Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, suinteresuotam asmeniui Z. R., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui, VĮ Turto banko atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant Z. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, VĮ Turto bankui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas E. V. parodė, kad yra mirusiojo V. L. draugas, bendramokslis. Velionis V. L. priėmė prieš tai mirusios savo žmonos palikimą. Jis liko gyventi bute, jį prižiūrėjo, tame pačiame bute po to ir mirė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui– į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas– palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą– tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo, jo atstovės, suinteresuoto asmens Z. R., liudytojo E. V. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas A. L. yra V. L. brolis (12-13 b.l.) priėmęs palikimą po savo brolio mirties (15 b.l.). V. L. buvo K. L. sutuoktinis (11 b.l.). Santuokos metu sutuoktiniai K. L., ir V. L. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgijo ½ dalį buto/patalpos-buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-18) ir transporto priemonę - CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą V. L. vardu (19-20 b.l.). Testamentu K. L. savo turtą paliko savo sutuoktiniui V. L. (21 b.l.), K. L. mirė (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). Testamentų registro duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ir atsisakymo faktų po K. L. mirties (22 b.l.), nors testatorius buvo sudaręs testamentą. Aplinkybę, kad po K. L. mirties V. L. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti patvirtina liudytojo E. V. ir suinteresuoto asmens Z. R. pateikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, V. L. apmokėtos sąskaitos už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir komunalines paslaugas, taip pat už kitas suteiktas paslaugas, t.y. patiektą šilumą, vandenį, suvartotą elektros energiją ir kitas paslaugas (26-47 b.l.). Aptarti rašytiniai ir kiti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo brolis V. L. pradėjo faktiškai valdyti savo sutuoktinės K. L. turtą po jos mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas liko gyventi K. L. nuosavybės teise priklausiusioje buto dalyje, rūpinosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu, mokėjo mokesčius turimam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjo brolis V. L. po savo sutuoktinės K. L. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo brolis, V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinės K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje civilinėje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) brolis V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.