Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-02-22 · Byla Nr. N1-112-245/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-22
Bylos Nr.
N1-112-245/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kaltinamasis
N. J., E. S.
Nukentėjusysis
E. D.
Advokatai
Saulius Majauskas, Marytė Vietaitė
Kategorijos
  • 2.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.14.4.2.2Turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą, atimant asmeniui laisvę (BK 181 str. 2 d.)
Baudžiamoji byla Nr. N1-112-245/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07763-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6; 1.2.14.4.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis,sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,kaltinamajam N. J., jo gynėjui advokatui Sauliui Majauskui, įstatyminei atstovei J. J.,kaltinamajam E. S., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, įstatyminei atstovei V. S.,nukentėjusiajam E. D., jo įstatyminiams atstovams D. D. ir R. D.,Valstybinės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Sigitai Mockienei,

neviešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), moksleivis, neteistas, E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). moksleivis, neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji N. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdami nepilnamečiai, neturėdami teisėto pagrindo bei panaudodami fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, t. y. 2018-02-14 apie 19 val., veikdami bendrininkų grupėje, futbolo manieže, esančiame prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), panaudodami psichinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. D., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. užstodami nukentėjusiajam kelią ir tuo suvaržydami galimybę jam pasišalinti, jis (N. J.) žeminančiais žodžiais („duchas“) išplūdo nukentėjusįjį, pareikalavo duoti 100 eurų, o E. S. pagrasinus panaudoti fizinį smurtą - nukentėjusįjį išvežti į mišką ir pakasti, jis ( N. J.) panaudojo fizinį smurtą - sudavė dešine ranka ne mažiau, kaip vieną smūgį E. D. į kairiąją veido pusę, tuo padarydamas apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžį tarp pirmo ir antro dantų bei kraujosruvą dantenose ties lūžio linija, kas sukėlė nukentėjusiajam E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. prievartavo turtą.

Kaltinamasis N. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam kilo mintis pasityčioti iš nukentėjusiojo E. D., tai yra, pareikalauti pinigų kaip skolos, todėl E. D. pasakė : "kada atiduosi man 100 eurų skolą?". E. pasakė, kad jis jam nėra skolingas ir jokių pinigų neduos. O E. S. E. D. pasakė: "jeigu neduosi pinigų, tai aš paskambinsiu draugui, jis atvažiuos ir išveš tave į mišką". E. D. buvo akivaizdžiai išsigandęs, bet vis tiek atsisakė atnešti pinigus. Tada dešinės rankos riešu sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą už tai, kad jis atsisakė perduoti reikalaujamą pinigų sumą, tai yra, 100 eurų. Nukentėjusysis ranka užsidengė veidą ir išbėgo iš maniežo. Savo tokiais veiksmais jis norėjo kartu iš nukentėjusiojo ir pasityčioti. Kaltinamasis E. S. buvo kartu ir tuo metu taip pat grasino E. panaudoti fizinį smurtą.

Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė taip pat, kaip ir kaltinamasis N. J., tai yra, kad N. J. liepė E. D. atiduoti skolą- 100 eurų. Tuo metu jis išgirdo garsą, panašų į pliaukštelėjimą ranka. Tada jis pasakė E. D., kad išveš pastarąjį į mišką ir pakas. Jis E. pagrasino todėl, kad manė, jog nukentėjusysis po pagrasinimo garantuotai duos N. pinigus. Po jo ir N. J. išsakytų žodžių ir smūgio garso E. susiėmęs ranka už veido nubėgo iš įvykio vietos.

