Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta E. K. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė E. K. paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinės E. K. sulaikymo dienos.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios pakeista į suėmimą ir E. K. suimtas paskelbus nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad terorizavo žmones, o būtent:

2017 m. rugpjūčio 14 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 16 val., iš mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), skambino į antstolės S. Ž. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), laidinį telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), telefonu kalbėdamas su antstolės S. Ž. kontoros finansininke E. L. reikalavo grąžinti pinigus, vadino necenzūriniais žodžiais bei grasino išsakydamas žodžius: „(necenzūriniai žodžiai) išlėksi tu per langus, tave mašina nutrenks“, „tu (necenzūriniai žodžiai) nemėtyk ragelio, gražink pinigus, nes pakasiu tave“, po to, E. K. dar kartą paskambino ir kalbėdamas su antstolės S. Ž. kontoros teisininku A. G. reikalavo grąžinti pinigus bei grasino išsakydamas žodžius: „tu nori, kad šiandien tau atvažiuotau, užkurčiau pirtį tenais, (necenzūriniai žodžiai) tam kabinete“, antstolei S. Ž. įsijungus į pokalbį, telefonu toliau bendravo su antstole S. Ž., reikalavo sugrąžinti pinigus, vadino necenzūriniais žodžiais, grasino išsakydamas žodžius: „aš tau ant kaktos šiūpėle testamentą išrašysiu, čiulpsi tu (necenzūriniai žodžiai)“, „tai tu jau lavonas (necenzūriniai žodžiai), jeigu aš atvyksiu į tą tavo kontorą supranti Ž. tu, tu lavonas (necenzūriniai žodžiai) išsikasi tuoj duobę (necenzūriniai žodžiai)“, „lavonas tu, (necenzūriniai žodžiai) supranti dabar, išsikasi sau šiandien miške duobę, (necenzūriniai žodžiai), sugrąžinsi tuos pinigus“, „(necenzūriniai žodžiai) supranti tu (necenzūriniai žodžiai)“, „kaip atvyksiu tai tu jau nenorėsi, ant tų karštų nervų eisi kaip viesulas, (necenzūriniai žodžiai) per langus aš tave išmesu supranti“, „tu tuoj suprasi, man už tave (necenzūriniai žodžiai) atsėdėt tai (necenzūriniai žodžiai), tai kaip du pirštus (necenzūriniai žodžiai), tu grąžįsi tuos pinigus (necenzūriniai žodžiai) ore“, „tuoj tau bus, supranti tau lig rytojaus tuoj dvidešimt štukų aš tau uždėsu skaitliuką ir (necenzūriniai žodžiai) sumokėsi ore, arba iškilsi in orą su visa ta kontora, pakelsu in debesis aš tave, (necenzūriniai žodžiai)“, „(necenzūriniai žodžiai) tą galvą, atvažiavęs aš tau dabar in tą kontorą inėjęs (necenzūriniai žodžiai) tau galvą“, „eik tu (necenzūriniai žodžiai) su savo pasakom, tu įsiklausyk biškį (necenzūriniai žodžiai), aš sakau iš to žmogaus sąskaitos pervedė į mano sąskaitą pinigus, tau (necenzūriniai žodžiai)“, „pervedi pinigus į mano sąskaitą, tau dabar (necenzūriniai žodžiai), ar tu čia tą savo maldą (necenzūriniai žodžiai) išmokus“, „eik tu (necenzūriniai žodžiai) tu įsiklausyk in žodyną“, „tu nueik į bažnyčią (necenzūriniai žodžiai) poteriauk“, „tu dabar lauk svečių, aš atvažiuoju, melskis, nes sujukysiu tave, dabar dašunta“, „suprasi kai gausi į lempą šiandien, dabar va lauk aš tuoj va sėdu ir atvažiuoju, su kaip kuo, ne vienas, tai tu ten (necenzūriniai žodžiai) aisi nadrebezgi, iššoksi iš visko (necenzūriniai žodžiai), nori tu šito ar nenori“, po to E. K. dar kartą skambino ir bendravo telefonu su antstolės S. Ž. kontoros antstolės padėjėja E. J., vadino necenzūriniais žodžiais bei grasino išsakydamas žodžius: „ką čia (necenzūriniai žodžiai) to pačio klausinėji, grąžink pinigus“, „paimsiu tave už kudlų ir ištaškysiu tavo čeinyką į sieną“;toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. rugpjūčio 16 d., apie 10 val., iš mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), skambino į antstolės S. Ž. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), laidinį telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kalbėjo telefonu su antstolės S. Ž. kontoros antstolės padėjėja E. J. bei grasino išsakydamas žodžius: „ką reikės užlenkt vieną darbuotoją, tai iš kart grąžinsit man tuos pinigus“, „atsinešiu trotilo tai kontora išlėks į orą“, po to, E. K. dar kartą paskambinęs bendravo su antstolės S. Ž. kontoros teisininku A. G., reikalavo grąžinti pinigus ir grasino išsakydamas žodžius „aš tave pamokysiu ma atrodo biskį gyvenime, kaip biškį atkrėsiu (necenzūriniai žodžiai) biskį kaulus“, „perspėju tave, saugokis (necenzūriniai žodžiai), apsidairyk aplink išeidamas, nes nublokšiu tave (necenzūriniai žodžiai) gražią dieną“, „man (necenzūriniai žodžiai) tas tavo pareiškimas, tu (necenzūriniai žodžiai) galėsi su tuo pareiškimu nusivalyt“, „a tu supranti (necenzūriniai žodžiai) tu mane statai į keblią padėtį (necenzūriniai žodžiai), tu supranti, man nėra ką kitą daryt nušalyt tave (necenzūriniai žodžiai)“, „jeigu tu neįspangioji, tai užsidėk traktoriaus lempas, (necenzūriniai žodžiai) apsišviesi (necenzūriniai žodžiai), tai gal biskį matysi (necenzūriniai žodžiai) raides“, „viso gero velniūga tu“, tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą terorizavo antstolę S. Ž. ir jos kontoros darbuotojus E. L., A. G. ir E. J., grasindamas antstolės kontoros susprogdinimu bei fiziniu susidorojimu, t. y. padaryti jų gyvybei bei sveikatai pavojingą veiką.