Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui J. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1957-04-20 Švenčionių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) ugniagesiu-gelbėtoju, neteistas, gyvena (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2011-06-16, apie 16 val., Švenčionėliuose, Pašto gatvės pabaigoje, 4-5 kartus trenkė J. M. per nugarą, padarydamas nugaros dešinėje pusėje kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2011-08-16, apie 16 val., apeidamas savo laukus, kurie yra Švenčionėliuose, už miestelio, galima sakyti, Pašto gatvės gale, susitiko dvi nepažįstamas mergaites su šuniukais. Viena iš jų buvo, kaip dabar žino, J. M., o kita buvo mažesnė, trumpais juodais plaukais. Jos teismo salėje jis nematė. Su mergaitėmis prasilenkė gretimame sklype, kai jau ėjo į namus. Priėjęs prie Kaštonų gatvės, sutiko pažįstamą K. R., kurį užkalbino. Atsisukęs pamatė, kad tos mergaitės braido jo kviečiuose. Jis suriko mergaitėms, ką jos daro, ir nubėgo link jų. J. su šuniukais tupėjo kviečiuose, plaukus kedeno, o kita mergaitė mobiliuoju telefonu fotografavo. Kai jis pribėgo, J. jau buvo išėjusi iš lauko, o kita mergaitė nuėjo toliau. Jis sugriebė tą kitą mergaitę už rankos ir sulaikė. Ji pradėjo rėkti, kad jos neliestų. Gerai atsimena, kad ne J., o kitą mergaitę laikė. J. stovėjo ir laukė, kol šuniukai išbris iš kviečių. Jis sulaikytai mergaitei pasakė, kad čia privati valda, todėl paprašė jos pasišalinti. J. pakluso jo reikalavimams, o toji kita pradėjo aiškinti, kad pažeidžiamos jos teisės ir panašiai. Tada jis, pridėjęs ranką jai prie nugaros, paragino ją išeiti. J. ėjo pirma, už jos - ta mergaitė, o jis ėjo joms iš paskos. Beeinant, mergaitė juodais plaukais klausė, ar jis vietinis, ir dar pasakė, kad jis labai stipriai pasigailės, kad jas išvarė. Jis nė vienai mergaitei netrenkė per nugarą, tik mergaitei juodais plaukais uždėjęs ranką ant nugaros, paragino eiti. Gal tada ir per stipriai paspaudė nugarą mergaitei ar net pastūmė ją. Išėjus į kelią, mergaitės nuėjo į vieną pusę, o jis į kitą - į namus. Prie J. M. jis nė piršteliu neprisilietė, todėl nesupranta, kodėl ji jį kaltina sumušimu. Jei jis ir kaltas, tai tik prieš tą kitą mergaitę, kurią J. nuo jo kažkodėl slepia, nes jos tarp liudytojų nėra. M. M. ten nebuvo, jis ją mato pirmą kartą.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2011-08-16, apie 16 val., ji su savo jaunesne sesute M. ėjo į pievas išvedžioti savo bei draugų šunis. Pievoje prasilenkė su A. V., kurio anksčiau nepažinojo. Netrukus vienas iš šunų įbėgo į javų lauką. Kad nepadaryti tam javų laukui jokios žalos, M. įėjo į jį apie metrą, norėdama paimti ir išnešti tą šunį. Tada A. V. pradėjo bėgti prie jų, šaukdamas, ką jos daro ir kad dingtų iš lauko, nes čia privati valda. Pribėgęs jis pradėjo labai rėkti ir, trenkdamas su delnu jai per nugarą, jėga stūmė ją iš to lauko. Trenkė apie keturis-penkis smūgius, nuo kurių ji vos nepargriuvo. M. labai išsigando ir su šunimis stovėjo maždaug trijų metrų atstumu. Ji klausė A. V., ką jos blogo padarė, bandė palaikyti pokalbį. Aplink kitų žmonių nebuvo, todėl ji negalėjo kviestis kokios nors pagalbos. A. V. keikėsi, užgauliojo jas. Abi labai išsigando. Po to jos nuėjo namo, o A. V. - į kitą pusę. Grįžusios namo, jos iškvietė policiją, nes buvo panaudotas smurtas ir išgąsdinta nepilnametė mergaitė. Nuo A. V. smūgių vakare jai dešinės mentės srityje išryškėjo kraujosruva ir skaudėjo nugarą. Tą dieną ji plaukus buvo aukštai susirišusi, todėl A. V. galėjo pasirodyti, kad jos plaukai trumpi. M. plaukus tą dieną buvo pasileidusi. Sesės plaukai šviesesni nei jos. Prašo priteisti 3000 Lt neturtinę žalą dėl patirtų psichologinių išgyvenimų, nes buvo be pagrindo užpulta, patyrė fizinį smurtą, visą vakarą blogai jautėsi, gėrė raminamuosius vaistus.