Nukentėjusioji D. D. parodė, kad iš lauko į namus grįžo sūnus E. D., kuriam iš burnos bėgo kraujas. E. pasakė, kad iš matymo pažįstamas jaunuolis vieną kartą sudavė kumščiu į kairę veido pusę, o kartu buvęs E. S. grasino išvežti į mišką ir pakasti. Dėl sumušimo kreipėsi į ligoninę. Dėl sūnaus E. sumušimo ji patyrė stresą, išgyvenimus, taip pat papildomą rūpestį dėl sūnaus vežiojimo į Kauno klinikas, specialaus trinto maisto ruošimo. Sūnus dėl sutvirtinto žandikaulio patyrė nepatogumus, tai yra turėjo valgyti tik trintą maistą, dėl to jam nukrito svoris, pusantro mėnesio nelankė mokyklos. E. patyrė tiek moralinės, tiek fizinės žalos, kentė skausmus.

Liudytojas R. D. parodė analogiškai, kaip D. D..

Nukentėjusysis E. D. parodė, jog kaltinamasis N. J. liepė duoti 100 eurų. Atsakius, kad niekam pinigų neduoda, kaltinamasis E. S. paskambino kažkokiam asmeniui ir prašė privažiuoti. Po to, N. J. pasikalbėjo su E. S. ir E. S. jam pagrasino sakydamas "atneši pinigus kiek esi sutaupęs arba mes tave pakasim". Jis išsigando ir sušuko draugui L. S., kad jis pakviestų mamą. Po šio prašymo N. J. smogė vieną kartą rankos kumščiu jam į kairį žandą. Po gauto smūgio jis pabėgo. Dėl padaryto sužalojimo jam buvo sutvirtintas sužalotas žandikaulis, galėjo valgyti tik trintą maistą, dėl to jautėsi nepatogiai, nelankė mokyklos. Jam žandikaulį vienu kumščio smūgiu sulaužė N. J..

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. D. parodė nusikaltimo padarymo vietą ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes ( 1 t., b. l. 83-89).

Liudytojas L. S. parodė (parodymai paskelbti BPK 291 str. tvarka), kad 2018 m. vasario mėnesį, Valentino dieną leido laiką E. namuose. Išeinant į lauką jau turėjo būti apie 20.00 val. (bent jam taip atrodė, kad toks buvo laikas). Namo turėjo grįžti tarp 20.00 ir 21.00 val., tad sekė laiką. Nuėję į futbolo aikštelę, kuri yra (duomenys neskelbtini) mokyklos šone, kartu su E. dviese žaidė futbolą. Jiems žaidžiant į aikštelę atėjo 4 ar 5 vaikinai, kuriuos matė pirmą kartą. Tuo metu, kai vaikinai atėjo į aikštelę, jis nubėgo paimti kamuolio, o E. stovėjo prie vartų. Vienas iš vaikinų, abi rankas uždėjęs ant E. pečių iš priekio, įstūmė E. į kampą tarp vartų ir sienos ir atsistojo E. iš dešinės pusės. Visi kiti vaikinai E. apstojo aplinkui. E. atrodė išsigandęs. Jis taip pat išsigando, bijojo, kad jie ir jo neužpultų: jie buvo vyresni, jų buvo daug. E. kvietė jį ateiti, bet jis bijo ir todėl nėjo. Po to pamatė, kad E. iš priekio stovėjęs vaikinas, laikydamas jam kaire ranka už peties, smogė dešinės rankos kumščiu vieną kartą E. į kairį žandikaulį. Po smūgio E. nenukrito, nesimatė, kad jam būtų bėgęs kraujas. Ar pas jį buvo kokių sužalojimų, jis neįsidėmėjo, nes po to, E. D. greitai išbėgo iš aikštelės link namų. E. išbėgus iš aikštelės, vaikinai taip pat išėjo. Po įvykio E. sakė, kad apie tai, kas nutiko, papasakojo mamai. Už ką nepažįstamas vaikinas smogė E., jis nežino. ( 1 t., b. l. 150, 151).

