Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Š. 2022 m. spalio 27 d. apsvaigęs nuo alkoholio - 18 val. 55 min. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio 2,31 promilių, važiuodamas Kauno rajono, Vilemų kaimo keliais ir gatvėmis, vairavo transporto priemonę– automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol Vilemų g., Vilemų k., Kauno r., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir su automobiliu vertėsi, dėl to įvyko eismo įvykis.

Kaltinamasis P. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio 27 d. vairavo MB „Sladita“ priklausančią transporto priemonę– automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis dirba ekskavatorininku. Jis kasė tvenkinį, po darbo ekskavatorių paliko prie tvenkinio. Po darbo jį pavaišino alkoholiniais gėrimais- degtine, jis jos išgėrė ir automobiliu „VW Caddy“ važiavo namo. Važiuojant jį sumėtė ir jis vertėsi su automobiliu. Blogai vertina savo elgesį. Dabar dirbs „Eglės“ sanatorijoje santechniku, tėvai jį nuveš į darbą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Iš 2022 m. spalio 21 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad P. Š. 2022 m. spalio 21 d. 18:55 val. nustatyta 2,31 promilių neblaivumas, 2022 m. spalio 21 d. 19:10 val. - 2,47 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 57).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 21 d. apie 18 val. vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo Poderiškių k. kryptimi link Vilemų k., Kauno r. Automobilyje važiavo su savo sutuoktine ir dukra. Lauke buvo prietema, nelijo, matomumas geras, kelio danga sausa. Važiuojant kelio vingiu, pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį „VW Caddy“, jis buvo apie 100-150 metrų atstumu nuo jo. Automobilis atvažiavo gana greitai, posūkyje jį užmetė, t. y. automobilio galinė dalis nusikreipė į šalikelę. Automobilis „VW Caddy“ pradėjo važiuoti, slysti šonu, būdamas ties jo automobiliu, jis dar buvo savo eismo juostoje ir pradėjo verstis. Jis vertėsi mažiausiai tris kartus, nukrito į šalikelę, nulaužė medį ir liko stovėti ant automobilio dešinio šono. Automobilis „VW Caddy“ versdamasis vos nekliudė jo vairuojamo automobilio. Jis apsisuko, aplink nebuvo kitų automobilių. Nuvažiavo prie apsivertusio automobilio. Nuėjo apžiūrėti ar automobilyje yra žmonių, ar jie sąmoningi, ar yra prispaustų, kiek keleivių ir ar jiems reikalinga pagalba. Pamatė, kad automobilyje vairuotojo vietoje juda vyriškis, jis buvo sąmoningas. Pasakė savo sutuoktinei, kad ji skambintų bendruoju pagalbos numeriu. Kadangi įvykio vietoje nebuvo ryšio pagalbai teko skambinti per kelis kartus, skambino jis. Automobilio „VW Caddy“ vairuotojas atsidarė vairuotojo duris, jam nepavyko išlipti iš automobilio. Automobilyje jis buvo vienas. Kol laukė pagalbos, palaikė kontaktą su vairuotoju. Pastebėjo, kad vairuotojas atrodė galimai neblaivus arba šoko būsenoje, t. y. jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Bendraujant su juo, jis pats pasakė, kad yra išgėręs alkoholio. Automobilio „VW Caddy“ vairuotojas domėjosi, kur yra kitas vairuotojas, kuris neva jį lenkė ar jam užkišo, tačiau jis pats matė, jo niekas nelenkė ir kitų automobilių aplink nebuvo. Vairuotojas paprašė paimti jo telefoną ir paskambinti jo viršininkui, jis jam paskambino iš savo telefono. Vairuotojo viršininkas atvyko į įvykio vietą, jis atrodė labai piktas ant vairuotojo. Iki atvykstant policijos pareigūnams nematė, kad automobilio „VW Caddy“ vairuotojas ką nors gertų, valgytų ar rūkytų. Atvykus policijos pareigūnams jie patikrino vairuotojo blaivumą, jis buvo neblaivus. Atvykus medikams, jie apžiūrėjo vyriškį. Jis parašė paaiškinimą ir pareigūnams leidus išvyko savo reikalais, todėl kas vyko toliau nežino. Vaizdo registratoriaus automobilyje neturi (1 t., b. l. 78–79).

Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 21 d. apie 18 val. sulaukė skambučio, kalbėjo vyriškas balsas, jam pasakė, kad rado jo telefono numerį, nurodė, kad su jo įmonės automobiliu įvyko eismo įvykis, pasakė, kad automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Jis nedelsiant nuvyko į įvykio vietą. Atvažiavus jį pasitiko vyriškis, kuris jam skambino. Griovyje pamatė ant šono stovintį jo įmonės automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje buvo jo įmonės darbuotojas P. Š., kuris jam sakė, kad jam užkišo kitas automobilis, daugiau nieko neaiškino. Nuo P. Š. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Iki atvykstant policijos pareigūnams nematė, kad P. Š. ką nors valgytų ar gertų. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Policijos pareigūnai du kartus patikrino P. Š. blaivumą, jis buvo neblaivus. Jo įmonė užsiima statybos rangos darbais, kasimo darbais. P. Š. jo įmonėje iki įvykio dienos dirbo 3 dienas. Automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo duotas darbo reikmėms, t. y. nuvažiuoti iki darbo ir atgal namo. Negalėjo pagalvoti, kad P. Š. gali vairuoti būdamas neblaivus, nesitikėjo to iš jo. Jei būtų žinojęs, kad jis vairuos neblaivus, nebūtų jam davęs automobilio. Automobilį ir jame buvusį rotacinį lazerį veš įvertinti, nustatyti kokia turtinė žala buvo padaryta eismo įvykio metu. Su P. Š. po įvykio kalbėjo telefonu. Jam yra išaiškinta teisė teikti civilinį ieškinį, įvertinus padarytą žalą, ieškinį teiks jo teisininkas civilinio proceso tvarka. Prašo nekonfiskuoti ir grąžinti jam jo įmonei „Skaldita“ priklausantį automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio registracijos liudijimą (1 t., b. l. 81–82).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „VW Caddy“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra MB „Skaldita“ (1 t., b. l. 56).

Iš VĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „VW Caddy“, gamybos periodas 2003-2009, pasirinkti metai 2006, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2 120,00 Eur (1 t., b. l. 68).

Iš 2022 m. spalio 21 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - Vilemų g., Vilemai, 235 m nuo Žiemkelio g. kryptimi link Ežerėlio. Įvykio vietoje fotografuota, sudarytos fotolentelės, nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Apžiūrėta eismo įvykio vietoje dalyvavusi transporto priemonė. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, automobilis „VW Caddy, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) perduotas UAB „Augenas“ (1 t., b. l. 14–30).

Iš 2022 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos kūno kameros Nr. B0F1EC5F0088. Apžiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota kaip policijos pareigūnai patikrina P. Š. blaivumą. Vaizdo įrašai pridėti prie apžiūros protokolo, taip pat papildomai perkelti į skaitmeninę laikmeną, kuri yra supakuota voke ir saugoma prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 72–76).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad P. Š. 2022 m. spalio 27 d. apsvaigęs nuo alkoholio - 18 val. 55 min. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio 2,31 promilių, važiuodamas Kauno rajono, Vilemų kaimo keliais ir gatvėmis, vairavo transporto priemonę– automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol Vilemų g., Vilemų k., Kauno r., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir su automobiliu vertėsi, dėl to įvyko eismo įvykis.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad po darbo vartojo alkoholius gėrimus, po to vairavo bendrovei priklausantį automobilį, kurio nesuvaldė ir sukėlė eismo įvykį. Liudytojas A. S., matęs eismo įvykį patvirtino, kad iš automobilio „VW Caddy“ išlipęs vairuotojas atrodė galimai neblaivus arba šoko būsenoje, t. y. jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Bendraujant su juo, vairuotojas pats pasakė, kad yra išgėręs alkoholio. Automobilio „VW Caddy“ vairuotojas domėjosi, kur yra kitas vairuotojas, kuris neva jį lenkė ar jam užkišo, tačiau jis pats matė, jo niekas nelenkė ir kitų automobilių aplink nebuvo. Vairuotojo prašymu paskambino jo viršininkui, kuris atvyko į įvykio vietą, pyko ant vairuotojo. Atvykus policijos pareigūnams jie patikrino vairuotojo blaivumą, jis buvo neblaivus.

Be to, jo kaltę patvirtina policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotos aplinkybės, kaip policijos pareigūnai patikrina P. Š. blaivumą. 2022 m. spalio 21 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad P. Š. 2022 m. spalio 21 d. 18:55 val. nustatyta 2,31 promilių neblaivumas, 2022 m. spalio 21 d. 19:10 val. - 2,47 promilių neblaivumas.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl bausmės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo P. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad P. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaip jau minėta, anksčiau P. Š. neteistas (b. l. 87), baustas administracine tvarka (b. l. 88–95), pakaltinamas (b. l. 85, 86), dirba. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė, nustatant artimą minimaliam jos dydį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad P. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad P. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. spalio 27 d. (b. l. 105–106).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad P. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas MB „Skaldita“ priklausantį automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra automobilis priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „VW Caddy“, gamybos periodas 2003-2009, pasirinkti metai 2006, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2 120,00 Eur (1 t., b. l. 68). Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, P. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 2120 Eur išieškojimas bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam P. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 76), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, tai yra 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti P. Š. per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

-p uždrausti P. Š. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 27 d.;

- konfiskuoti automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą– 2120 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.