- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2-382-798/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00183-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Kreditorius
- A. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės A. G. autotransporto įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vaibutas“ nemokumo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Vaibutas“ iškelta restruktūrizavimo byla, jos administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Divingas“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 16 d. 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Vaibutas“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 2 414 693,31 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. RUAB „Vaibutas“ restruktūrizavimo byloje 2025 m. vasario 10 d. gautas UAB „Divingas“ prašymas dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Nurodė, kad 2025 m. vasario 10 d. įvyko RUAB „Vaibutas“ kreditorių susirinkimas, kurio metu restruktūrizavimo plano projektui pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro daugiau nei ½ teismo kreditorių reikalavimų sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtino RUAB „Vaibutas“, nemokumo administratorės UAB „Divingas“ pateiktą RUAB „Vaibutas“ restruktūrizavimo planą, nustatant restruktūrizavimo proceso trukmę 4 metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo.
6. Teismas nurodė, kad iš 2025 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nustatyta, jog susirinkime dalyvavo / iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 2 387 903,18 Eur, kas sudaro 98,89 proc. teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Susirinkimas laikytas įvykusiu, nes jame dalyvavo / iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos.
7. 5 klausimu kreditorių susirinkime „už“ nutarimo projektą patvirtinti RUAB „Vaibutas“ restruktūrizavimo planą balsavo 54,54 proc., t. y. 1 316 975 Eur, teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų turinčių kreditorių. „Prieš“ šį nutarimą balsavo 45,46 proc., t. y. 1 070 928,18 Eur, teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų. Priimtas nutarimas pritarti RUAB „Vaibutas“ restruktūrizavimo plano projektui.
8. Kreditoriai VMI ir VSDFV balsavo „prieš“ 5-uoju darbotvarkės klausimu siūlomą nutarimo projektą ir nurodė, kad įmonė 4 mėnesius nemoka einamųjų mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų.
9. Teismas sutiko, kad RUAB „Vaibutas“ formaliai vėlavo atlikti einamuosius mokėjimus daugiau nei keturis mėnesius. Po nutarties dėl restruktūrizavimo iškėlimo įsiteisėjimo dienos 2024 m. rugpjūčio 17 d. pagal VMI 2025 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkime pateiktus 2025 m. vasario 5 d. VMI duomenis susidarė nesumokėtų įmokų 16 209,63 skola ir 198,92 Eur delspinigiai. 2025 m. vasario 12 d. gautame VMI prašyme 2025 m. vasario 12 d. VMI duomenimis liko 13 373 Eur įmonės skola, 140,34 Eur delspinigių už PVM skolas, gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinimas buvo padengtas ir liko nesumokėti 3,08 delspinigiai už šio mokesčio skolą. Po teismo nutarties iškelti RUAB „Vaibutas“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos VSDFV buvo susidariusi 4 864,24 Eur įmokų skola (4 774,92 Eur įmokų ir 89,32 Eur delspinigių), kurios dalis kas mėnesį reikėjo mokėti nuo 2024 m. spalio 15 d. iki 2025 m. sausio 15 d.
10. Teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją dėl RUAB „Vaibutas“ negalėjimo disponuoti savo sąskaitomis po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir atsižvelgęs į RUAB „Vaibutas“ paaiškinimus, 2024 m. spalio 23 d. nutartį, kuria teismas tikslino restruktūrizuojamos įmonės atsiskaitymų atlikimo tvarką, nurodydamas vieną konkrečią sąskaitą, iš kurios gali būti atlikti mokėjimai, konstatavo, kad laikas po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos 2024 m. rugpjūčio 16 d. iki 2024 m. spalio 23 d., t. y. 2 mėnesių ir 7 dienų laikotarpis, yra objektyviai pateisinamas ir įmonės neveikimas dėl nurodytu laikotarpiu neatliktų mokėjimų negali būti laikomas vėlavimu dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais dėl finansinių išteklių trūkumo.
11. Teismas, įvertinęs nutarties 7 – 12 punktuose nurodytus duomenis ir aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu (per 9 dienas nuo kreditorių susirinkimo) einamųjų mokėjimų skolos buvo padengtos, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju negalima padaryti išvados, kad RUAB „Vaibutas“ vėluoja atlikti einamuosius mokėjimus daugiau nei keturis mėnesius dėl to, kad įmonė yra negyvybinga ir negali atsiskaityti su kreditoriais.