Liudytojas D. R. parodė (parodymai paskelbti BPK 291 str. tvarka), jog N., E. ir tas asmuo, kurio jis neatpažino, nuėjo tiesiai link E. D., kuris taip pat stovėjo netoli aikštės vidurio. Pamatęs, kad N. su kompanija artinasi prie E., pastarasis pradėjo trauktis, atsitraukė prie maniežo sienelės (beveik ties kampu). N. su E. ir tuo asmeniu, kurio nepažįsta, E. D. apsupo. Matė, kaip E. užsimojo ranka ir ketino trenkti E. D., bet netrenkė. Tuo metu E. pradėjo šauktis pagalbos, paprašė L. S., kad šis prieitų prie jo. Po šių E. D. žodžių, N. dešinės rankos kumščiu trenkė vieną smūgį E. D. į kairįjį žandikaulį. Ar N., trenkdamas E., ką nors sakė, jis negirdėjo, tik matė, kad E. D. užsidengė vietą, į kurią gavo smūgį ir išbėgo iš maniežo. N. su E. ir tuo asmeniu, kurio nepažįsta, E. D. nelaikė ir nesistengė sulaikyti, bet E. D. bėgant iš aikštės visi trys iš jo juokėsi. Matė, kad išėjęs iš maniežo E. pasuko į savo namų link. E. jam parašė į kompiuterį iš ligoninės, kad jam N. sulaužė žandikaulį. E. D. jam sakė, kad N. jį sumušė, nes reikalavo pinigų (neva kažkokios skolos). E. jam sakė, ką ir jis pats gerai žino, kad pastarasis N. jokių pinigų nebuvo skolingas. Tiesiog ne tik N., bet ir E. bei kiti vaikai mėgo iš E. tyčiotis, pravardžiuodavo jį, rašydavo negražius komentarus E. profilyje prie jo nuotraukos socialiniame tinkle Facebook. E. D. jam maždaug prieš 2,5 metų buvo pasakojęs, kad N. prie jo kabinėjasi ir reikalauja pinigų. Kokios sumos N. reikalavo - jis nežino, bet E. D. tikrai jam nebuvo skolingas ar kitaip finansiškai įsipareigojęs ( 1 t., b. l. 157, 158).

Liudytojas L. J. parodė (parodymai paskelbti BPK 291 str. tvarka), kad E. D. būtų kam nors skolingas, iš klasiokų negirdėjo. Tačiau jo draugas N. Ž. jam yra 3-4 kartus sakęs, kad E. jam skolingas 100 eurų. Kodėl būtent tokią sumą, jis nežino. Kalba apie E. D. skolą prasidėdavo tada, kai būdavo kartu su N. ir kalbėdavo apie E. arba pamatydavo pastarąjį gatvėje. Jam žinoma, kad N. ir E. D. yra pažįstami seniai, t. y. nuo tų laikų, kai abu gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone, vadinamame "(duomenys neskelbtini)". Žiemos metu, galimai vasario 14 dieną, N. sumušė E. D.. Apie šį įvykį jis sužinojo iš paties N.. N. jam sakė, kad jis ėjo su jų bendrais pažįstamais A. A. bei E. S. ir sporto manieže pamatė E. D.. N. sudavė ranka smūgį E. į veidą dėl to, kad jis jam neduoda 100 eurų neva kaip skolos ( 1 t., b. l. 134, 135).

