Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-90/2014

Teisėja Gražina Čereškevičienė Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00411-2012-4

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 227 str. 2 d. ir nubaustas 20 MGL dydžio, t. y. 2600,00 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.

Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 183 str. 2 d. ir nubaustas 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė V. K. paskirta 25 MGL dydžio, t. y. 3250,00 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 15 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), Švenčionių raj. sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,35 promilės iškvepiamame ore), po to, kai policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį „BMW 524“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas tarnybiniame policijos automobilyje „Mitsubischi Pajero Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams, tarnybos metu vykdantiems jiems paskirtus įgaliojimus, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjams A. L., S. K. ir V. G., pasiūlė kyšį – pinigus - 6000,00 Lt, siekdamas, kad šie policijos pareigūnai nesurašytų jam administracinio teisės pažeidimo protokolo už Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) pažeidimą (jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus) ir jį paleistų.

Taip pat nuteistas už tai, kad pasikėsino pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. jis 2012 m. lapkričio 15 d., apie 14.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,35 promilės), (duomenys neskelbtini), Švenčionių raj. sav., tarnybiniame policijos automobilyje „Mitsubischi Pajero Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas - (duomenys neskelbtini), Ignalinos m., pensijų išnešiojimo agentu, iš jam 2012 m. lapkričio 15 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) pensijų išmokėjimui išduotų 50 000,00 Lt pasikėsino pasisavinti 6000,00 Lt ir jais papirkti policijos pareigūnus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi policijos pareigūnai apie bandymą juos papirkti pranešė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Operatyvinės veiklos poskyriui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos

Apeliantas skunde teigia, kad policijos pareigūnai jo automobilio nestabdė, o jis jau stovėjo prie vaikų darželio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Švenčionių raj. sav. Tačiau šį skundo argumentą visiškai paneigia liudytojų V. G., S. K. ir A. L. duoti parodymai, kuriuose visi nuosekliai tvirtino, kad darbo reikalais buvo atvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą, Švenčionių raj. sav., ir važiuodami tarnybiniu automobiliu, pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį. Automobilio vairuotojas staiga nusuko į šalutinį kelią ir, padidinęs greitį, nuvažiavo. Jiems tai pasirodė įtartina, todėl jie pradėjo minėtą automobilį vytis. Automobilį sustabdžius, jo vairuotojas staigiai išlipo iš automobilio ir bandė pasišalinti, tačiau buvo sulaikytas. Tą patvirtina ir byloje esantys tarnybiniai pranešimai, kuriuose be visa ko nurodytos ir kyšio siūlymo aplinkybės (b. l. 1-3). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, juo labiau, kad nei ši aplinkybė, nei aplinkybės, ar stabdant apelianto vairuojamą automobilį buvo įjungti policijos automobilio švyturėliai, kaip buvo stabdytas jo automobilis, jokios įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. neturi. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 15 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), Švenčionių raj. sav., V. K. vairavo automobilį „BMW 524“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,35 promilės iškvepiamame ore). Ši aplinkybė pasitvirtinta ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu (b. l. 35), kuriuo apeliantas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 126 str. 4 d. Kad automobilį vairavo neblaivus, pripažįsta ir pats apeliantas, o tai rodo, jog būdamas policijos automobilyje, V. K. suvokė jam gresiančią administracinę atsakomybę už vairavimą neblaiviam, taigi, neabejotinai turėjo motyvą siekti jos išvengti neteisėtais būdais.

Nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti policijos pareigūnų parodymų įrodomąją vertę, kolegija neturi pagrindo jais abejoti. Liudytojas V. G., duodamas parodymus teisme, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 15 d., jis kartu su Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK VPS PP tyrėjais S. K. ir A. L. darbo reikalais buvo atvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą, Švenčionių raj. sav. Apie 14.20 val., važiuodami tarnybiniu automobiliu „Mitsubischi Pajero Sport“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „BMW 524“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas staiga nusuko į šalutinį kelią ir, padidinęs greitį, nuvažiavo. Jiems tai pasirodė įtartina, todėl jie pradėjo minėtą automobilį vytis. Automobilį sustabdžius, jo vairuotojas staigiai išlipo iš automobilio ir bandė pasišalinti, tačiau buvo sulaikytas. Bendraujant su sustabdyto automobilio vairuotoju, jam buvo būdingi girtumo požymiai - jo kalba buvo nerišli, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotojo dokumentus, buvo nustatyta, kad tai V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Švenčionių raj. Įtarus, kad jis automobilį vairavo neblaivus, apie tai buvo pranešta Švenčionių rajono PK OVP ir iškviesti patrulių būrio pareigūnai girtumui nustatyti ir KET pažeidimo įforminimui. Kol jie laukė patrulių būrio pareigūnų, V. K. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Jis sėdėjo ant galinės tarnybinio automobilio sėdynės, iš jo pusės automobilio durys buvo atidarytos. V. G., A. L. ir S. K. stovėjo šalia V. K. prie atidarytų automobilio durų. V. K., norėdamas išvengti administracinės nuobaudos ir prašydamas jį paleisti ir jo nebausti, jiems, t. y. V. G., A. L. ir S. K. pasiūlė piniginį kyšį. Kai V. K. jiems siūlė pinigus, jis, t. y. V. K., prasegė savo rankinę ir parodė kelias įvairių kupiūrų pakuotes, kurios buvo perjuostos popierine juosta. Tuomet jie V. K. įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už pareigūno papirkimą, bet V. K. į jų įspėjimą nesureagavo ir iš savo rankinės ištraukė vieną pinigų pakuotę. Toje pakuotėje buvo 50,00 litų nominalo kupiūros. Tada V. K. jų paklausė, ar jiems užteks po pora tūkstančių kiekvienam. Klausdamas ar jiems užteks po pora tūkstančių, V. K. pinigų pakuotę laikė savo rankoje ir ją ištiesė į jų pusę. Jie pinigų atsisakė, tada V. K. pinigus padėjo atgal į savo rankinę. Pinigus pasidėjęs į rankinę, šis bandydamas juos papirkti, ir toliau jiems žodžiais siūlė pinigus. Apie tokius V. K. veiksmus buvo pranešta Švenčionių rajono PK OVP. Atvykus patrulių būrio pareigūnams, V. K. buvo nustatytas vidutinis (2,35 promilės) girtumo laipsnis, po to jis administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui bei procesinių veiksmų atlikimui tarnybiniu automobiliu „Mitsubischi Pajero Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas į Švenčionių rajono PK. Per tą laiką, kol jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki Švenčionių rajono PK (apie 10 minučių), V. K. jiems vis bandė įsiūlyti pinigus už tai, kad jie jo nevežtų į komisariatą ir, kad nebūtų įformintas jo pažeidimas. Nors V. K. buvo neblaivus, jo kalba buvo suprantama, iš jo žodžių buvo galima aiškiai suprasti, kad jis bando juos papirkti.

Liudytojas S. K. paaiškino, kad maždaug prieš metus su kitais dviem pareigūnais dirbo (duomenys neskelbtini) kaime. Važiuodami automobiliu pamatė, kaip staiga nusuko automobilis, todėl nusprendė jį patikrinti ir įjungė švyturėlius, važiavo iš paskos to automobilio, kuris nusuko į kiemą. Tada jie pamatė, kaip iš automobilio traukiasi vairuotojas, jis ėjo link ūkinio pastato. Minėtą vairuotoją sulaikė, pasodino į tarnybinį automobilį, pranešė budėtojui. Belaukiant atvykstančių patrulių, kaltinamasis siūlė susitarti, kad jo nebaustų, vėliau sėdėdamas tarnybinio automobilio galinėje sėdynėje, kaltinamasis iš savo rankinės buvo ištraukęs pinigus, surištus juostele, siūlė kiekvienam iš trijų pareigūnų po 2000,00 Lt kyšį, buvo įspėtas dėl atsakomybės už papirkimą, bet toliau tęsė savo veiksmus. Patruliai įformino pažeidimą, o jų ekipažas pristatė vairuotoją į komisariatą. Apie tai, kad buvo sulaikytas neblaivus vairuotojas, buvo pranešta budėtojui, todėl atvykęs patrulių ekipažas, nustatė vairuotojo neblaivumą. Buvo surašyti du tarnybiniai pranešimai - vienas dėl KET pažeidimo, o kitas prie baudžiamosios bylos. Pareigūnas G. jau nedirba komisariate, teko nagrinėti pareiškimą dėl šio pareigūno vaiko, tačiau tai jokios įtakos dėl V. K. sustabdymo neturėjo. Budėtojui iš karto buvo pranešta ir dėl vairuotojo neblaivumo ir dėl siūlomo kyšio. Kaltinamasis sukdamas į kairę, neparodė posūkio, todėl buvo sustabdytas. Į komisariatą jį pristatė dėl siūlyto kyšio.

