Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-468-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-29
Bylos Nr.
1A-141-468-2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-03333-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė (pirm.), Laureta Ulbienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
S. A., V. B.
Nukentėjusysis
N. S., F. P., K. K., V. S.
Kategorijos
  • 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-468/2014 (1A-818-468/2013)

Teisėja NinaVigelienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-03333-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.; 2.4.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Artūro Šumsko, Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui, Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Editai Ignatavičiūtei,gynėjams adv. Juozapui Puškoriui, adv. Algirdui Gurauskui,nuteistajai S. A.,vertėjai Boženai Seniut,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. A. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 10 07 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., ir jai paskirta: pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams; pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. A. paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką S. A. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 01 09 d., 13.15 val., iki 2013 01 10 d., 15.40 val. (dvi paras).

V. B. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. (2 epizodai) ir jam paskirta: pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams; pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metamas; pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas, įvykdytas nukentėjusiosios N. S. atžvilgiu) laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams; pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas, įvykdytas nukentėjusiojo F. P. atžvilgiu) laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems metams) ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. B. paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką V. B. įskaityta sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 10 22 d. iki 2012 10 24 d. (dvi paras), nuo 2013 01 09 d. iki 2013 01 11 d. (dvi paras), nuo 2013 01 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 10 07 d.

Iš V. B. priteista 590 litų turinės žalos atlyginimo ir 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo K. K. naudai. Iš V. B. priteista 1100 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo F. P. naudai. Iš V. B. ir S. A. solidariai priteista 555 litų turtinės žalos atlyginimo ir 1500 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios N. S. naudai. Iš V. B. ir S. A. solidariai priteista 540 litų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. S. naudai.

Išnagrinėjusi bylą kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. ir V. B. pripažinti kaltais pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

S. A. ir V. B., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami tiesiogine tyčia, 2012 12 06 d., apie 14 val., viešojo transporto sustojimo vietoje, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsėdo į taksi automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo į romų gyvenvietę adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur S. A. sėdėdama automobilyje užkalbino vairuotoją V. S., o V. B. tuo metu išlipo iš automobilio bei atidaręs vairuotojo dureles iš esančios durelėse dėtuvės pagrobė 540 Lt grynųjų pinigų, po ko S. A. kartu su V. B. pabėgo, tokiu būdu pagrobė 540 Lt vertės V. S. turtą.

Taip pat S. A. ir V. B. pripažinti kaltais pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2012 12 21 d., apie 21.15 val., S. A. ir V. B., veikdami kartu, būdami parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo kaip N. S. į savo rankinuką įsidėjo piniginę, abu pastarąją nusekė iki jos namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir N. S. užėjus į namo laiptinę, S. A. liko prie laiptinės stebėti aplinką, o V. B. užėjo paskui N. S. į laiptinę ir prašė pastarosios pinigų, N. S. užlipus iki antro aukšto, V. B. su kumščiu sudavė pastarajai į nugarą, griebė už jai priklausančio 30 Lt vertės rankinuko, bet pastarajai nepaleidus jo iš rankų, V. B. stipriau patraukė už rankinuko ir N. S. nukrito nuo laiptų paleisdama rankinuką iš rankų, tokiu būdu padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė jos rankinuką su joje buvusia 30 Lt vertės pinigine, kurioje buvo 150 Lt grynųjų pinigų, 50 Lt vertės juodos spalvos kosmetinė, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 25 Lt vertės tušas blakstienoms, 20 Lt vertės AB SEB banko mokėjimo kortelė, 20 Lt vertės AB Swedbank banko mokėjimo kortelė ir 30 Lt vertės asmens tapatybės kortelė, t.y. viso pagrobė 555 Lt vertės turtą.

