- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- eI-2064-257/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00248-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- O. V., Šiaulių „Saulės“
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus,
dalyvaujant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovėms Astai Gulbinienei, Linai Augytei,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos atstovei Robertai Jankūnienei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo, kuriuo skirtos vaiko minimalios priežiūros priemonės N. D., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. A-1837 „Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo „Saulės“ pradinės mokyklos mokiniui N. D.“.
Pareiškėjas V. D. skunde (b. l. 5–6) nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A-1837, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 6 ir 9 straipsniais ir atsižvelgdamas į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos 2017 m. gruodžio 7 d. posėdžio protokolą Nr. VAK-680, nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. vasario 28 d. „Saulės“ pradinės mokyklos mokiniui N. D. (gim. 2008 m. spalio 14 d.) skyrė minimalios priežiūros priemones, t. y.: 1) iki 2018 m. vasario 28 d. tęsti N. D. ugdymą „Saulės“ pradinėje mokykloje jo tėvų pasirinkimu 3b arba 3c klasėje, tėvams pasirenkant klasę iki 2018 m. sausio 4 d.; 2) iki 2018 m. sausio 4 d. N. D. specialiuosius ugdymosi poreikius įvertinti Šiaulių miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje; 3) N. D. kartu su tėvais lankytis pas specialistus (psichologą ir socialinį pedagogą); 4) N. D. tėvams lankyti pozityvios tėvystės kursus; 5) N. D. pasiekimus, minimalios priežiūros priemonės įgyvendinimo rezultatus aptarti savivaldybės administracijos Vaikos gerovės komisijos posėdyje 2018 m. kovo 1 d. Minėtu įsakymu taip pat įpareigojo „Saulės“ pradinę mokyklą vykdyti vaiko minimalios priežiūros priemonę N. D. ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorę Liną Augytę kartu su N. D., jo tėvais ir mokykla parengti individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija netinkamai nustatė būtinybę ir paskyrė pareiškėjo sūnui N. D. nurodytas minimalios priežiūros priemones. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija nesiaiškino faktinių pareiškėjo sūnaus raidos aplinkybių, dėl to klaidingai pritaikė priemones, kurios ne tik kad nepasieks vaiko teigiamų elgesio pokyčių, bet neišvengiamai turės neigiamų padarinių. Pareiškėjas nurodė, kad Vaiko gerovės komisijoje nebuvo išklausytas vaikas N. D., nesiaiškintos jo nepaklusnumo priežastys. Atsakovė nesilaikė vaiko minimalių priemonių skyrimo pagrindų ir jas paskyrė, neatsižvelgdama į tai, kad vaikas N. D. mokosi gerai ir labai gerai, pavyzdingai lanko pamokas, jų nepraleidinėja. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo įstatymo 10 straipsnis numato vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo pagrindus, o būtent, kad vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui, kuris: 1) padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 2) padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė; 3) padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė; 4) nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos duomenimis, nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme numatytus vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo pagrindus ir nepagrįstai priėmė įsakymą dėl minimalios priežiūros priemonių skyrimo vaikui N. D.
Pareiškėjo V. D. atstovė advokatė Vanda Laukevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo skundą palaiko. Pareiškėjo atstovė iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde. Nurodė, kad atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsniui. Šis straipsnis numato vaiko minimalios priežiūros priemonės vaikui skyrimo pagrindus ir akivaizdu, kad direktorius, skirdamas vaiko minimalios priežiūros priemonę atsižvelgė tik į pirmą punktą, t. y. vaikas padarė nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, tačiau įvykiai nebuvo vertinti, nes pareiškėjo sūnui N. D. buvo tik aštuoneri metai ir neturėjo kaip subjektas tokio amžiaus, kad galėtų atsakyti. Atkreipė dėmesį, kad toks pagrindas neturėjo būti taikytas, nes tiriant pažeidimus, pagal kuriuos N. D. neva padarė pažeidimus arba nusikalstamas veikas, nebuvo objektyviai ir išsamiai ištirti, t. y. subjekto nėra, buvo apsiribota pareiškimo tyrimu, prielaidų pagrindu nutraukta byla ir priimtas nutarimas, atsisakant kelti bylą. Pareiškėjo atsakovė nurodė, kad vaikui, padarius nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, turėjo būti patraukti atsakomybėn tėvai arba vaiko mokykla, o to nepadarius kyla abejonių. Tačiau pažymi, kad pareiškėjas neapskundė šių nutarimų, nes neturėjo teisinio išsilavinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 32–37) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija teigia, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo pareiškėjo V. D. sūnui paskirtos vaiko minimalios priežiūros priemonės, yra individualus teisės aktas, apibūdintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis individualus administracijos akto teisėtumo, pagrįstumo faktas konstatuojamas, jeigu yra šių reikalavimų visuma: 1) individualus administracinis aktas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos; 2) individualiame administraciniame akte aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; 3) pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje; 4) kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas. Nurodė, kad vaiko priežiūros priemonių skyrimas ir vykdymas suprantamas kaip ilgalaikis procesas, kuriame dalyvauja vaikas, skirtingų institucijų, vietos bendruomenės atstovai, vaiko tėvai, todėl visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba vertinama kaip sėkmingos vaiko priežiūros ir socialinės integracijos prielaida. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kuri nustato, kad 2017 m. gruodžio 13 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. A-1837 „Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo“ turi būti nurodomi atsakingi asmenys, kuriems aiškiai apibrėžiamos teisės ir pareigos, nurodoma minimalios priežiūros priemonė, jos terminas bei kita svarbi informacija. Atsižvelgiant į teisės aktui keliamus reikalavimus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 punkto 1 dalies nuostatomis bei įvertinęs 2017 m. lapkričio 28 d. „Saulės“ pradinės ugdymo įstaigos prašymą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus pateiktą prašymą priimti kompetentingą sprendimą dėl N. D. perdavimo svarstyti Vaiko gerovės komisijai ir minimalių poveikio priemonių taikymo bei nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-l-01-96228-17 pagal pateiktą informaciją, kurioje nurodyta, kad surinktoje medžiagoje N. D. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), požymių, tačiau N. D. yra ne subjektas, neturi 16 metų amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį bei atsižvelgdamas į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą, priėmė įsakymą dėl minimalios vaiko priežiūros formos taikymo, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 5 straipsnyje bei vadovaudamasis minėto įstatymo 6 ir 9 straipsniais paskyrė nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. vasario 28 d. „Saulės“ pradinės mokyklos mokiniui N. D. kelias tarpusavyje suderintas vaiko minimalias priežiūros priemones. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija taip pat pažymėjo, kad nekvestionuoja, kad vaikas N. D. mokosi gerai, tačiau atkreipė dėmesį, kad minimalios priežiūros priemonės buvo paskirtos esant mokymo įstaigos prašymui, teisėsaugos institucijos medžiagai bei atsižvelgus į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo informaciją, kurioje nurodoma, kad mokymosi sunkumų neturi ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata „padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką.“ Todėl svarbu pažymėti, kad minimalios priežiūros priemonės buvo paskirtos dėl moralės požiūriu nepriimtinų vaiko veiksmų, o ne dėl mokymosi rezultatų.
Šalies argumentai
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Lina Augytė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos pirmininkė. Paaiškino, kad gavus prašymą skirti minimalią priežiūros priemonę, organizuoja posėdį ir svarsto pateiktą medžiagą. Šiuo atveju buvo gauta informacija iš Šaulių miesto ir rajono policijos komisariato, kad yra padaryta veika, tačiau subjektas nėra sulaukęs tinkamo amžiaus, nuo kurio būtų taikoma atsakomybė, taip pat mokyklos prašymas dėl minimalios priežiūros priemonės skyrimo, nes vaiko elgesys daro žalą ir kelia pavojų jam pačiam ir aplinkiniams. Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė mano, kad minimalios priežiūros priemonė paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. V., N. D. motina, atsiliepimu į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo V. D. skundu sutinka ir jį palaiko.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos atstovė Roberta Jankūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo V. D. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisiją todėl, kad mokykloje nebeturėjo jokių etapų, ką galėtų daryti. Nurodė, kad, prieš kreipiantis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisiją, buvo kreiptasi į Šiaulių miesto pedagoginę psichologinę tarnybą, kuri atliko atvejo analizę ir nurodė tėvams, kad vaikui reikalinga psichologo ir socialinio pedagogo pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. D. skundas atmestinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. A-1837 „Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo „Saulės“ pagrindinės mokyklos mokiniui N. D.“.
Ginčo teisinius santykius, susijusius su vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos direktorė 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (1.10E) V2-177 „Dėl minimalios priežiūros priemonės skyrimo“ kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, prašydama skirti minimalios priežiūros priemones „Saulės“ pradinės mokyklos 3a klasės mokiniui N. D.. 2017 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus raštu Nr. JBPS-S-215951, adresuotu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, persiųstas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykio, kurio metu buvo sužalotas nepilnametis, bei prašyta pagal kompetenciją priimti sprendimą dėl N. D. svarstymo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijoje ir minimalių poveikio priemonių taikymo. 2017 m. lapkričio 27 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 1.1-556151 nurodyta, kad remiantis surinkta medžiaga darytina išvada, kad N. D. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau N. D. yra ne subjektas, neturi 16 metų amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. D. nurodė, kad apie nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo buvo žinoma kreipimosi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus metu, t. y. 2018 m. sausio 22 d., nutarimas apskųstas nebuvo. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 12 d. vyko Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdis, kuriame nutarta siūlyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui skirti vaiko minimalios priežiūros priemones nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. vasario 28 d. pareiškėjo sūnui N. D. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 13 d. priėmė įsakymą Nr. A-1837 „Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo „Saulės“ pradinės mokyklos mokiniui N. D.“, kuriuo nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. vasario 28 d. „Saulės“ pradinės mokyklos mokiniui N. D. paskirtos vaiko minimalios priežiūros priemonės, o būtent: 1) iki 2018 m. vasario 28 d. tęsti N. D. ugdymą „Saulės“ pradinėje mokykloje jo tėvų pasirinkimu 3b arba 3c klasėje, tėvams pasirenkant klasę iki 2018 m. sausio 4 d.; 2) iki 2018 m. sausio 4 d. N. D. specialiuosius ugdymosi poreikius įvertinti Šiaulių miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje; 3) N. D. kartu su tėvais lankytis pas specialistus (psichologą ir socialinį pedagogą); 4) N. D. tėvams lankyti pozityvios tėvystės kursus; 5) N. D. pasiekimus, minimalios priežiūros priemonės įgyvendinimo rezultatus aptarti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje 2018 m. kovo 1 d.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nebuvo laikytasi vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo pagrindų, neatsižvelgta į tai, kad vaikas N. D. mokosi gerai, pavyzdingai lanko pamokas, jų nepraleidinėja. Pareiškėjo teigimu, minimalios priežiūros priemonės vaikui paskirtos vadovaujantis tik Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad vaiko minimalios priežiūros priemonės skiriamos vaikui, kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiklą, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytas amžius, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad nebuvo ištirtos visos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu, kurios leistų teigti, kad vaikui galėjo būti paskirtos minimalios priežiūros priemonės vadovaujantis aukščiau nurodyto įstatymo straipsnio pagrindu.
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui, kuris: 1) padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 2) padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė; 3) padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė; 4) Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos duomenimis, nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad N. D. minimalios priežiūros priemonės paskirtos už tai, kad 2017 m. lapkričio 27 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad N. D. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymių, tačiau N. D. yra ne subjektas, neturi 16 metų amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Atmestini pareiškėjo ir jo atstovės argumentai, kad minėtas nutarimas yra nepagrįstas, nes neištirtos visos įvykio aplinkybės. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjui V. D. apie 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimą buvo žinoma 2018 m. sausio 22 d., t. y. kreipimosi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus metu, tačiau minėtas nutarimas nebuvo apskųstas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nutarimo teisėtumas galėjo būti vertinamas BPK nustatyta tvarka ir terminais, administracinis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnį to daryti negali. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad 2017 m. gruodžio 13 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-1837 „Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo „Saulės“ pradinės mokyklos mokiniui N. D.“ paskirdamas minimalios priežiūros priemones tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisiją priėmė sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009, 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015 ir kt.). Įvertinusi skundžiamo administracinio akto (b. l. 7) turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo „Saulės“ pradinės mokyklos mokiniui N. D. atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo minėto sprendimo naikinti.
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. A-1837 „Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo „Saulės“ pradinės mokyklos mokiniui N. D.“ numatyta, kad vaiko minimalios priežiūros priemonės skiriamos terminuotam laikotarpiui nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. D. bei trečiasis suinteresuotas asmuo O. V. nurodė, kad įsakymu skirtų vaiko minimalios priežiūros priemonių pasibaigus terminui vykdyti nereikia, t. y. 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymas teisinių pasekmių pareiškėjui V. D. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui O. V. nebesukelia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl pasibaigusio vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo laiko nekilo faktinio pagrindo ginti pareiškėjų teises skunde nurodytu būdu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju panaikinus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. A-1837 „Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo „Saulės“ pradinės mokyklos mokiniui N. D.“ teismo sprendimas pareiškėjui ir trečiajam asmeniui O. V. nesukeltų teisinių pasekmių, nes pareiškėjui V. D. ir trečiajam asmeniui O. V. įsakymo nurodytais terminais vykdymas nėra įmanomas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), teisėjų kolegijos nuomone, kiti bylos šalių argumentai nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės Šaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. A-1837„Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo „Saulės“ pradinės mokyklos mokiniui N. D.“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
Pareiškėjo V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.