Apklaustas specialiuoju liudytoju I. B. parodė (parodymai paskelbti BPK 291 str. tvarka), kad 2018-02-14 apie 17.40 ar 17.50 val. jis ėjo su N., A. ir E. (jų pavardžių nežino) į (duomenys neskelbtini) futbolo maniežą pažaisti futbolo. Netoli maniežo išgirdo ten esančių asmenų balsus. Jis atpažino E. D. balsą. N. taip pat pagal balsą atpažino E. D. ir pasakė, kad nori su E. išsiaiškinti. Ką konkrečiai norėjo aiškintis - jis nepasakė. Kamuolį į vartus spardė E. D.. Jie keturiese prisiartino prie E. D.. Jis nieko su N. nesitarė, jokių veiksmų N. iš anksto nei su juo, nei su A. ir E. prieš D. nederino. Niekas E. kelio neužstojo, niekas pastarojo neapsupo. Priėjęs prie E. D. N. pasakė ": kodėl tu prie manęs kabinėjiesi, rašinėji visokias nesąmones?". E. D. į tai atsakė : "atsiprašau, aš nenorėjau". E. akivaizdžiai išsigando, kad prie jo atėjo daug asmenų, kad galimai gali būti smurtaujama, todėl pradėjo šaukti L., kad jis ateitų prie jo. L., dar nepriėjus, N. iš karto kumščiu trenkė vieną smūgį E. D. į veidą. Iš pažiūros N. smūgis nebuvo labai stiprus, be to, ant rankos buvo užmauta stora žieminė pirštinė. Tačiau po smūgio E. D. iš karto susiėmė už sutrenktos veido vietos. Matė, kaip E. D. iš lūpos pasirodė kraujas. Tada jis iš karto išbėgo iš aikštės namo. N. neišsakė jokių pasityčiojančių žodžių ( 1 t., b. l. 167-168).

Apklaustas specialiuoju liudytoju A. A. parodė (parodymai paskelbti BPK 291 str. tvarka), jog 2018 metų žiemą, vasario mėnesį (tikslios datos neprisimena) jis su draugais N. Ž., E. S. ir L. J. be tikslo vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) miestą. Apie 19 val. atėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio futbolo maniežo. N. pasakė : "o, žiūrėkit, E." ir peršokęs maniežo tvorą, nuėjo į aikštę. N. iš karto nuėjo prie E.. Jie ėjo taip pat į tą pusę, bet nuo N. buvo atsilikę apie 7 metrus. Jis išgirdo, kaip prie E. prisigretinęs N. pasakė : "kaip dabar kalbėsim“. Jis E. atsakymo neišgirdo, jo manymu E. nieko N. neatsakė, tik matė, kaip N. suėmė rankomis E. už pečių ir kelis kartus papurtė. E. išsigandęs pradėjo trauktis atgal, kol atsirėmė į maniežo tvorą. Kaip tik tuo metu jis su E. ir L. prisigretino prie N.. Jis grubiai E. paklausė, kodėl jis rašinėja apie jo tėvus. Tada jis E. S. paklausė, ką E. rašinėja. E. jam pasakė, kad E. socialiniame tinkle Facebook neva prirašė negražių žodžių apie N. tėvus. Tada N. pasakė E. :" kada grąžinsi pinigus, dėl kurių susilažinom?". Konkrečios pinigų sumos N. nepaminėjo. E. pasakė, kad neturi tų pinigų ir negali tuo momentu atiduoti. Matė, kaip N. nusiėmė nuo dešinės rankos pirštinę ir delnu trenkė vieną kartą E. į kairiąją veido pusę. Nuo smūgio E. parkrito ant žemės. Kai E. atsistojo, jis matė, kad laiko pridengęs rankomis sumuštą vietą. E. verkė, norėjo išeiti iš aikštės, bet E. S. sugriebė E. už rankos ir neleido jam eiti sakydamas: "dabar paskambinsim (nepasakė, kam) ir išvešim tave į mišką". E. pradėjo prašyti, kad neskambintų ir tada E. jį paleido. E. iš karto išbėgo iš maniežo. Jie taip pat manieže neužsibuvo, išėjome iš karto. Po šio įvykio, praėjus kelioms dienoms, N. su pasididžiavimu jam papasakojo, kad E. gydosi Kauno klinikose, nes nuo N. suduoto smūgio atsirado žandikaulio trauma. Jis nėra su E. socialinių tinklų draugai, todėl jo profilio neseka. ( 1 t., b. l. 177, 178).