Be to, V. B. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis 2012 10 22 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir važiuodamas taksi automobiliu „Škoda Roomster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą K. K., prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsitraukė peilį ir jį aktyviai demonstravo, tuo K. K. duodamas suprasti, kad peilis bus panaudotas, dėl ko vairuotojas K. K. išsigandęs grasinimo peiliu išlipo iš automobilio, o V. B. iš automobilio dėklo paėmė 50 Lt grynųjų pinigų, 75 Lt kvitais, automagnetolos valdymo skydelį 100 Lt vertės, navigacijos aparatą „Garmin Nuvi“ 300 Lt vertės, piniginę 5 Lt vertės, kurioje buvo 60 Lt monetomis, tokiu būdu pagrobė K. K. priklausantį 590 Lt vertės turtą.

Taip pat V. B. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis 2013 01 29 d., apie 14.20 val., būdamas bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudavė apie 10 smūgių F. P. į įvairias kūno vietas, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, po ko V. B. atsisėdo ant F. P. ir iš kišenės pagrobė 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia „2720a-2“, tokiu būdu pagrobė F. P. priklausantį 100 Lt vertės turtą.

Nuteistasis V. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad nesutinka su jam paskirta bausme, nes visiškai prisipažino dėl padarytų nusikaltimų, turi mažametį sūnų, kurį reikia prižiūrėti ir išlaikyti, taip pat jo pagalba reikalinga senyvo amžiaus močiutei. Tiek laiko praleidęs įkalinimo įstaigoje, negalės to daryti, taip pat praras ryšį su sūnumi, nematys, kaip augs sūnus, kaip jam seksis mokytis. Pažymi, kad yra išsiskyręs, žmonai visą laiką padėdavo išlaikyti sūnų.

Nuteistoji S. A. prašo ją išteisinti dėl epizodo pagal BK 180 str. 1 d., taip pat prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę. Be to, nuteistoji prašo į jai paskirtą bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013 02 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2013 10 07 d.), nes apylinkės teismas įskaitė tik sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 01 09 d. iki 2013 01 10 d. (dvi paras). Teigia, jog nuoširdžiai prisipažįsta padariusi nusikaltimą, labai gailisi, tačiau kategoriškai neigia savo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 180 str. 1 d. Nurodo, kad teismas rėmėsi jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto 2 PK, kai ji buvo apklausta, nedalyvaujant advokatui. Pažymi, kad prieš apklausą tyrėjas E. M. jai pasakė, jog ją paleis, jei ji duos tokius parodymus, kokius jis jai diktuos, kitu atveju, ją uždarys ir nuveš į kalėjimą. Nuteistoji išsigando ir sutiko, be to, ji buvo stiprios abstinencijos būsenos, norėjo greičiau išeiti. Vėliau, dalyvaujant advokatui, ji davė tikslius parodymus, kuriais rėmėsi teismo posėdžio metu. Pabrėžia, kad šio nusikaltimo nepadarė, tokie jos parodymai neturėtų būti vertinami, kaip pasirinkta gynybos pozicija bei siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistoji teigia, kad pirmą kartą jai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Prašo atsižvelgti į jos šeiminę padėtį – yra vieniša motina, augina dvi dukras, viena iš dukrų gyvena globos namuose, mokosi mokykloje, kitai neseniai sukako 18 metų, ji viena nuomojasi butą ir mokosi vidurinėje mokykloje. Dukroms niekas daugiau negali padėti, nuteistosios motina mirusi, ji viena augina dukras, kurioms būtų moralinė trauma, likti vienoms.

Teismo posėdyje nuteistoji S. A., pastarosios gynėjas, nuteistojo V. B. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų S. A., V. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistosios S. A. apeliacinio skundo.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Kaip matyti iš nuteistosios S. A. apeliacinio skundo, nuteistoji ginčija savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymo, t.y. dėl įvykdyto plėšimo nukentėjusiosios N. S. atžvilgiu, taip pat prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl S. A. kaltės įvykdžius minėtą plėšimą, veikiant kartu su V. B..

Pažymėtina, kad nors nuteistoji S. A. teisme neigė savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymo ir tvirtino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu be advokato, yra neteisingi, surašė tai, ką diktavo tyrėjas E. M., kuris žadėjo po to ją išleisti, o ji išsigando ir sutiko, be to, ji buvo stiprios abstinencijos būsenos, norėjo greičiau išeiti. Visgi, tokie nuteistosios parodymai pagrįstai apylinkės teismo buvo vertinami kritiškai, kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija bei siekiamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmesti. Tokią išvadą leidžia daryti šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetas.

Analizuojant nukentėjusiosios R. S. parodymus, matyti, kad ji 2012 12 21 d., vakare apie 9 val. ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, nupirkus prekes susimokėjo. Prie kasų yra stalai, kur ji susidėjo prekes, piniginę įdėjo į rankinę. Matė, kad S. A. ją stebi. Susidėjusi prekes, nuėjo namo. Prie namų buvo V. B., ir kai atidarė laiptinės duris, V. B. įsmuko į namą. Jai einant laiptinėje V. B. parašė duoti pinigų. Ji atsakė, kad neduos, tuomet V. B. paėjo aukščiau jos, stvėrė už rankinės, sudavė, labai stipriai tempė už rankinės, todėl ji nugriuvo nuo laiptų, susilaužė 4 šonkaulius. Ji rankinę paleido ne iš karto, laikė stipriai, kiek galėjo, nepasidavė, vyrą įsidėmėjo, jį atpažįsta - tai V. B.. Pastarasis jai sudavė į nugarą dešinėje pusėje kumščiu. Ji dar laiptinėje pradėjo garsiai šaukti, labai išsigando. Atsikėlusi išbėgo į lauką, kur prie namo durų stovėjo S. A., kuri paklausė, kas atsitiko. Atsakė, kad ją apvogė.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios nuosekliais nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotais paaiškinimais apie jos atžvilgiu įvykdyto plėšimo aplinkybes, juolab, kad N. S. parodymus patvirtina kita bylos medžiaga.

Nukentėjusiosios N. S. sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada Nr. G 2902/12(01), kuria nustatyta, kad nukentėjusiajai padarytos kraujosruvos viršutinėje lūpoje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinio klubo sąnario srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2012 12 21 d.), paveikus kietais, bukais daiktais. Kraujosruvos dešinėje rankoje galėjo atsirasti nuo suspaudimų pirštais, kraujosruvos viršutinėje lūpoje ir krūtinės dešinėje pusėje galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimo. Kraujosruva dešinio klubo sąnario srityje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 63-64).

Iš liudytojo A. R. (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK vyresniojo tyrėjo) parodymų matyti, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal moters nurodymą, jog apsipirkus (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, dedantis prekes, ji atkreipė dėmesį, jog prie jos sukinėjasi romų tautybės mergina. (duomenys neskelbtini), užėjus į laiptinę tą moterį apiplėšė vaikinas. Vaikinas pasišalino, o prie laiptinės stovėjo ta pati mergina, kurią matė parduotuvėje. Liudytojas nukentėjusiąją nuvežė į (duomenys neskelbtini) apsaugos kambarį peržiūrėti vaizdo įrašo ir nukentėjusioji atpažino S. A. kaip tą, kurią matė parduotuvėje ir po apiplėšimo (t. 2, b. l. 160-161).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės iš dalies atitinka nuteistojo V. B. teisme duotus parodymus. Iš nuteistojo V. B. parodymų matyti, kad nuteistasis pamatęs, kad į laiptinę užėjo moteris (N. S.), užėjo iš paskos, stvėrė už rankinuko, patraukė, moteris nukrito ir jis pabėgo. Iš moters rankinės ištraukė piniginę, telefoną, o kitus daiktus išmetė. Tačiau pastarasis teisme tvirtino, kad nuteistoji S. A. kartu su juo šio nusikaltimo padaryme nedalyvavo. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad V. B. teisme duoti parodymai apie tai, jog plėšime nedalyvavo nuteistoji S. A., vertintini kaip siekis padėti apeliantei išvengti atsakomybės, yra paneigti kita bylos medžiaga, todėl šioje dalyje atmetami. