Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, turinčiai aukštąjį (buhalterinės apskaitos) išsilavinimą, nedirbančiai, registruotai darbo biržoje, netekėjusiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. V. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas, nurodant, kad ji nepanaudojo tėvų valdžios ar panaudojo ją priešingai vaiko interesams, nes jos mažametis sūnus N. D. 2018 m. rugsėjo 19 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), per kvadrato varžybas stipriai trenkė ranka klasės draugui N. K. per veidą. Dėl to N. K. ėmė klibėti dantys.

Teismo posėdyje O. V. prašė jos atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant įvykio ir sudėties. Nurodė, kad veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų kalte, jei veika padaryta, kai vaiką prižiūrėjo kiti asmenys. Kitų asmenų priežiūra mokykloje baigiasi, kai baigiasi pamokos, užsiėmimai. N. K. jos sūnų pravardžiuoja „d.“. Augina sūnų doru, sąžiningu piliečiu. Sūnaus teigimu, per kvadrato varžybas mokykloje N. K. kišo savo veidą prie jo (N. D.) veido. Jis jį nustūmė, N. K. kamuoliu ar ranka nesudavė. Po to N. K. iki 14 val. tęsė mokymosi procesą, nuo 16 val. iki 17³⁰ val. dalyvavo krepšinio treniruotėje, dar kitą dieną vyko į varžybas (duomenys neskelbtini) mokykloje. Socialinė pedagogė, mokyklos direktorius neturi duomenų apie N. K. sužalojimą. N. K. į ekspertą nesikreipė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. U. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytoja, N. D. ir N. K. 4a klasės auklėtoja. Moko N. D. nuo 1 klasės. Auklėtinį apibūdino kaip prieštaringą asmenybę: jis gabus, gali būti paslaugus, bet tuo pačiu linkęs lyderiauti, mėgsta vadovauti. 1-3 klasėse išryškėjo N. D. auklėjimo spragos, jo elgesio problemos. N. D. dažnai vartojo fizinį ir psichologinį smurtą: suduodavo per veidą, išpurvindavo rūbus, bandė ištraukti kėdę, kitam vaikui sėdantis, ir t. t. Dabar fizinio smurto atvejų sumažėjo. N. D. mažiau keikiasi, bet išliko psichologinis smurtas: pašaipos, prasivardžiavimai, pvz., N. K. vadina „k.“.

Įvykio dieną lauke vyko 4a, 4b ir 4c klasių varžybos. Be mokinių, varžybose dalyvavo visų trijų klasių mokytojai ir treneris. Pirmiausia žaidė 4a ir 4c klasių mokiniai, 4a klasės mokiniai pralaimėjo (atitinkamą turą). Toliau žaidė 4b ir 4c klasių mokiniai. Po pralaimėto turo N. D. ir N. K. liudytojai už nugaros kalbėjo, kas turi žaisti kitame kėlinyje. Smūgio liudytoja nematė. Apie tai sužinojo iš kitų šalia buvusių vaikų. N. D. sakė, kad N. K. kalbėjo nesąmones (apie žaidimą, varžybas, taisykles, strategiją/ taktiką), todėl neapsikentęs jis trenkė, paskui atsitūpė ir toliau stebėjo varžybas. Pasak N. K., N. D. jam sudavė, nuo smūgio skauda, rodė į žandą. Mokyklos med. punkte seselė dirba tik antradieniais (įvykis buvo trečiadienį). Neatrodė, kad N. K. reikėtų kviesti GMP. Tą dieną N. K. pamokose buvo iki 14 val.

N. K. motina pranešė, kad jos sūnus N. K. po įvykio dėl danties jaučiasi prastai, be to, jaučiasi nesaugiai, ir kitas dvi savaitės darbo dienas (ketvirtadienį ir penktadienį) N. K. į pamokas mokykloje neatėjo. Liudytojos žiniomis, abu berniukai lanko tą pačią krepšinio mokyklą.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. K. parodė, kad yra nukentėjusio N. K. motina. Jos sūnus ir N. D. lankė tą patį darželį, dabar lanko tą pačią mokyklą (klasę) ir krepšinio akademiją. Savo sūnų apibūdino kaip ramų, sąžiningą vaiką, N. D. – kaip bendraujantį, spontanišką vaiką. Sūnus N. K. nemėgsta vaikų, kurie keikiasi, įžeidinėja, jis nuo tokių stengiasi laikytis per atstumą. N. D. pravardžiuoja N. K. „k.“, „bybgraužiu“.