12. 2025 m. vasario 20 d. viešai prieinamais duomenimis bendrovėje RUAB „Vaibutas“ yra apdrausti 8 darbuotojai. Iš restruktūrizavimo plano nustatyta, kad RUAB „Vaibutas“ struktūrinių juridinio asmens pokyčiai ir darbo sąlygų pakeitimai nenumatyti. Nurodoma, kad siekiant sumažinti įmonės patiriamas ūkinės komercinės veiklos sąnaudas yra sumažintas įmonės darbuotojų skaičius.
13. Teismas, atsakydamas į VMI abejones dėl nekilnojamojo turto pardavimo galimybės nurodė, kad nekilnojamojo turto pardavimas yra prognozuojamas ir realus. Jei turto parduoti nepavyktų ir įmonė negalėtų atlikti einamųjų mokėjimų, tai būtų pagrindas nutraukti restruktūrizavimo procesą įstatymo nustatytą tvarka.
14. Kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagal bendrovės finansinius dokumentus 2024 m. balandžio 30 d. bendrovė turėjo 67 670 Eur nuostolių, tačiau jie buvo eliminuoti ir pagal 2024 m. gruodžio 17 d. finansinės atskaitomybės duomenis, kurie nurodyti ir kreditorių patvirtintame restruktūrizavimo plane, bendrovė nurodė, jog yra planuojamas 12 687 Eur pelnas.
15. Bendrovės vadovas pateikė paaiškinimus teismui, kad įmonė siekia ženkliai susimažinti einamąsias mėnesio išlaidas, nes bendrovės administracija išreiškė sutikimą restruktūrizavimo laikotarpiu susimažinti gaunamas pajamas iki minimalaus užmokesčio. Teismo vertinimu, nors plane ir nėra numatyta tiesioginio akcininkų materialaus indėlio į restruktūrizavimo procesą, planuojamas einamųjų išlaidų sumažinimas leis įmonei išplėtoti restruktūrizavimo plane numatytų transporto priemonių remonto ir aptarnavimo paslaugų teikimą bei padidinti planuojamas pajamas. Be to, plane yra numatyta ženkli kreditoriaus UAB „Memel Land“ pagalba, nurodyta nutarties 32 punkte.
16. Įmonė restruktūrizavimo proceso metu numato vykdyti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdytą veiklą – transporto priemonių pardavimą bei transporto priemonių remonto ir aptarnavimo paslaugas, tai sudarys sąlygas gauti įmonės komercinės veiklos vykdymui būtinų lėšų ir įvykdyti įmonei restruktūrizavimo proceso metu kreditorių reikalavimus. Įmonė yra sudariusi transporto priemonių nuomos sutartis, pagal kurias yra išnuomotos transporto priemonės ir įmonės gautinos pajamos per 4 metus sudarys 921 600 Eur pajamų. Įmonė numato vykdyti priklausančių kitų transporto priemonių, pardavimus gauti 40 7756 Eur. Remiantis 2024 m. gegužės 14 d. atlikto vertinimo duomenimis įmonei priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 930 000 Eur ir antrais metais pardavus šį turtą planuojama gauti nurodyto dydžio pajamas. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų 2 414 693,31 Eur finansinius reikalavimus. Plane numatyta, kad bus gauta kreditorių pagalba – kreditorius UAB „Memel Land“, kurio finansinis reikalavimas l 022 098,11 Eur (patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e82-587-889/2024) sutiko atidėti įmonei įsipareigojimų vykdymą. 280 672,80 Eur sutinka gauti trečiais, o 111 756,00 Eur – ketvirtais restruktūrizavimo proceso metais, o likusią 629 669,31 Eur – po restruktūrizavimo proceso. Visų kitų kreditorių reikalavimai bus tenkinami per pirmus ir antrus restruktūrizavimo proceso metus. Restruktūrizavimo išlaidų sąmata visam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiui sudarys 57 600 Eur. Plane numatyta, kad per 4 metus bus gauta 2 763 600 Eur pajamų, iš jų 978 576 Eur bus skirta ūkinės komercinės veiklos vykdymui, 1 785 024 Eur lėšos bus paskirstytos kreditoriams. Restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės, teismo vertinimu, dedant atitinkamas pastangas ir su įmonės kreditorių pagalba gali būti realiai įgyvendintos. Teismas nusprendė, kad įmonė yra gyvybinga.
17. Teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, spręsdamas prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, konstatavo, jog nenustatyta, kad restruktūrizavimo plane nurodytas bendrovės verslo planas ir priemonės finansiniams sunkumams įveikti akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.
18. Teismas priėjo prie išvados, kad pateiktas tvirtinti restruktūrizuojamos bendrovės planas numato galimybę įvykdyti esamus įsipareigojimus ir grąžinti skolas kreditoriams, įvykdyti restruktūrizavimo metu atsiradusius įsipareigojimus ir atsiskaityti su restruktūrizavimo metu atsiradusiais kreditoriais, atkurti bendrovės ilgalaikį mokumą, išvengti bankroto, išsaugoti bendrovės veiklą ir sudaryti prielaidas ateityje plėtoti bendrovės veiklą bei prisidėti prie Lietuvos Respublikos ekonomikos augimo, mokėti mokesčius ir skatinti konkurenciją rinkoje, padidinti veiklos apimtis, uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bendrovės restruktūrizavimo planą teismas patvirtino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Kreditorė A. G. autotransporto įmonė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti tvirtinti restruktūrizavimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas nepagristai konstatavo, kad RUAB „Vaibutas“ yra gyvybinga įmone. Pateiktame restruktūrizavimo plane nėra pakankamai įrodymų apie finansinį stabilumą, pajamų šaltinių realumą bei pagrindinės veiklos pelningumo atkūrimo mechanizmus. 2024 m. tipinės veiklos nuostolis sudarė 138 336 Eur, o plano prognozės grindžiamos hipotetinėmis pajamomis iš nekilnojamojo turto pardavimo.
19.2. Iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdyta veikla buvo kelis metus nuostolinga ir privedė RUAB „Vaibutas“ prie finansinių sunkumų, todėl neaišku kaip ta pati veikla po restruktūrizavimo plano sudarymo pagerės ir sudarys sąlygas gauti pajamas ir veiklai vystyti reikalingas lėšas, kurių pakaks ne tik einamiems mokėjimams, bet suteiks galimybę vykdyti bendrovei restruktūrizavimo proceso metu kreditorių reikalavimus.
19.3. Teismas nepagristai ignoravo faktą, kad RUAB „Vaibutas“ sistemingai vėlavo vykdyti einamuosius mokėjimus VMI ir VSDF. Bendrovė daugiau nei keturis mėnesius nesumokėjo privalomų įmokų, kas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) 111 straipsnio 3 dalies 6 punktą yra pagrindas restruktūrizavimo plano netvirtinimui. Be to, mokėjimai buvo atlikti tik po restruktūrizavimo plano pateikimo teismui dienos, kas rodo, kad įmonė iš esmės negali užtikrinti stabilaus finansinio srauto. Be to, teismas be pagrindo pateisino privalomų įmokų nemokėjimą.
19.4. Visiškai neaišku, ar RUAB „Vaibutas“ einamųjų mokėjimų skolas padengė iš lėšų, gautų vykdant veiklą. Jei šios lėšos buvo gautos ne iš veiklos, tuomet ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad RUAB „Vaibutas“ yra negyvybinga ir negali atsiskaityti su kreditoriais.
19.5. VMI pagrįstai išreiškė susirūpinimą dėl turto pardavimo. Pažymėjo, kad turto vertinimas buvo atliktas seniau nei prieš 8 mėnesius, kas kelia abejonių dėl jo realumo. Lieka neaišku ir tai, kodėl turto pardavimas numatytas antraisiais restruktūrizavimo metais.
19.6. Atkreipė dėmesį, kad 2025 m. vasario 5 d. patvarkymu antstolė V. D., vykdydama išieškojimą iš skolininkės UAB „Memel Logistics“, nukreipdama vykdymą į subsidiariai skolininkei UAB „Memel Land“ priklausantį, hipoteka įkeistą turtą, paskelbė žemės sklypo su automobilių techninio aptarnavimo postu bei krovininių automobilių stovėjimo aikštele, varžytynes. Ši aplinkybė kelia rimtų abejonių dėl RUAB „Vaibutas“ galimybių tęsti veiklą numatytose patalpose. Kitų patalpų techninio aptarnavimo veiklai vykdyti RUAB „Vaibutas” neturi.
19.7. Plane nėra numatyta tiesioginio akcininkų finansinio indėlio, kas prieštarauja tarptautinei praktikai ir kelia abejonių dėl plano įgyvendinimo realumo. Tai, kad akcininkai skolins lėšas įmonės veiklai, kelia abejonių, kadangi įnašai turi būti tikri, atitikti realumo kriterijų.
Atsiliepimas
20. Kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Išanalizavus bendrovės numatomas gauti pajamas, darytina išvada, kad bendrovė parduos turimą turtą (transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą) ir toliau tęs sudarytų sutarčių vykdymą, tačiau vien tik vykdomos veiklos tęstinumas nepagrindžia planuojamo bendrovės mokumo atkūrimo. Restruktūrizavimo plane numatytos reikšmingos pajamos (930 000 Eur) iš nekilnojamojo turto pardavimo, tačiau nėra garantijų, kad šis pardavimas įvyks laiku ir už planuojamą kainą, todėl jei nepavyks parduoti planuoto turto arba procesas užsitęs, bendrovė neturės pakankamai pinigų skolų dengimui ir einamosioms išlaidoms padengti. Be to, pagrindinė veikla išlieka nuostolinga (2024 m. tipinės veiklos nuostolis siekia – 138 336 Eur (2.6. papunktis), o restruktūrizavimas nenumato aiškaus būdo, kaip užtikrinti pelningumą ateityje.
20.2. Akcininkų įnašai turi būti tikri, t. y. faktiniai, neįtraukiant ateityje laukiamo pelno, ir kuo didesni. Nuosavas įnašas paprastai bus laikomas pakankamu, jeigu jo suma sudaro bent 50 proc. restruktūrizavimo išlaidų. Restruktūrizavimo plane nėra numatytas tiesioginis bendrovės akcininkų indėlis į bendrovės restruktūrizavimo procesą.
20.3. Pažymėjo ir tai, kad nekilnojamojo turto mokesčio skola už 2024 metus susidarė bendrovei 2025 m. vasario 24 d. pateikus Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (KIT711 forma), kurios sumokėjimo terminas baigėsi 2025 m. vasario 17 d.
21. Atsakovė RUAB „Vaibutas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Divingas“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas restruktūrizavimo planą išsamiai pasisakė dėl visų aplinkybių, kurių apeliantė savo skunde nepaneigė. Atskirajame skunde apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų dėl bendrovės gyvybingumo.
21.2. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad visi einamieji mokesčiai VMI ir VSDF buvo sumokėti iki teismui tvirtinant restruktūrizavimo planą. Pirmosios instancijos teismas įvertino bendrovės pateiktus rašytinius įrodymus, VMI ir VSDF pažymas, kuriose buvo konstatuotas faktas, jog skolų nėra. Todėl nebuvo teismui pagrindo atsisakyti tvirtinti restruktūrizavimo planą JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu. Be to, teismui buvo paaiškintos priežastys dėl vėluojamų atlikti mokėjimų.
21.3. Pažymėjo, kad apeliantė neteikė teismui skundo dėl 2025 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimų ir neskundė plano, kuriam pritarė kreditorių dauguma.
21.4. Apeliantės argumentai dėl kilnojamojo turto rinkos paklausos sumažėjimo, nekilnojamojo turto kainos, kuri nustatyta remiantis vertinimo ataskaita sudaryta daugiau nei prieš 8 mėnesius nekatulamo yra pagrįsti tik pačios apeliantės spėlionėmis, o ne patikimais ir leistinais įrodymais. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita buvo atlikta nepriklausomo vertintojo ir vertė nustatyta 2024 m. gegužės 14 d. Net ir prieš 8 mėnesius nustatyta turto kaina yra ženkliai didesnė, nei pati bendrovė tą turtą buvo įsigijusi, todėl pardavimo sandoris bendrovei bus naudingas ir pelningas, o tai leis atsiskaityti ir su kreditoriais.