Liudytojas E. B. parodė (parodymai paskelbti BPK 291 str. tvarka), kad brolis E. jam pasakojo, kad N. jį muša. Ar jis reikalavo iš jo brolio ir pinigų, jis tiesiog neprisimena. 2018-02-14 vakare jam paskambino motina D. D. ir pasakė, kad E. parėjo namo sumuštas, kruvinas. E. pasakė, kad jį sumušė N.. Nuvežė E. į Kauno klinikų Vaikų priėmimo skyrių. Jį apžiūrėjęs traumatologas iš karto nustatė, kad lūžęs žandikaulis. E. iš karto operavo, sutvirtino žandikaulį ir paguldė į stacionaro skyrių, kur jis buvo gydomas beveik dvi savaites. E. dar apie mėnesį laiko negalėjo nei normaliai valgyti, nei kalbėti. Galėjo maitintis tik trintu maistu per šiaudelį. Pats kalbėjo su N. ir šis jam pažadėjo nebelįsti prie E.. Liko neaišku, dėl ko N. E. sumušė. Jis stengėsi, detaliai klausinėjo brolį apie tas muštynes, bet E. jam nieko konkretaus nesakė ( 1 t., b. l. 180-182).

Liudytojas R. D. parodė, kad E. D. jis yra oficialiai įsūnijęs, berniukas yra jo žmonos D. D. sūnus iš ankstesnės santuokos. 2018-02-14 jis su žmona grįžo namo vakare. Apie 18 val. E. grįžo namo sumuštu veidu, buvo kruvinos lūpos. Galvojo, kad jam išmuštas dantis, bet kai motina nuvalė kraują pamatė, kad vizualiai išniręs žandikaulis. E. paaiškino, kad futbolo manieže jį be jokios aiškios priežasties sumušė kažkoks berniukas. Jis (R. D.) nežino jo vardo ir pavardės. Iš pradžių greitoji E. nuvežė į Kėdainių ligoninę, o sekančią dieną brolis E. savo iniciatyva pervežė E. į Kauno klinikas, kur E. buvo operuotas žandikaulis. Vaikas dėl patirto žandikaulio lūžio buvo ilgai gydomas tiek ligoninėje, tiek namuose, ilgai nelankė mokyklos. Trauma gijo sunkiai, ilgai nešiojo įtvarą. Tikslaus gydymosi laiko negali pasakyti. Kiek jam žinoma, jokios reabilitacijos nereikėjo. Mano, kad žandikaulis sugijo sėkmingai, nes nepastebi jokių traumos padarinių. Pats E. irgi nesiskundžia skausmu ar kitais nepatogumais. Kiek jam žinoma, laikotarpiu nuo žandikaulio sulaužymo iki šiol prie E. niekas nesikabinėja, jokių pinigų neprašinėja ir nesityčioja. Bet žinant E. uždarą būdą, negalima atmesti, kad jis tiesiog nesiskundžia.( 1 t., b. l. 129, 130).

Šalies argumentai

Iš D. D. 2018-02-14 protokole pareiškime nurodė, kad 2018-02-14 apie 18.55 val. jos nepilnametį sūnų E. D., gim. 2002 m., futbolo manieže, esančiame prie (duomenys neskelbtini), sumušė iš matymo pažįstamas jaunuolis N. Ž., suduodamas smūgį kumščiu į veido sritį. Dėl sužalojimo E. buvo nuvežtas į ligoninę, diagnozuotas danties pasislinkimas ir žaizda burnos srityje. Nedas yra apie 17-18 metų amžiaus, tiksli gyvenamoji vieta nežinoma. ( 1 t., b. l. 1, 2).

Iš 2018-02-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), esantis futbolo maniežas. Apžiūros metu fotografuota, tyrimui reikšmingų daiktų neišimta. (1 t., b. l. 23-27).

Iš 2018-08-02 mobiliojo ryšio informacijos analizės (tarnybinio pranešimo) matyti, kad tyrimo metu buvo gautos E. S. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „B.L.“ operatoriui, išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojui, bei L. J. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurios priklauso UAB „B.L.“ operatoriui, išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojui, pokalbių bei trumpųjų žinučių išklotinės nusikalstamos veikos laikotarpiu, t. y. nuo 2018-02-14 iki 2018-02-16. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos negauta duomenų, kad nusikaltimo metu E. S. kontaktavo su L. J. ( 1 t., b. l. 190).