Įvykio dieną iš mokyklos grįžęs sūnus N. K. skundėsi, kad jam skauda žandą. Sūnus nurodė, kad per kvadrato varžybas aiškino N. D. žaidimo taisykles, o N. D. tarė „užknisai“ ir trenkė. Netrukus paskambino klasės mokytoja ir pranešė apie incidentą mokyklą, per kurį nukentėjo jos sūnus. Kadangi sūnus bijojo eiti į mokyklą, kitas dvi darbo dienas į mokyklą nėjo, užsiėmė kita malonia veikla: grojo akordeonu, žaidė krepšinį. Savaitgalį sūnus vyko į mažąjį turnyrą.

Tą pačią (įvykio) dieną apie 15-16 val. liudytoja parašė į e-policiją. Kitą dieną (ketvirtadienį) policijoje vyko sūnaus apklausa. Dar kitą dieną (pentadienį) į namus atvyko VTAS darbuotojai.

Tos pačios (įvykio) dienos popietę nuvyko į VšĮ Dainų PSPC. Gydytojai nustatė, kad sūnui juda 1-3 apatiniai dantys nuo vidurio į dešinę. Ant liežuvio žaizdelė, pažeistos (dantų) smegenys. Medikai patarė skalauti burną, vengti kieto maisto, neuždraudė sportuoti. Dabar paslankus yra tik vienas dantis. Stebi dantų būklę, ar nejuoduoja. Pakitusi spalva rodytų danties šaknies pažeidimą.

R. K. pateikė asmens sveikatos priežiūros (ligos istorijos) kortelės fragmento kopiją (b. l. 38). Iš kopijos matyti, kad pacientas kreipėsi į gydymo įstaigą 2018 m. rugsėjo 19 d. 18⁰⁵ val. Suteikta būtinoji pagalba. Pacientas nurodė, kad šiandien mokykloje kvadrato varžybų metu klasiokas supykęs tyčia ranka trenkė į veidą. Vaikui skauda dešinį žandą ir A/ž priekinius dantukus. Objektyviai dešinysis žandas paraudęs. Intraoraliai liežuvio priekinis trečdalis kruvinas dėl įbrėžimo (manoma, dėl sukandimo smūgio metu). Įbrėžimas apytikriai 0,5-0,7 cm ilgio. Viršutinėje liežuvio dalyje kirstinė 0,5 cm ilgio žaizda. Vienas nuolatinis dantis nežymiai paslankus lūpos – liežuvio kryptimi. Antras nuolatinis dantis ryškiau paslankus lūpos – liežuvio kryptimi. Čiuopiant skausmingas. Trečias priekinis dantis paslankus III°. Patarta stebėti. Būklei blogėjant, nedelsiant atvykti. Minkšta dieta. Burnos higiena, akcentuojant skalavimus ir aplikacijas vaistažolių nuovirais. 2018 m. rugsėjo 26 d. įrašas, kad trauma prie sunkių nepriskiriama. 2018 m. spalio 23 d. įrašas, kad pacientas atvyko su mama į konsultaciją įvertinti būklę dėl prieš mėnesį patirto traumos. Objektyviai 41 nuolatinis dantis išlieka nežymiai paslankus lūpos – liežuvio kryptimi. 42 nuolatinis dantis labiau paslankus lūpos – liežuvio kryptimi, nežymiai jautrus, čiuopiant skausmingas. Patarta toliau stebėti, būklei blogėjant, nedelsiant atvykti; minkšta dieta, burnos higiena.

BIRT ataskaitų žiūryklėje sakoma, kad D. K. 2018 m. rugsėjo 19 d. 15²⁶ val. pranešė apie incidentą tarp N. K. ir N. D. (duomenys neskelbtini) mokykloje per kvadrato varžybas.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A-1837 nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos mokiniui N. D. skyrė minimalios priežiūros priemones: 1) iki 2018 m. vasario 28 d. tęsti N. D. ugdymą (duomenys neskelbtini) mokykloje jo tėvų pasirinkimu 3b arba 3c klasėje, tėvams pasirenkant klasę iki 2018 m. sausio 4 d.; 2) iki 2018 m. sausio 4 d. N. D. specialiuosius ugdymosi poreikius įvertinti Šiaulių miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje; 3) N. D. su tėvais lankytis pas specialistus (psichologą ir socialinį pedagogą); 4) N. D. tėvams lankyti pozityvios tėvystės kursus; 5) N. D. pasiekimus, minimalios priežiūros priemonės įgyvendinimo rezultatus aptarti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje 2018 m. kovo 1 d.