Liudytojas K. R. parodė, kad A. V. yra jo kaimynas. J. M. anksčiau nėra matęs. 2011 metais, maždaug rugpjūčio mėnesio vidury, datos tiksliai neatsimena, pamatęs einantį A., užkalbino jį dėl javų kūlimo ir irgi nuėjo į gretimai esantį lauką pasižiūrėti savo vasarojaus. Lauke pamatė į A. V. žemės pusė einančias dvi mergaites su šuniukais. Jau grįždamas iš laukų, išgirdo, kaip A. V. kažkam šūktelėjo - kur eina ir ką ten daro. Atsisukęs pamatė, kad A. V. greitom grįžta į savo lauką. Pro medžių šakas jam nelabai kas ir matėsi. Matė, kad ėjo dvi mergaitės su šuniukais, o joms iš paskos ėjo A. V. Iki jų nuo jo buvo apie 300 metrų. Po to A. V. jam sakė, kad mergaitės vedžiojo šuniukus po jo vasarojų. Negali pasakyti, ar A. V. stumdė mergaites, nes to nematė.

Liudytojas G. K. parodė, kad santykiai su A. V. normalūs, o nukentėjusiosios J. M. nepažįsta. 2011 metų rugpjūčio 15 ar 16 dieną jis buvo savo pievoje, kuri yra netoli A. V. lauko, ir matė dvi merginas, kurios ėjo už alėjos. Viena jų buvo aukštesnė, o kita žemesnė. Atsimena tą dieną, nes A. V. vėliau pasakė, kad jį padavė į teismą. Tai buvo po pietų, apie 15 val. Matė, kad atėjo merginos, o paskui atbėgo A. V. Pro pirmą mergaitę A. V. prabėgo, o prie antrosios, žemesnės, sustojo ir šnekėjosi su ja maždaug minutę. Po to merginos apsisuko ir nuėjo, o A. V. irgi nuėjo paskui merginas. Paskui jie užėjo už medžių, ir jis jų nebematė. Nematė, kad A. V. stumdytų mergaites.

Liudytoja V. M. parodė, kad 2011-08-16, 17 val. 25 min., ji grįžo iš darbo. Ją pasitiko abi dukros, kurios buvo išsigandusios ir liūdnos. Pasakojo, kad, bevedžiojant šunelius, pievose susitiko vyriškį. Iš pradžių, lygtai, ir nieko nebuvo, o paskui šunelis truputėlį įbėgo į tą javų lauką. Tada tas vyriškis atbėgo šaukdamas ir apstumdė J. J. sakė, kad vyriškis ją stumdė ir ranka ar delnu sudavė smūgius jai per nugarą. M. sakė, kad labai išsigando. Grįžus namo, J. dėjo prie nugaros kompresus. Ant nugaros buvo patinimas ir viena kraujosrūva. Kitą dieną kreipėsi į teismo ekspertą.