Iš 2018-02-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-02-15 14:30 val. gautas pranešimas, kad į LSMU ligoninės Kauno klinikas atvyko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2018-02-14 buvo sumuštas pažįstamo asmens. Nukentėjęs paguldytas į veido ir žandikaulių chirurginį skyrių. Tikslinant įvykio aplinkybes 2018-02-15 paklaustas gydytojas-rezidentas I. B. nurodė, kad 2018-02-15 į LSMU ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių kreipėsi E. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2018-02-14 netoli namų buvo sumuštas pažįstamų asmenų, t. y. gavo smūgį į veidą. E. D. atliktas galvos rentgenas, nustatytas apatinio žandikaulio lūžis ties 41 dantimi. Nepilnametis stacionarizuotas į veido ir žandikaulio chirurginį skyrių tolimesniam tyrimui ir gydymui, jo gyvybei pavojaus nėra ( 1 t., b. l. 21).

Iš 2018-03-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. D. iš jam parodytų nuotraukų atpažino smūgį jam sudavusį ir pinigus prievartavusį N. J. bei kartu buvusį ir grasinusį fiziniu smurtu E. S. ( 1 t., b. l. 63-68).

Iš 2018-03-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis E. D. iš jam atpažinimui parodytų nuotraukų atpažino kartu su N. J. ir E. S. 2018-02-14 futbolo manieže atėjusius ir jį (E. D.) apsupusius I. B. bei A. A. (1 t., b. l. 74-79).

Iš 2018-03-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G554/2018(02) : E. D. padaryta apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis tarp pirmo ir antro dantų bei kraujosruva dantenose ties lūžio linija. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio kietas bukas daiktas, galimai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2018-02-14. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžio tarp pirmo ir antro dantų E. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas sukėlė fizinį skausmą.( 1 t., b. l. 100).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji N. J., gim. (duomenys neskelbtini)ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdami nepilnamečiai, neturėdami teisėto pagrindo bei panaudodami fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė E. D., gim. 2002 m., perduoti turtą, t. y. prievartavo turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 181 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino arba sugadino jo turtą arba padarė kitus alternatyvius veiksmus, nurodytus šioje teisės normoje. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui, panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (pvz., užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą; 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą; 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas; 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Psichinė prievarta – tai bauginimo procesas, siekiant sukelti aukai baimę ir palaužti jos valią. Be to, pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, 2K-433-507/2016). Todėl nėra pagrindo netikėti kaltinamųjų N. J. ir E. S. parodymais, kad jie panaudojo fizinį smurtą ir grasinimus nukentėjusiojo E. D. atžvilgiu ir taip iš pastarojo prievartavo turtą, kadangi pastarųjų parodymus atitinka nukentėjusiųjų E. D. ir D. D. parodymai, išdėstyti aukščiau liudytojų L. S., D. R., L. J., I. B., A. A., E. B., R. D. parodymai, specialisto išvada apie padarytą nukentėjusiajam kūno sužalojimą. Kaltinamieji kartu reikalaudami atlikti turtinio pobūdžio veiksmus N. J. naudai, darydami nukentėjusiajam psichologinį poveikį, naudodamas prieš jį fizinį smurtą, prievartavo jo turtą, todėl jie atliko nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 2 d., objektyviosios pusės veiksmus. Kaltinamieji N. J. ir E. S. veikė tiesiogine tyčia, kadangi viso nusikaltimo padarymo metu buvo kartu, atliko suderintus tarpusavyje nusikalstamus veiksmus, siekė vieningo tikslo-prievartauti iš nukentėjusiojo turtą, panaudodami psichinį ir fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Todėl kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 2 d.

