Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalių paaiškinimais, liudytojo S. D. parodymais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Ieškovai A. D. ir jo sutuoktinė D. D. nuosavybės teise valdo 10,8000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); iki žemės sklypo pirkimo turtas nuosavybės teise priklausė S. D., kuris nuosavybės teises į žemę įgijo pagal 2001-05-28 Apskrities viršininko sprendimą Nr. 47-8840; atsakovė R. I. yra savininkė gretimo 17,3800 ha žemės sklypo, kurio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sklypas Nr. 96-2); į šį žemės sklypą nuosavybės teisės atsakovės motinai V. V. Č. buvo atkurtos 1995 m. vasario 9 d. Joniškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 27v, o 2000-08-23 dovanojimo sutartimi Nr. 3-8020 V. V. Č. žemės sklypą padovanojo atsakovei; atsakovė 2001-05-23 Joniškio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą paženklinti šį žemės sklypą natūroje; VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas 2001-06-13 parengė atsakovės žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenis; su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje ir nustatytu plotu atsakovė sutiko, pasirašydama VĮ Valstybinis žemėtvarkos instituto inžinierės S. D. (buv. K.) parengtą Žemės sklypų Nr. 96-1, 96-2 planą M1:10000, patvirtintą Joniškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2001-06-14; 2002-05-02 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1147 buvo pakeistos atsakovės žemės sklypo ribos, nekeičiant jo ploto, pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą žemėtvarkos projektą; atsakovė jai dovanotą 17,38 ha žemės sklypą nuomoja trečiajam asmeniui V. L.; ieškovų užsakymu matininkė G. V., atlikusi ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė ir paženklino vietovėje jo ribas, vadovaudamasi žemės sklypo planu M1:10000, žemės sklypo abrisu ir žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 173; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius surašė 2016-08-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog, patikrinus matininkės G. V. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta neteisingai, nes dėl žemės sklypų (kadastro Nr. 4754/5:28 ir Nr. 4754/5:160) abrisuose nurodytų skirtingų atstumų neaiški 5-6-1 riba (bendra ieškovų ir atsakovės žemės sklypų riba); atsakovės užsakymu UAB „Geolinas“ matininkas L. V., remdamasis 1997-10-14 patvirtintu Laikinu žemės sklypo planu M1:10000 bei Veronikos V. Č. sklypo Nr. 96 abrisu, sudarytu apie 1993 m. (toliau – Pirmasis abrisas), nustatė, jog po kadastrinių matavimų gautas atsakovės žemės sklypo plotas viršija maksimalią leistiną paklaidą – pagal nuosavybės dokumentus sklypo plotas sudaro 17,38 ha, po kadastrinių matavimų – 19,7102 ha, ploto skirtumas – 2,3302 ha; liudytojo S. D. parodymais nustatyta, jog, jam valdant ieškovams vėliau parduotą žemės sklypą, trečiasis asmuo V. L., dirbdamas nuomojamą žemę, nuolat įsiterpdavo į jo žemės sklypą.

CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę –kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas.

Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010).

Byloje yra du atsakovės žemės sklypo Nr. 96-2 abrisai – Pirmasis abrisas, sudarytas apie 1993 m., ir trečiojo asmens S. D. (buv. K.) 2001-05-31 abrisas (toliau – Antrasis abrisas), parengtas ženklinant šį žemės sklypą natūroje pagal atsakovės prašymą ir suderintas su atsakove, ką patvirtina Antrajame abrise esantis jos parašas. Abejuose abrisuose nurodyti skirtingi atsakovės sklypo Nr. 96-2 šiaurinės ribos ilgiai. Palyginus matininkės G. V. ir UAB „Geolinas“ matininko L. V. parengtus šalių žemės sklypų planus, nustatytas sklypų persidengimas, kurio plotas – 1,55 ha. Todėl teismas konstatuoja, jog šalių žemės sklypų bendra riba yra neaiški.

Šalių užsakyti kadastriniai matavimai nesutampa dėl to, kad juos atliekant buvo vadovaujamasi skirtingais dokumentais. Matininkė G. V. vadovavosi Antruoju abrisu, o matininkas L. V. – Pirmuoju abrisu. Tai, kuriuo abrisu būtina vadovautis nustatant sklypo ribas, yra pagrindinis šalių ginčo šioje byloje objektas.

Palyginus atsakovės žemės sklypo Nr. 96-2 ribas ir konfigūraciją, nustatytas Antruoju abrisu, su to paties sklypo ribomis Valstybės sienos apsaugai užtikrinti suteikiamų žemės plotų ir ribų plane (toliau – Planas), kuris yra 2002-05-02 Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. 1147 priedas, matyti, kad žemės sklypo ribos ir konfigūracija sutampa: atsakovės žemės sklypo Nr. 96-2 išima pietvakarinėje dalyje yra stačiakampio formos ir sklypo ribų posūkio taškų šioje vietoje yra trys (Antrajame abrise esančio sklypo Nr. 96-2 posūkio taškai Nr. 2, 3, 4). Tuo tarpu Pirmajame abrise ta pati išima pavaizduota daugiakampio formos su keturiais posūkio taškais, sklypo ribos ir konfigūracija Pirmajame abrise ir Plane nesutampa. Antrajame abrise yra nurodyti visų žemės sklypo Nr. 96-2 ribų ilgiai, tuo tarpu Pirmajame abrise ir 1997 m. parengtame Laikiname žemės sklypo plane nurodyti tik trijų ribų ilgiai. Antrasis abrisas buvo parengtas paženklinant sklypo ribas vietovėje ir suderintas su pačia atsakove, tuo tarpu Pirmasis abrisas braižytas neženklinant ribų vietovėje. 1997 m. Laikiname žemės sklypo plane nurodyta pastaba, kad šis planas galioja iki sklypo ribų geodezinio apmatavimo. Matuojant atsakovės žemės sklypą Nr. 96-2 pagal Pirmąjį abrisą ir 1997 m. Laikiną žemės sklypo planą, susidaro 2,3302 ha viršplotis, viršijantis leistiną paklaidą. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nustatant šalių žemės sklypų bendros ribos posūkio taškų koordinates, būtina vadovautis ne Pirmuoju, o Antruoju abrisu; matininkės G. V. sudarytame ieškovų žemės sklypo plane nurodytos šalių žemės sklypo bendros ribos koordinatės nustatytos teisingai.