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma neabejotinai įrodyta, jog E. K. sistemingai, nevienkartinių telefoninių pokalbių metu žargonu išreikštais tiesioginiais grasinimais susprogdinti, nužudyti, terorizavo nukentėjusius, dėl to jie patyrė stresą ir baimę. Tai E. K. darė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad daro psichologinį poveikį, siekdamas sukelti nukentėjusiems neigiamas pasekmes – stresą, baimę, nerimą, pagal grasinimų turinį išsakomą toną, suvokė, jog nukentėję asmenys supras, jog grasinimai gali būti įvykdyti. Atsižvelgiant į nurodytą veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendį, perkvalifikuoti veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad E. K. nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų S. Ž., E. L., A. G. ir E. J., intensyviai ieškosi darbo. Prašo apeliacinės instancijos teismo nagrinėti bylą ir perkvalifikuoti veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 145 straipsnio 1 dalį, pažada, kad jis daugiau nenusikals, įsidarbins, laiku žymėsis Probacijos tarnyboje, ieškosis darbo, dar kartą atsiprašys nukentėjusiųjų, kad jam jie atleistų, bus padoriu žmogumi. Apeliantas nurodo, jog prižiūri tetą, kuri turi invalidumą, jai padeda nudirbti ūkio darbus, o esant jam dabar suimtam, jai dabar labai sunku, jos sveikata prasta. Nuteistasis nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą. Teismo posėdyje apelianto gynėjas nurodo, jog apliečiame skunde motyvų dėl veikos perkvalifikavimo nenurodyta, tačiau iš esmės prašoma sušvelninti bausmę, todėl prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė E. K. apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. E. K. apeliaciniame skunde keliami veikos perkvalifikavimo bei bausmės švelninimo klausimai.E. K. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad tiek 2017 m. rugpjūčio 14 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 16 val., tiek 2017 m. rugpjūčio 16 d., apie 10 val., iš mobilaus ryšio telefono ne kartą skambino į antstolės S. Ž. kontoros laidinį telefoną ir telefonu kalbėdamas su antstolės S. Ž. kontoros finansininke E. L. ir antstole S. Ž. reikalavo grąžinti pinigus, vadino necenzūriniais žodžiais bei grasino, kalbėdamas su antstolės S. Ž. kontoros teisininku A. G. reikalavo grąžinti pinigus bei grasino, kalbėdamas su antstolės padėjėja E. J., vadino necenzūriniais žodžiais bei grasino ir panaudodamas psichinę prievartą terorizavo antstolę S. Ž. ir jos kontoros darbuotojus E. L., A. G. ir E. J., grasindamas antstolės kontoros susprogdinimu bei fiziniu susidorojimu, t. y. padaryti jų gyvybei bei sveikatai pavojingą veiką. BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija abejonių dėl inkriminuotos veikos teisingumo ir įrodytinumo nekilo. Tai, kad apeliaciniame skunde keliamas veikos perkvalifikavimo klausimas nenurodant motyvų teismui nesuponuoja pagrindo veiką perkvalifikuoti į BK 145 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog galimai tokiu būdu apeliantas siekia bausmės sušvelninimo, todėl šiuo aspektu pasisakyta žemiau.Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai nustato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą numatyta tik viena laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-299/2013, 2K-423-303/2016). Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas ir pagrįstai skyrė artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę. Padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau vertinant jo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad išreikštas grasinimas nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo lydimas terorizavimo ir bauginimo veiksmų. Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad E. K. praeityje buvo teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pilnai sutinkant su apylinkės teismo motyvais dėl BK 75 straipsnio nuostatų, teisėjų kolegija mano, kad vis tik ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nepadarė, nuteistasis gyvenimo būdo nekeičia, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Teismas nustatė ir įvertino vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus padarytos veikos pavojingumą, minėtus apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, nustatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri nėra per griežta. Atsižvelgiant į skundo esmę – paskirtos bausmės švelninimo prasme įstatymo numatytais pagrindais, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.BK 62 straipsnyje nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, tačiau šiuo atveju BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų kriterijų E. K. netenkina. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad analizuojamu atveju yra susiklosčiusi daugiau tipinė, įprastinė nei išskirtinė situacija, todėl minėto straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos bausmės švelninimo kontekste.Apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, intensyviai ieškosi darbo, prižiūri giminaitę, pažada nenusikalsti jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo individualizuojant bausmę, jos rūšį bei dydį, šios aplinkybės nėra išskirtinio pobūdžio, todėl negali būti pakankamas pagrindas apeliacinį skundą tenkinti.Analizuojamu atveju aukščiau išdėstytu, nesant pagrindų švelninti nuteistojo atsakomybę, jam paskirtą bausmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo paskirta bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.