21.5. Antstolės V. D. vykdytos varžytinės pripažintos neįvykusiomis, nes UAB „Memel land“ sumokėjo už skolininkę bankrutuojančią UAB „Memel logistics“ skolą A. G. transporto įmonei. Nurodytose patalpose veiklą vykdo ir vykdys bendrovė, kuri planuoja gauti pajamas iš transporto priemonių remonto veiklos kaip yra nurodyta ir restruktūrizavimo plane. Be to, jeigu kada nors vėliau ir pasikeistų turto savininkas, tai dar nereiškia, jog bendrovė negalės vykdyti transporto priemonių remonto veiklos minėtose patalpose.
21.6. Nagrinėjamos bylos kontekste Europos Komisijos Komunikato „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ Nr. 2014/C 249/01 nuostatos nėra aktualios, nes bendrovė nesiekia gauti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais privaloma pranešti Europos Komisijai. Bendrovės užimama rinkos dalis tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje nėra didelė ir reikšminga, kad būtų reikalinga valstybės pagalba. Valstybė tiek iki restruktūrizavimo bylos, tiek ją iškėlus bendrovei neteikia pagalbos, o apeliantė skunde taip pat nenurodė ir neįrodė, kokia valstybės pagalba yra teikiama ir (ar) bus bendrovei teikiama restruktūrizavimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Kartu su atskiruoju skundu kreditorė A. G. autotransporto įmonė pateikė antstolės V. D. pranešimą apie paskalbtas varžytines. Anot apeliantės, šis įrodymas patvirtina, kad atsakovė vykdyti veiklos negalės, nes turtas, kuriame ji vykdo ūkinę komercinę veiklą bus parduotas.
25. Reaguodama į apeliantės pateiktą naują įrodymą, atsakovė taip pat pateikė į bylą antstolės patvarkymus dėl varžytinių pripažinimo neįvykusiomis ir dėl lėšų paskirstymo.
26. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
27. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktą, kt.).
28. Nagrinėjamo ginčo atveju pateikiami rašytiniai įrodymai (dokumentai) neturės įtakos galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, kadangi apeliantės pateikiamas įrodymas jau šioje stadijoje buvo paneigtas atsakovės pateikiamais įrodymais, o kadangi tai neturi esminės įtakos atsakovės restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimo išsprendimui, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia šalių pateiktų įrodymų į bylą nepriimti.
Dėl bendrovės gyvybingumo
29. Restruktūrizavimo planas yra esminis restruktūrizavimo proceso dokumentas, kuriame apibrėžiama juridinio asmens būklė, finansiniai sunkumai bei jų mastas, restruktūrizuojamo juridinio asmens tikslai ir pats restruktūrizavimo procesas, priemonės, kuriomis siekiama atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą bei gyvybingumą. Reikalavimai restruktūrizavimo planui yra reglamentuojami JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje. Už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas (JANĮ 104 straipsnio 1 dalis).
30. Teisės doktrinoje restruktūrizavimo planas apibrėžiamas kaip pagrindinis restruktūrizavimo proceso dokumentas, kuris nustato restruktūrizuojamo juridinio asmens tikslus, patį procesą ir kurio įgyvendinimas laiku yra svarbus atkuriant juridinio asmens veiklą bei gyvybingumą, todėl šio dokumento patikros procedūros negali būti išskaidytos taip, kad neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų bei pagrindinių principų (R. Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija. Krokuva: Mykolo Riomerio universitetas, 2021, p. 314).
31. Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai ir restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse (JANĮ 106 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnio 1 dalis). Pagal JANĮ 107 straipsnio 2 dalį laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. JANĮ 108 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens kreditoriai, vykstant restruktūrizavimo procesui, skirstomi į dvi grupes: 1) kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) kitus kreditorius (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tomis pačiomis aplinkybėmis visi tos pačios grupės kreditoriai turi vienodas teises ir pareigas (JANĮ 108 straipsnio 2 dalis).
32. JANĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planą tvirtina teismas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nebuvo įgyvendinti JANĮ 1023, 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; 2) dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju; 3) restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujos finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių interesus; 4) restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto; 5) restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų; 6) nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių.