Kaltinamojo N. J. ir kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamųjų N. J. ir E. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė-veika padaryta bendrininkų grupėje. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstama veika padaryta tyčiojantis iš nukentėjusiojo, nepripažįstama, kadangi nustatytas nusikaltimo padarymo motyvas-savanaudiškos paskatos ir jis yra dominuojantis.

Kaltinamasis N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) progimnazijos charakterizuojamas neigiamai-nepažangus, nedrausmingas (t. 2 b. l. 1,8).

Kaltinamasis E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro charakterizuojamas patenkinamai, tai yra, mokėsi vidutiniškai, mandagus, sportuoja (t. 2 b. l. 1,8).

Skiriant bausmę kaltinamajam N. J. atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, gyvena šeimoje ir yra materialiai aprūpintas, mokosi, subrendęs, sveikatos problemų neturi, ankščiau poveikio priemonės jam taikytos nebuvo. Po nusikaltimo padarymo jis pasikeitė, padarė išvadas, atsiprašė nukentėjusiojo, kad būtų padaręs daugiau teisėtvarkos pažeidimų, nenustatyta. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis pažeidinėjo kardomosios priemonėms sąlygas, mokymo įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Jis yra aktyvesnis nusikaltimo padarymo vykdytojas, tai yra, iniciatorius ir pats padaręs nukentėjusiajam kūno sužalojimą. Taikytinos BK 92 str. normas, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiketi be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. S., atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Turi tėvus, yra materialiai išlaikomas, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai. Ankščiau jam poveikio priemonės taikytos nebuvo. Po nusikaltimo padarymo jis pasikeitė, padarė išvadas, atsiprašė nukentėjusiojo, kad būtų padaręs daugiau teisėtvarkos pažeidimų, nenustatyta. Atvirai pasakoja apie savo problemas, stengiasi save tobulinti. Taikytinos jam BK 92 str. normas, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiketi be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 255,84 eurų turtinei žalai atlyginti ( 1 t., b. l. 123) ir D. D. civilinis ieškinys dėl 129,37 eurų turtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b. l. 109-113) tenkintini visiškai-žala padaryta kaltais kaltinamųjų N. J. ir E. S. nusikalstamais veiksmais (LR BPK 115str.1d.). Jie yra pagrįsti, įrodyti, kaltinamieji su jais sutiko.

Nukentėjusiosios D. D. civilinis ieškinys dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b. l. 109-113) tenkintinas iš dalies. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis E. D. patyrė žandikaulio lūžį, dėl ko pusantro mėnesio negalėjo normaliai maitintis, kentė skausmą, nepatogumus, negalėjo lankyti mokyklos, išgyvenimus. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis viršija teismų praktikoje priteisiamų sumų analogiškose bylose vidurkį, todėl mažintina. Sužalojimas nukentėjusiajam padarytas vienu smūgiu, komplikacijų nekilo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-308 straipsniais,

nusprendė:

Pripažinti N. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 d., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., N. J. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu N. J. skirti auklėjamo poveikio priemones: elgesio apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu; įpareigoti tęsti mokslus arba dirbti; įpareigoti 5 mėnesius dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų, organizacijų rengiamuose socialiniuose ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

N. J. kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Pripažinti E. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 d., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., E. S. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. S. skirti auklėjamo poveikio priemones: elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu; įpareigoti tęsti mokslus arba dirbti; įpareigoti 5 mėnesius dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų, organizacijų rengiamuose socialiniuose ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

E. S. kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Priteisti iš N. J. ir E. S. solidariai, o šiems neišsigalinti, subsidiariai iš pastarųjų tėvų atsakovų-J. J. ir V. S., Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 255,84 eurų ir D. D. naudai 1129,37 eurų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus-kompiuterinės laikmenos (CD) su proceso dalyvių apklausų vaizdo ir garso įrašais, 7 vnt.-grąžinti prokurorui. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas Kęstutis Dargužis