Šiaulių miesto pedagoginė psichologinė tarnyba 2018 m. sausio 19 d. rašte Nr. S2-19 (b. l. 8) nurodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. sausio 11 d. N. D. nebuvo registruotas į psichologo konsultacijas; jo tėvai V. D. ir O. V. nesiregistravo į kursus „Efektyvi tėvystė“.

Byloje yra N. D. skirtas individualus pagalbos planas (IPP) 2018 m. vasario 13-28 d. (b. l. 12-19).

Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos 2018 m. kovo 27 d. pažymoje apie psichologinį konsultavimą (b. l. 11) sakoma, kad O. V. 2017 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į jų tarnybą dėl psichologo konsultacijų N. D., elgesio sunkumai mokykloje. Berniukui suteiktos 5 psichologo konsultacijos, tėvams – 3. Tėvai sūnų apibūdino kaip neturinį mokymosi sunkumų, namie nekeliantį elgesio problemų. Konsultacijų metu berniukas elgėsi santūriai laikėsi taisyklių ir susitarimų. Tėvų sutikimu N. elgesys 4 kartus stebėtas pamokų ir pertraukų mokykloje metu. Mokykloje apsilankęs psichologas pastebėjo, kad berniukas dažnai nesilaikė klasės taisyklių, vartojo nepriimtinus/ netinkamus žodžius, konfliktavo su klasės draugais.

2017 m. spalio 26 d. tarnybos psichologas ir socialinis pedagogas dalyvavo mokyklos vaiko gerovės komisijos posėdyje, kad padėtų mokyklos specialistams sudaryti individualų pagalbos N. planą.

2017 m. lapkričio 15 d. N. D. mamai pasiūlyta tarnyboje įvertinti specialiuosius N. D. ugdymosi poreikius ir švietimo pagalbą įveikiant elgesio sunkumus. 2017 m. lapkričio 30 d. tėvai raštu atsisakė toliau lankytis psichologo konsultacijose ir įvertinti sūnaus specialiuosius ugdymosi poreikius.

Regionų apygardos administracinio teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2064-257/2018 atmetė N. D. tėvo V. D. 2018 m. sausio 22 d. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. A-1837 „Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) mokyklos mokiniui N. D.“.

(duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės 2018 gegužės rašte (b. l. 27-28) sakoma, kad N. D. mokosi 3 klasėje. Gyvena su tėvais O. V. ir V. D.. M. D. judrus, žingeidus, mėgsta lyderiauti, sunkiai susitaiko su pralaimėjimu. Berniukui sunku laikytis susitarimų, priimtinų elgesio taisyklių. Dar 1 klasėje pastebėtos jo elgesio problemos. N. D. dažnai smurtavo prieš kitus mokyklos vaikus, todėl mokykla sudarė ir 2017-2018 m. vykdė individualios pagalbos planą. Fizinio smurto atvejų sumažėjo, tačiau N. D. ėmė naudoti psichologinį smurtą. Dėl N. D. elgesio mokykla, mokinių tėvai 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. spalio 26 d. kreipėsi į policiją, Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių ir abu kartus gavo atsakymus, kad N. D. tėvai oficialiai (pasirašytinai) įspėti. Mokykla 2017 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo N. D.. N. D. buvo paskirtos minimalios priežiūros priemonės, tačiau mokinio tėvai su nutarimu nesutiko, kreipėsi į teismą. Po šio atvejo N. D. tėvai nenori bendradarbiauti su mokykla, su klasės mokytoja bendrauja el. paštu ir per TAMO dienyną.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2-658-875/2018 (b. l. 20-22) O. V. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį, nesant inkriminuotos veikos požymių. Bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad nors O. V. nevykdė vaiko, kuriam taikomos minimalios priežiūros priemonės, atstovo pagal įstatymą pareigų, tačiau esant ginčui dėl minimalios priežiūros priemonių paskyrimo pagrįstumo, to ir neprivalėjo daryti. Šiuo metu jau yra pasibaigę minėtu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtų vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo terminai (šie terminai buvo pasibaigę ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu), todėl įsakymas nebegali būti vykdomas (priverstinai).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarime atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir/ar 284 straipsnį, nes N. D. neturi 16 m., nuo kurio gali kilti baudžiamoji atsakomybė už minėtas nusikalstamas veikas (b. l. 4-5). Nutarime išdėstyti duomenys apie 2018 m. rugsėjo 19 d. įvykį, gauti iš R. K. pareiškimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos rašto dėl 4a klasės mokinio N. D. elgesio mokykloje, N. K. ir N. D. paaiškinimų, liudytojos L. U. parodymų. Nutarime teigiama, kad N. D. klasės mokytojai L. U. pripažino, jog trenkė N. K.. Analogiškai per apklausą nurodė N. K.. N. D. per apklausą nurodė, kad jis N. K. netrenkė, tik delnu nustūmė N. K. veidą, o N. K. mokytojai pasakė, esą jis (N. D.) jam (N. K.) trenkė per veidą

