- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2-1740-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00076-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Agretus“
- Kategorijos
- 3.4.3.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus J. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl atstatydinimo iš bendrovės bankroto administratoriaus pareigų, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-441-212/2018 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agretus“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agretus“ bankroto bylą ir bendrovės bankroto administratoriumi paskyrė J. U.. 2018 m. rugpjūčio 10 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. 2018 m. rugpjūčio 29 d. bankroto administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 10 dalies 1 punktu, bendrovės bankroto byloje pateikė prašymą dėl jo atstatydinimo iš bankrutavusios UAB „Agretus“ pareigų. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis atliko visus pagal ĮBĮ numatytus veiksmus išieškant bendrovės turtą ir dokumentus, taip pat, siekdamas išsiaiškinti esamą bendrovės padėtį, kreipėsi į valstybines institucijas, tačiau nei bendrovės dokumentų, nei turto rasti nepavyko. BUAB „Agretus“ nėra pajėgi padengti vienintelės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) reikalavimus, tuo tarpu tarp kreditoriaus ir bankroto administratoriaus yra susidariusi nemaloni situacija, kurios pagrindu administratoriaus ir kreditorės nuomonė apie operatyvų bankroto administravimą bei taikomas procedūras kardinaliai skiriasi, dėl to vilkinamas bendrovės bankroto procesas. Bankroto administratoriaus vertinimu, visos galimos priemonės yra išnaudotos ir tęsiant dokumentų išieškojimą būtų tik didinamos administratoriaus išlaidos, kurios nebūtų padengtos bankroto procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad bankroto administratoriaus prašymas nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Bankroto administratorius be svarbių priežasčių negali atsisakyti prisiimtų įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei. Pateiktame kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2, nėra duomenų apie tai, kad kreditorė reikalauja tęsti įmonės dokumentų paiešką, ji tik nurodė UAB „Takana“, kuri tvarkė finansinius įmonės dokumentus. Duomenų, kad administratorius susisiekė su UAB „Takana“, bandė išsiaiškinti, kada ir kas sudarė sutartį, kokiomis sąlygomis, kokiu pagrindu ir aplinkybėmis perdavė dokumentus įmonės vadovui A. C. (A. C.), kaip buvo nutraukta sutartis, kas su UAB „Takana“ atsiskaitė už paslaugas, ar neišliko finansinių ataskaitų kompiuteriuose ir pan., nėra pateikta.
5. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kreditorė iš esmės nurodė atlikti papildomus veiksmus, siekiant surinkti visą informaciją, nesudaro pagrindo bankroto administratoriui atsistatydinti. Bankroto administratorius, pradėjęs administruoti įmonę ir atlikęs dalį darbų, be pakankamo pagrindo atsistatydinti negali.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas bankroto administratorius J. U. prašė Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo prašymą dėl atstatydinimo iš bendrovės bankroto administratoriaus pareigų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:
6.1. Skundžiamoje nutartyje pats Panevėžio apygardos teismas cituoja ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1 punktą, kuriame imperatyviai nurodyta, kad teismas administratorių iš pareigų atstatydina, kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atstatydinimo. ĮBĮ nėra nurodyta imperatyvios normos, kad prašyme dėl atstatydinimo turi būti pateikti motyvai.
6.2. Tuo tarpu administratorius ne tik pateikė prašymą dėl atstatydinimo, bet ir jį motyvavo, nurodė atsistatydinimo priežastis.
6.3. Administratorius turi teisę atsistatydinti iš įmonės bankroto administratoriaus pareigų, kadangi tokio instituto kaip privalomas/priverstinis įmonės administravimas nei teismų praktikoje, nei teorijoje nėra, taip pat toks administravimas nėra susiformavęs ir realiose administravimo situacijose. Jeigu administratorius tikrai savo valia prašo būti atstatydintas iš pareigų, teismas privalo atstatydinti tą administratorių iš einamų pareigų ir tai turi būti padaryta nedelsiant.
Atsiliepimas
7. Kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalį administratorių teismas atstatydina motyvuota nutartimi, kai administratorius pateikia prašymą dėl atstatydinimo (IBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad administratoriaus prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas.
7.2. Vien tai, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. įvykusiame bendrovės kreditorių susirinkime nepritarėme likvidacinio balanso tvirtinimui, nurodydami, kad balanse nurodytos sumos nėra detalizuotos ir paminėdami, kad bendrovė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės balansą už 2016 metus, kuriame nurodyti duomenys nesutampa su administratoriaus pateiktais duomenimis, ir kartu informuodami, kad bendrovės buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. liepos 24 d. tvarkė UAB „Takana“, nesudaro pagrindo administratoriui atsistatydinti. Šiuo atveju administratorius turėjo atlikti papildomus veiksmus, t. y. pateikti išsamų paaiškinimą dėl likvidaciniame balanse nurodytų sumų bei susisiekti su buhalterinę apskaitą tvarkančią įmone ir išsiaiškinti, ar tikrai nėra jokių išlikusių bendrovės finansinių dokumentų bei gautą informaciją pateikti kreditorių susirinkimui.
7.3. Kadangi kreditorių susirinkime nebuvo patvirtintas bendrovės likvidacinis balansas, todėl negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, iškeldamas uždarajai akcinei bendrovei UAB „Agretus“ bankroto bylą (bylos Nr. eB2-441-212/2018), ta pačia nutartimi bendrovės bankroto administratoriumi paskyrė J. U.. Pastarasis po to, kai bendrovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartis), pateikė teismui prašymą dėl jo atstatydinimo iš BUAB „Agretus“ administratoriaus pareigų. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administratoriaus prašymo netenkino bei nurodė, kad ši nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui.
11. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis tik CPK numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismo nutarčių apskundimo galimybė tam tikrais atvejais yra numatyta specialiuosiuose įstatymuose, pavyzdžiui, ĮBĮ. Teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratoriaus, bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus ar bendrovės kreditorių susirinkimo (komiteto) prašymas (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalis) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nei ĮBĮ, nei CPK nenustatyta, o tokia teismo nutartis (kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių) neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai.
12. Pasisakydamas dėl galimybės skųsti teismo nutartį, kuria išspręstas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui išnagrinėjus įstatymo nustatyta tvarka gautą prašymą atstatydinti bankroto administratorių ar informaciją apie administratoriaus negalėjimą eiti pareigas ir patenkinus tokį prašymą (atstatydinus administratorių), teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka, bet negali būti skundžiama kasacine tvarka. Teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).
13. Pirmiau nurodytas įstatyminis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, nėra apeliacijos objektas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad tokia nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, yra skundžiama atskiruoju skundu, nesilaikė kasacinio teismo praktikos ir suklaidino apeliantą. Kita vertus, nurodyta aplinkybė nekeičia įstatymuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintų nuostatų.
14. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis procesas dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas atstatydinti bankroto administratorių, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
15. Nutraukus apeliacinį procesą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su apskųsta nutartimi dėl bankroto administratoriaus neatstatydinimo, apeliacinės instancijos teismas nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus J. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Agretus“ bankroto administratoriaus prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo iš pareigų.