33. JANĮ 111 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių grupėse restruktūrizavimo plano paveikiamiems kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, juridinio asmens vadovo arba kreditorių siūlymu, pritarus juridinio asmens vadovui, teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) įgyvendinti šio įstatymo 104, 105, 106 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; 2) restruktūrizavimo plano projektui pritarė: a) kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė arba b) kitų kreditorių grupė, jeigu jos kreditorių jokie reikalavimai nebūtų patenkinami bankroto atveju, taip pat įvertinus ir kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertinę išraišką juridinio asmens pardavimo atveju; 3) restruktūrizavimo planu užtikrinama, kad jam nepritariančių restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupės reikalavimai būtų tenkinami pagal šio įstatymo 94 straipsnyje nustatytą reikalavimų tenkinimo prioritetų eiliškumą; 4) nė viena restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupė pagal restruktūrizavimo planą negautų didesnės sumos, negu teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma.
34. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo apskųsta nutartimi, apeliantė nurodė, kad teismas nepagristai konstatavo, jog RUAB „Vaibutas“ yra gyvybinga įmone. Pateiktame restruktūrizavimo plane nėra pakankamai įrodymų apie finansinį stabilumą, pajamų šaltinių realumą bei pagrindinės veiklos pelningumo atkūrimo mechanizmus. 2024 m. tipinės veiklos nuostolis sudarė 138 336 Eur, o plano prognozės grindžiamos hipotetinėmis pajamomis iš nekilnojamojo turto pardavimo. Iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdyta veikla buvo kelis metus nuostolinga ir privedė RUAB „Vaibutas“ prie finansinių sunkumų, todėl neaišku kaip ta pati veikla po restruktūrizavimo plano sudarymo pagerės ir sudarys sąlygas gauti pajamas ir veiklai vystyti reikalingas lėšas, kurių pakaks ne tik einamiems mokėjimams, bet suteiks galimybę vykdyti bendrovei restruktūrizavimo proceso metu kreditorių reikalavimus.
35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, jog būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčios įmonės veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Kadangi restruktūrizavimo proceso metu įmonės verslas jau nebegali tęstis ankstesne forma, siekiant veiksmingai atkurti jo gyvybingumą ir apsaugoti kreditorių interesus, be kita ko, skiriamos specialiai reglamentuotos mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė jų priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).
36. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį įstatymo reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto – pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti. Taigi, nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą, neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, jog kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020).
37. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad 5 klausimu kreditorių susirinkime „už“ nutarimo projektą: patvirtinti RUAB „Vaibutas“ restruktūrizavimo planą balsavo 54,54 proc., t. y. 1 316 975 Eur, teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų turinčių kreditorių. „Prieš“ šį nutarimą balsavo 45,46 proc., t. y. 1 070 928,18 Eur, teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų. Priimtas nutarimas pritarti RUAB „Vaibutas“ restruktūrizavimo plano projektui.
38. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.
39. JANĮ juridinio asmens gyvybingumą siejama su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jam vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Tačiau, nei įstatymas, nei jo parengiamieji dokumentai nedetalizuoja, pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas juridinio asmens gyvybingumas ir sprendžiama dėl gebėjimo vykdyti savo prievoles ateityje.
40. Teismo vertinimu, gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu.
41. Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonė nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje atliko detalią analizę ir įvertino visus argumentus, kurie buvo teismui pateikti nesutinkant su restruktūrizavimo plane nurodomomis priemonėmis. Nekartojant pirmosios instancijos teismo nutartyje ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apskųstos nutarties argumentams dėl įmonės gyvybingumo. Atitinkamai gyvybingumo išsaugojimas būtų pagrindinis restruktūrizavimo tikslas.
Dėl mokesčių (ne)mokėjimo
43. Taip pat atskirajame skunde apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą, nes bendrovė tinkamai ir laiku nemoka einamųjų mokesčių, tai yra savarankiškas pagrindas netvirtinti restruktūrizavimo plano (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktas) ir nutraukti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiems apeliantės argumentams pritarė kreditorė VMI.
44. Pagal JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktą teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių. JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių. Tai reiškia, kad pagal įstatymo nuostatas restruktūrizavimo procesas iš esmės yra negalimas, jeigu restruktūrizuojamas juridinis asmuo nemoka mokesčių. Taigi, veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
45. Lietuvos apeliacinio teismo yra pažymėta, kad JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktas turėtų būti taikomas tada, kai įmonė akivaizdžiai nevykdo (ir negali įvykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju yra aktualu ne tik nustatyti visų ar dalies mokesčių nesumokėjimo faktą, bet svarbu įvertinti ir galimybes pasiekti susitarimą su mokesčių administratoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1098-553/2021).
46. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs į bylą mokesčių administratorių pateiktus duomenis apie nesumokėtus mokesčius, bendrovės vadovo paaiškinimus ir nemokumo administratoriaus poziciją, nusprendė, kad laikas po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos 2024 m. rugpjūčio 16 d. iki 2024 m. spalio 23 d., t. y. 2 mėnesių ir 7 dienų laikotarpis yra objektyviai pateisinamas ir įmonės neveikimas dėl nurodytu laikotarpiu neatliktų mokėjimų negali būti laikomas nepateisinamu vėlavimu dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais dėl finansinių išteklių trūkumo.
47. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurių iš esmės neginčija nei apeliantė, nei VMI, teikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė mokesčius valstybei iš esmės moka, tačiau vėluodama.
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šioje restruktūrizavimo proceso stadijoje yra teisinga ir proporcinga atsižvelgti į tai, kad bendrovės galimybėms laiku įvykdyti pinigines prievoles turėjo įtakos techniniai trikdžiai ir negalėjimas disponuoti savo sąskaitomis po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nors tai besąlygiškai nepateisina einamųjų mokesčių mokėjimo vėlavimo, tačiau, įvertinus bendrovės dedamas pastangas restruktūrizuotis, o taip pat atsižvelgus į restruktūrizavimo proceso prioritetinį pobūdį, nurodytos aplinkybės šioje restruktūrizavimo proceso stadijoje nevertintinos kaip sudarančios pakankamą pagrindą netvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano, vadovaujantis JANĮ 111 straipsnio 2 dalies 6 punktu, ir nutraukti restruktūrizavimo bylą pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu būtų patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, einamųjų mokesčių mokėjimo vėlavimas negalėtų būti toleruojamas, nepaisant bendrovės vykdomos veiklos.
Dėl turto pardavimo ir vertės
49. Apeliantė ir kreditorė VMI išreiškė susirūpinimą dėl turto pardavimo realumo. Pažymėjo, kad turto vertinimas buvo atliktas seniau nei prieš 8 mėnesius, kas taip pat kelia abejonių dėl jo realumo. Lieka neaišku ir tai, kodėl turto pardavimas numatytas antraisiais restruktūrizavimo metais.
50. Su šiais argumentai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Pirmiausiai, restruktūrizavimo plane nurodyta, kad bendrovė yra sudariusi transporto priemonių nuomos sutartis, pagal kurias yra išnuomotos transporto priemonės ir įmonės gautinos pajamos per 4 metus turėtų sudaryti 921 600 Eur pajamų. Įmonė numato vykdyti įmonei priklausančių kitų transporto priemonių, pardavimus gauti 407 756 Eur pajamų, o pagal 2024 m. gegužės 14 d. atlikto vertinimo duomenimis įmonei priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 930 000 Eur ir antrais metais pardavus šį turtą planuojama gauti nurodyto dydžio pajamas.
51. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su restruktūrizavimo administratorės teiginiais, kad jeigu turto parduoti nepavyktų ir bendrovė negalėtų atlikti einamųjų mokėjimų, tai būtų pagrindas nutraukti restruktūrizavimo procesą įstatymo nustatyta tvarka.
52. Nėra pagrindo pritarti apeliantės abejonėms ir dėl turto vertės. Vien tik pats faktas, kad turto vertinimas buvo atliktas prieš 8 mėnesius neteikia pagrindo abejoti vertinimo pagrįstumu. Apeliantė taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų arba argumentų, kodėl toks vertinimas turėtų teismui sukelti abejonių arba juo neturėtų būti remiamasi restruktūrizavimo plane.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
53. Apeliantė išreiškė abejones dėl plane numatytų priemonių pagrįstumo tuo aspektu, kad atsakovės veikla jau yra nuostolinga ir neaišku kaip ji gali padėti pagerinti finansinę padėtį.
