Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, dirbančiai, išsituokusiai, nebaustai administracine tvarka, neteistai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. 2015-12-29 apie 12.06 val., prekybos centre „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdoje, pasisavino 50 Eur, kurie buvo palikti banko „Swedbank“ bankomate L. J.. Minėtais veiksmais I. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

I. G. į teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu su jai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino. Parodė, kad atėjus prie bankomato žmonių aplink nebuvo. Kol ji išsitraukė iš rankinės piniginę, bankomatas pradėjo groti ir išlindo 50 Eur kupiūra, kurią ji paėmė, sutvarkė savo operaciją ir nuėjo. Paaiškino, kad jai kilo mintis nunešti į banką ir grąžinti rastus pinigus, tačiau tai buvo gruodžio 29 diena, prieš šventes, todėl ji labai skubėjo ir tą dieną pinigų negrąžino. Vėliau pasimiršo. Dar vėliau paskambino policija ir priminė jai apie rastą kupiūrą, dėl ko nuėjusi į banką grąžino pinigus. Įvykį vertina kaip neatsakingą savo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, jog administracinė atsakomybė nekyla už radinio pasisavinimą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.62 straipsnio 2 dalį radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti. Nepaisant to, šiuo atveju 50 Eur negalima traktuoti kaip radinio, nes šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę labai lengvai atrasti paliktų bankomate pinigų savininką. Pažymėtina ir tai, kad 50 Eur buvo rasti bankomate, esančiame dideliame prekybos centre, kuriame gausu apsaugos darbuotojų, t.y. bešeimininkiu nepripažįstami daiktai, kurie neapdairiai palikti žmonių lankymosi ar darbo vietose (prekybos centruose, kavinėse, teatruose, poliklinikose ir pan.), kur rastus daiktus galima perduoti saugoti tas vietas prižiūrintiems asmenims (Vilniaus apygardos teismo nutarimas byloje Nr. ATP-1024-195/2015).

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir I. G. kaltė jai inkriminuojamo pažeidimo padarymu įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), I. G. paaiškinimu (b.l. 5), L. J. pareiškimu bei paaiškinimu (b.l. 7-8), „Swedbank“ AB pateikta informacija bei vaizdo medžiaga (b.l. 10-13), mokėjimo kvitu (b.l. 6), iš kurio matyti, kad 50 Eur buvo pervesti „Swedbank“ AB, dėl ko žala nepadaryta, nes bankas lėšas turėjo grąžinti savininkei, kita bylos medžiaga.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėtį. I. G. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad I. G. prisipažino radusi 50 Eur bankomate, juos paėmusi, t.y. padariusi teisės pažeidimą, tačiau ji šias lėšas pervedė bankui, taip pašalindama žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 2 p.), tuo tarpu jos administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai).

Skirdamas nuobaudą I. G., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pasisavintų daiktų kiekį ir vertę, į tai, kad pažeidimu padarytą žalą ji atlygino, I. G. asmenybę – nebausta administracine tvarka, dirbanti, į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Kaip minėta, žala buvo atlyginta, pažeidėja darbingo amžiaus, pripažino, padariusi pažeidimą, kurį lėmė skubėjimas, vėliau užmaršumas, pažeidimas nuosavybei padarytas pirmą kartą. Todėl, teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas I. G. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas taikant švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą (ATPK 20 str., 30 str., 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30–30² straipsniais, 50 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

I. G. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.