Marijampolės apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims T. M., S. M. ir R. M. (jiems apie teismo posėdį pranešta, gauti T. M. ir S. M. prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, R. M. neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-41-305/2016 pagal pareiškėjo R. M., atstovaujamo advokato padėjėjo Eriko Rugieniaus, pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas savo reikalavimą byloje grindžia ir rašytiniais įrodymais (dokumentų kopijomis): V. P. M. ir O. M. ištuokos liudijimu (b.l. 5), teismų 1977 m. gruodžio 14 d., 1977 m. gruodžio 28 d. sprendimais, 1978 m. sausio 31 d. nutartimi (b.l. 6-13), R. M. gimimo liudijimu (b.l. 14), V. P. M. mirties liudijimu (b.l. 15), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 16-19), A. M. gimimo, santuokos ir mirties liudijimais (b.l. 20, 21, 22), A. M. (Ž.) santuokos liudijimu (b.l. 23), T. M. ir S. M. gimimo liudijimais (b.l. 24, 26), V. M. gimimo įrašu (b.l. 28), V. M. mirties liudijimu (b.l. 29).

Pareiškimas patenkintinas.

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (V. P. M. mirė (duomenys neskelbtini)), tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nebuvo nurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti prailginimo/pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjos (pareiškėjo) elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis (ji) buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. P. M.. Pareiškėjas yra mirusiojo sūnus, todėl turi teisę paveldėti savo tėvo palikimą kaip pirmos eilės įpėdinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pareiškėjas per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė, visų pirma, dėl to, kad V. P. M. mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu jis buvo nepilnametis (13 metų amžiaus). Remiantis 1964 m. CK 13 straipsniu, nepilnamečiai asmenys iki 15 m. savo teises priimant palikimą galėjo įgyvendinti per savo atstovus pagal įstatymą (tėvus, įtėvius ar globėjus). Tačiau pareiškėjo motina į notarą dėl palikimo priėmimo savo sūnaus vardu nesikreipė. Taigi, pareiškėjas, būdamas nepilnamečiu, laikotarpiu, per kurį palikimas turėjo būti priimtas, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose paveldėjimo teisiniuose santykiuose: palikimą pareiškėjo vardu turėjo priimti jo įstatyminė atstovė – jo motina (1964 m. CK 13 straipsnis). Todėl konstatuotina, kad nepilnametis pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido ne dėl savo kaltės. Atsižvelgiant į prioritetinę nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugą, darytina išvada, kad tai, jog pareiškėjo motina, kaip įstatyminė jo atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjui.

Nuo palikimo atsiradimo momento, taip pat nuo tada, kai pareiškėjas tapo pilnamečiu, iki kreipimosi į teismą dėl termino atnaujinimo dienos yra praėjęs ilgas laiko tarpas – daugiau kaip 30 metų. Nors pareiškėjas nurodė, kad per šį laikotarpį paveldėtina nekilnojamojo turto dalimi, priklausiusia jo tėvui, jis naudojosi – kurį laiką gyveno gyvenamajame name, jį tvarkė, remontavo, naudojosi šiltnamiais ir kt., – tačiau iš pareiškėjo paaiškinimų seka, kad tą jis darė labiau siekdamas padėti savo motinai, kuri visą laiką minėtame name ir gyveno, nei kad siekdamas realizuoti savo teises kaip turto paveldėtojas, turto savininkas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kodėl tokį ilgą laiką jis nesiėmė aktyvių veiksmų, kad įgyvendintų savo, kaip turto paveldėtojo, teises – taip buvo dėl to, kad jis nežinojo to fakto, jog dalis nekilnojamojo turto priklausė jo tėvui ir kad jis, kaip įpėdinis, turi teisę paveldėti tėvui priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, ši aplinkybė jam tapo žinoma tik 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, kai jo motina O. M. įregistravo savo nuosavybės teisę į 2/3 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), o daiktinės teisės į 1/3 dalį turto liko neįregistruotos. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad iš tiesų O. M. nuosavybės teisė į 2/3 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota tik 2015 m. rugsėjo 17 d., o daiktinės teisės į 1/3 dalį turto liko neįregistruotos. Todėl atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai buvo dalinamas turtas tarp pareiškėjo tėvų, pareiškėjas buvo nepilnametis, be to, į tai, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iki pat 2015 m. rugsėjo mėnesio nebuvo įregistruotos, visiškai tikėtina, jog pareiškėjui ta aplinkybė, kad dalis nekilnojamojo turto priklausė ir jo tėvui, nebuvo žinoma. O po to, kai ši aplinkybė paaiškėjo, pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi veiksmų, kad įgyvendintų savo, kaip turto paveldėtojo, teises – pareiškėjo pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teisme gautas 2015 m. spalio 14 d.

Visumos išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Priešingai, suinteresuoti asmenys A. Ž., T. M. ir S. M. yra pareiškę, kad jie termino palikimui priimti atnaujinimui neprieštarauja, o suinteresuotas asmuo R. M. nors aiškaus pritarimo nėra išreiškusi, tačiau prieštaravimų termino palikimui priimti atnaujinimui iš jos taip pat nėra gauta. Duomenų, kad kas nors būtų priėmęs V. P. M. palikimą, byloje nėra.

Todėl visumos išdėstytų argumentų pagrindu bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principu, terminas palikimui priimti pareiškėjui atnaujintinas pakankamam 3 mėnesių terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalimi, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutarė:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Atnaujinti R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti po V. P. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties 3 (trims) mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.