Dviejose pranešimo apie smurtą ir patyčias 2018 m. rugsėjo 19 d. formose (medžiaga, pagal kurią atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-69328-18) sakoma, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. prieš pamokas N. D. koridoriuje spyrė į N. Ž. paspirtuką, po to prispaudęs prie sienos ėmė smaugti N. Ž.. Besiaiškinant aplinkybes, N. D. ėmė grasinti N. Ž., kad atsineš iš namų peilį ir jį sužalos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje keliami du pagrindiniai klausimai: 1) ar N. D. sužalojo N. K.; 2) jeigu taip – ar dėl to administracine tvarka atsako N. D. įstatyminiai atstovai, konkrečiai, jo motina už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Remiantis liudytojų N. K., išvestiniais R. K. ir netiesioginiais L. U. parodymais, asmens sveikatos priežiūros (ligos istorijos) kortelės fragmento kopija, nustatyta, kad N. D. 2018 m. rugsėjo 19 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), per kvadrato varžybas trenkė ranka klasės draugui N. K. per veidą. Dėl to N. K. ėmė klibėti dantys.

ANK 73 straipsnis (anksčiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso, toliau – ATPK, 181 straipsnis) numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Nusižengimo pagal ANK 73 straipsnį sudėtis yra formali. Nusižengimas gali būti padaromas veikimu (panaudojant tėvų valdžią priešingai vaiko interesams) ar neveikimu (nepanaudojant tėvų valdžios). Iš administracinio nusižengimo protokolo neaišku, kokiu būdu – veikimu ar neveikimu – pasireiškė motinos nusižengimas aptariamu atveju.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutarime, priimtame administracinėje byloje Nr. N438-128/2011, teigė, kad vertinant, ar pareiškėja galėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį dėl tėvų valdžios nepanaudojimo/ netinkamo panaudojimo atvejo (epizodo), t. y. dėl jos sūnaus veiksmų, būtina įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą ATPK 181 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. turi būti apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).

Nusižengimas, kurio sudėtis formali, veikimo ar neveikimo forma gali būti padaromas esant tiesioginei tyčiai. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 str. 2 d. 1 p.).

Byloje nesurinkta įrodymų, kad administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo auklėja, moko sūnų socialiai nepriimtino bendravimo, netinkamų reagavimo (emocijų išreiškimo), emocijų nevaldymo konfliktinėse situacijose būdų (pvz., šaukti, rėkti, trankyti, daužyti daiktus ar žmones ir panašiai), savo pavyzdžiu rodo arba leidžia sūnui žiūrėti (matyti) socialiai nepriimtino bendravimo, netinkamų reagavimo (emocijų išreiškimo) ar emocijų nevaldymo konfliktinėse situacijose būdų; kad smurtinis sūnaus elgesys su bendraamžiais yra destruktyvaus elgesio su vaiku artimoje aplinkoje (šeimoje) pasekmė. Todėl negalima tvirtinti, kad ji panaudojo motinos valdžią priešingai sūnaus interesams.

Tėvų kaltė nusižengimo neveikimo forma atveju konstatuojama, jei jie sąmoningai neveikė taip, kaip reikalauja teisės aktai (plačiąja prasme), ir/ar veikė prieš teisės aktų (plačiąja prasme) reikalavimus. Kaip minėta, administracinio nusižengimo byla dėl to, kad O. V. nevykdė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. A-1837 „Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) mokyklos mokiniui N. D.“ 1 punkte skirtų minimalios priežiūros priemonių, nutraukta. Daugiau byloje nėra duomenų, kuo galėjo pasireikšti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimas neveikimo forma.

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad nebuvo surinkta, todėl nepavyko nustatyti visų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių (sudėties). Tokiu atveju administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 614 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių (sudėties).

Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti (įteikti) Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK ir O. V..

Nutarimas per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (įteikimo) gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.