54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra realios, bendrovė vykdo tiek pagrindinę transporto priemonių pardavimo bei transporto priemonių remonto ir aptarnavimo paslaugų veiklą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas šioje restruktūrizavimo proceso stadijoje pritaria pirmosios instancijos teismo argumentacijai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Priešingai, nei atskirajame skunde nurodo apeliantė, pagal byloje esančius duomenis bendrovė šiuo metu yra pajėgi vykdyti restruktūrizavimo plane numatytas priemones, siekti įveikti finansinius sunkumus ir atsiskaityti su savo kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
55. Apeliantė skunde remiasi Europos Komisijos Komunikato „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ Nr. 2014/C 249/01 (toliau – Gairės) nuostatomis ir nurodo, kad pagalbos gavėjas, jo akcininkai arba kreditoriai, arba verslo grupė, kuriai jis priklauso, arba nauji investuotojai turi iš nuosavų išteklių skirti reikšmingą įnašą restruktūrizavimo išlaidoms padengti. Įnašai turi būti tikri, t. y. faktiniai, neįtraukiant ateityje laukiamo pelno, ir kuo didesni. Nuosavas įnašas paprastai bus laikomas pakankamu, jeigu jo suma sudaro bent 50 proc. restruktūrizavimo išlaidų. Restruktūrizavimo plane nėra numatytas tiesioginis Bendrovės akcininkų indėlis į bendrovės restruktūrizavimo procesą. Šiuos argumentus palaiko kreditorė VMI.
56. Atkreiptinas kreditorių dėmesys, kad šios Gairės yra skirtos tam, jog sunkumus patiriančioms įmonėms būtų suteikta valstybės pagalba užtikrinant joms pranašumą sveikesnių ir našesnių pagalbos negaunančių konkurentų atžvilgiu (t. y. ji gali iškraipyti konkurenciją). Gairėse išdėstytos taisyklės, reglamentuojančios valstybės pagalbos teikimą sunkumų patiriančioms įmonėms, kurios privalo atitikti griežtus reikalavimus.
57. Šiuo atveju Gairės nėra taikomos, kadangi bendrovė nesiekė ir nesiekia gauti valstybės pagalbos. Tokių duomenų restruktūrizavimo plane nėra nurodyta. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nenurodė ir neįrodė, kokia valstybės pagalba yra planuojama teikti bendrovei restruktūrizavimo proceso metu. Pagal JANĮ 109 straipsnio nuostatas pareiga kreiptis į Europos Komisiją dėl restruktūrizuojamai įmonei suteiktos valstybės pagalbos nustatyta valstybės pagalbos teikėjai. Įstatyme restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui nustatyta pareiga, gavus dokumentus apie pranešimų dėl valstybės pagalbos teikimo užregistravimą Europos Komisijoje, sustabdyti restruktūrizavimo bylą. Tokių duomenų nagrinėjamoje byloje nėra.
58. Restruktūrizavimo plano tvirtinimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaraujančių restruktūrizavimo plano projektui kreditorių interesai, t. y. prioritetas turi būti teikiamas prašomo patvirtinti restruktūrizavimo plano turiniui ir jame nustatytoms priemonėms restruktūrizuojamos įmonės mokumui atkurti, siekiant išsaugoti veiklą, išvengti bankroto ir kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais.
59. Įvertinus pirmosios instancijos teismo apskųstos nutarties 31 punkte išdėstytus argumentus, prieitina prie išvados, kad nors plane ir nėra numatyta tiesioginio akcininkų materialaus indėlio į restruktūrizavimo procesą, planuojamas einamųjų išlaidų sumažinimas leis įmonei išplėtoti restruktūrizavimo plane numatytų transporto priemonių remonto ir aptarnavimo paslaugų teikimą bei padidinti planuojamas pajamas.
60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės restruktūrizavimo plane išsamiai nurodyta, kokiomis konkrečiomis priemonėmis ir veiksmais bus pasiekti bendrovės ilgalaikiai strateginiai tikslai, kaip bus užtikrintas bendrovės gyvybingumas ir atkurtas mokumas. Restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės (ekonominės, techninės, organizacinės ir pan.) mokumui atkurti suformuluotos ir pateiktos nuodugniai, t. y. nurodytos priemonės yra ekonomiškai pagrįstos ir realios, todėl egzistuoja reali galimybė, kad jas įgyvendinus, bendrovė sugebės atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, įvertinus tai, kad už RUAB „Vaibutas“ restruktūrizavimo planą balsavo daug nei pusė, t. y. 54,54 proc. teismo patvirtintų finansinių reikalavimų turinčių kreditorių.
61. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
62. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirajame skunde pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie yra išvestiniai arba neturi įtakos pirmosios instancijos teismo apskųstos nutarties pagrįstumui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.