Liudytoja M. M. parodė, kad A. V. nepažįsta, mato jį antrą kartą. Pirmą sykį jį matė 2011-08-16, apie 16 val., kai su sese J., už kurią yra aukštesnė, išėjo vedžioti savo ir jos draugo šunis. Eidamos į priekį, jos prasilenkė su A. V. Po to vienas iš šunų įbėgo į lauką, todėl ji bandė jį paimti. Atsisukusi pamatė, kad į jų pusę bėgo A. V. ir kažką rėkė. Ji su sese išsigando, nes vyriškis šaukė ant jų, užgauliojo. Vyriškis šaukė, ko jos čia vaikšto, liepė dingti, nes čia jo valda. Po to jis pradėjo stumdyti J. Ji paėmė iš sesės šunį ir pasitraukė atokiau. Sesė jo klausė, ką jos padarė, kad jis taip rėkia, bet vyriškis nesileido į kalbas. Atsitraukusi, ji ragino sesę eiti atgal ir dairėsi žmonių, bet aplinkui nieko nebuvo. Iš pradžių jis stumdė sesę, trankė, bet paskui jos paspartino žingsnį ir jis atsiliko. Po to draugas iškvietė policiją.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2011-08-17 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad kraujosruva dešinėje nugaros pusėje J. M. padaryta galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-08-16), ir kad šis sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 3-4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus – kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą ir kitus byloje esančius dokumentus, pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. V. 2011-06-16, apie 16 val., Švenčionėliuose, Pašto gatvė pabaigoje, 4-5 kartus trenkė J. M. per nugarą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą - kraujosruvą nugaros dešinėje pusėje, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Išnagrinėjęs bylą, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios bei liudytojų M. M., V. M. duotais parodymais apie J. M. sumušimo aplinkybes, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šie asmenys turėtų suinteresuotumą duoti melagingus parodymus A. V. atžvilgiu ir siektų jam pakenkti.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kaltimasis ir nukentėjusioji vienodai kalba apie tarp jų 2011-08-16 kilusio konflikto priežastis, vietą ir laiką. Jų parodymai skiriasi tik dėl to, kokią mergaitę kaltinamasis stumdė. Nukentėjusioji tvirtina, kad A. V. stumdė ir sudavė būtent jai, padarydamas nežymų sužalojimą. A. V., iš esmės pripažindamas, kad savo veiksmais galėjo padaryti su ja konfliktavusiai mergaitei nežymų sužalojimą, kategoriškai neigė, kad ta mergaite buvo būtent nukentėjusioji J. M. Jis ne kartą nurodė, kad nukentėjusioji buvo žemesnė už kitą mergaitę, kuri konflikto metu buvo kartu su ja. Teismas mano, kad kaltinamasis šioje vietoje paprasčiausiai klysta, nes abi mergaites 2011-08-16 jis matė pirmą kartą, jų bendravimas truko nedidelį laiko tarpą, be to, tai vyko konfliktinėje situacijoje, todėl suprantama, kad praėjus beveik penkiems mėnesiams po įvykio, jis gali tų mergaičių ir nepažinti dėl pasikeitusių šukuosenų, drabužių ar dėl kitų aplinkybių. Liudytojos M. M. ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad apie konflikto eigą ir prieš J. M. panaudotą fizinį smurtą jos nuosekliai pasakoja nuo pat pirmos apklausos. Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją požymius (patinimą, kraujosruvą, prislėgtą nuotaiką) tuoj po konflikto pastebėjo ne tik nukentėjusiosios sesuo M., bet ir jos motina V. M. Faktą, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas – padaryta kraujosruva – patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada. Dėl šių aplinkybių teismas, vertindamas nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus apie 2011-08-16 įvykusio konflikto eigą, remiasi ne kaltinamojo, o nukentėjusiosios parodymais.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas.

V. V. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. V. nusikalto pirmą kartą ir padarė nesunkų nusikaltimą, iš esmės kaltę pripažino ir gailisi, administracine tvarka nėra baustas, mano, kad jam skirtina švelniausia Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, kurių dydis artimas Lietuvos Respublikos BK 46 straipsnyje numatytam šios bausmės dydžio minimumui.

Nukentėjusioji J. M. pareiškė A. V. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji jautėsi pažeminta, patyrė dvasinį sukrėtimą. Neturtinę žalą įvertina 3000 Lt ir prašo tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš A. V.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas pripažįsta, kad dėl A. V. nusikalstamos veikos J. M. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą, kurią turi atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6)sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės. Ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, bet byloje nėra duomenų apie išlikusį nukentėjusiosios sveikatos pakenkimą, darbingumo netekimą ar kitas neigiamas pasekmes, todėl laikytina, kad patirti sužalojimai nesukėlė jai ilgą laiką trunkančių neigiamų pasekmių. Žala padaryta dėl tyčinio nusikaltimo. Turtinės žalos nukentėjusioji dėl A. V. nusikalstamos veikos nepatyrė. Kitų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, aplinkybių nukentėjusioji nenurodė ir teismas nenustatė. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 300 Lt.

Nukentėjusiajai teisme atstovavo advokatė, kuriai už atstovavimą pirmos instancijos teisme J. M. sumokėjo 900 Lt (2012-01-12 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini). Šios išlaidos priteistinos iš A. V. (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis).

J. M. už teismo medicinos eksperto tyrimą sumokėjo 44 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl taip pat priteistinos iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos BPK 104 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – du mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 10 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 20 valandų viešųjų darbų. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti J. M. naudai iš A. V. 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti, 44 Lt (keturiasdešimt keturis litus) proceso išlaidoms atlyginti ir 900 Lt (devynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1244,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt keturis litus).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.