Nurodytų pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Juos patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga. Duomenų, kad liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti nuteistąjį nenustatyta, juo labiau, kad parodymai teisme buvo duodami prisiekus ir supažindinus juos su už melagingų parodymų davimą gresiančia baudžiamąja atsakomybe. Nurodytų liudytojų parodymai visiškai paneigia apelianto teiginius, neva teisminio bylos nagrinėjimo metu jie neigė pranešę budėtojams apie siūlomą kyšį. Akcentuotina ir tai, kad liudytojai teisme parodymus davė praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo įvykio, taigi natūralu, kad dėl tam tikrų neesminių įvykio detalių galėjo sąžiningai suklysti, jų tiksliai neprisiminti. Vis dėlto, tai nesudaro pagrindo jais netikėti. Pažymėtina, kad apklausiami teisme, liudytojai I. K. ir V. J. apibūdino priežastis, kodėl savo tarnybiniuose pranešimuose nenurodė apie V. K. siūlymą duoti kyšį ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti. Visų pirma, kyšis šiems pareigūnams nebuvo siūlytas. Antra, minėti pareigūnai į įvykio vietą buvo iškviesti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Taigi, minėtos aplinkybės niekaip nepatvirtina nuteistojo nekaltumo dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo išimti pareigūnams kaip kyšis siūlyti 6000,00 Lt, tačiau iš liudytojų parodymų ir tarnybinių pranešimų (b. l. 1-3) matyti, kad nuteistasis šių pinigų pareigūnams nepadavė, tačiau žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais išreiškė pageidavimą duoti visiems trims pareigūnams po pora tūkstančių, kas sumoje ir sudaro 6000,00 Lt kyšį. Nurodyta suma, nuo apelianto turėtų 50 000,00 Lt atskirta nebuvo, taigi ir negalėjo būti išimta, tačiau veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. tai įtakos neturi, nes, kaip jau buvo minėta, kyšio pasiūlymas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, veiksmais ir t. t. Be to, pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-48/2009). Baigtu nusikaltimu laikomi ir tie atvejai, kai paperkamas asmuo atsisako paimti kyšį, o kyšio davėjas kyšį atsiima.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką yra padarytos, remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės bylos Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui bei pagrindu jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. Dėl to šioje dalyje Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis, be prašymo išteisinti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d., taip pat formuluoja prašymą nutraukti jam bylą šioje dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p., nes ikiteisminis tyrimas pagal minėtus Lietuvos Respublikos BK straipsnius jo atžvilgiu buvo pradėtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 2 d. nuostatas – nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Jei minėtos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų ar nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų turi būti pradėtas prokuroro reikalavimu (Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1, 2, 4 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat imperatyviai nurodyta, kad už Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir 3 d. nurodytas veikas kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas (Lietuvos Respublikos BK 183 str. 5 d.). Jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad sisteminis, istorinis, loginis, gramatinis pirmiau nurodytų baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. (bei kitus Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1 d. nurodytus straipsnius) pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. Tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, jog įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei ikiteisminį tyrimą atlieka prokuroras, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, arba pareikšti reikalavimą. Nuo paaiškėjimo, kad byloje procesas galimas tik įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1 d., 2 d. bei, nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d. reikalavimus, momento iki reikiamo skundo, pareiškimo ar reikalavimo gavimo, jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. K. atžvilgiu dalyje dėl Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, į nurodytas aplinkybes nesigilino, nuosprendyje jų neanalizavo, dėl jų visiškai nepasisakė ir neįvertino, nors jos turėjo lemiamą reikšmę baudžiamojo proceso baigčiai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. Jis pradėtas prokurorės Irinos Kurilo pavedimu (b. l. 4). 2013 m. lapkričio 16 d. V. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. numatytą veiką (b. l. 50). Ant 2013 m. sausio 21 d., ant 2012 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą yra prokurorės Irinos Kurilo rezoliucija tęsti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos 227 str. 1 d. ir 183 str. 1 d., 22 str. 1 d. (b. l. 4). Atitinkamai, 2013 m. sausio 28 d. V. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 183 str. 1 d. (b. l. 52). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje 2013 m. sausio 31 d. surašytas pavedimas atlikti BPK 218 str. 1 d. ir 2 d. numatytus veiksmus, t. y. paskelbti įtariamajam, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. ir 183 str. 1 d., 22 str. 1 d. (b. l. 70). 2013 m. vasario 5 d. surašytas paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolas (b. l. 73) ir 2013 m. vasario 26 d. V. K. įteiktas kaltinamasis aktas (b. l. 83).

Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos (t. y. kokiu procesiniu dokumentu prokuroras gali (privalo) išreikšti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą), tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrąja prasme prokuroro reikalavimas reiškia valinį sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2011, 2K-191/2013). Be to, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintose Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – Rekomendacijos), nustatančiose reikalavimus, kuriais turi būti vadovaujamasi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ikiteisminį tyrimą, prokuroro reikalavimas apibrėžiamas kaip prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1 d. ir 4 d., Lietuvos Respublikos BK 407 str. nurodytų nusikalstamų veikų Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 2 d. ir 409 str. 1 d. nustatytais atvejais, kuris gali būti išreiškiamas rezoliucija arba atskiru rašytiniu dokumentu ar nutarimu. Esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ikiteisminis tyrimas pradedamas bendra tvarka – užrašoma rezoliucija (1, 5, 33 p.). Rekomendacijose taip pat yra nustatyta tokio atskiro rašytinio dokumento (prokuroro reikalavimo) forma, iš kurios matyti, kad jame turi būti nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau nagrinėjamos bylos medžiagoje tokio dokumento nėra, taip pat nėra prokuroro reikalavimo, išreikšto bent jau rezoliucija, pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ant 2013 m. sausio 21 d., ant 2012 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą esanti prokurorės Irinos Kurilo rezoliucija tęsti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos 227 str. 1 d. ir 183 str. 1 d., 22 str. 1 d. negali būti prilyginta reikalavimui pradėti ikiteisminį tyrimą, nes neatitinka nei teisės aktuose numatytos formos, nei turinio. Tam, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 183 str. 1 d. galėtų būti tęsiamas, jis, visų pirma, turėjo būti pradėtas.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, tai turi būti sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pvz., su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai). Paminėtina, kad joks civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, galimai nuo Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nukentėję asmenys byloje nenustatyti. Taigi, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, net nėra pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamos veikos išaiškinimas šioje byloje turi visuomeninę reikšmę.

Konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas V. K. atžvilgiu dėl galimai padarytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pradėtas, nesant nukentėjusiojo asmens skundo, jo teisėto atstovo pranešimo ar prokuroro reikalavimo. Šioje byloje iš esmės pažeistos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., BPK 167 str. 1, 2, 4 dalių nuostatos, todėl yra Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p. nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, taigi, dėl apelianto kaltės, padarius Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką kolegija nepasisakys. Esant nurodytų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl V. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d. naikintinas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p., baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p., 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., 327 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendį dalyje dėl V. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 183 str. 1 d. panaikinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nuostatą dėl paskirtų bausmių subendrinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.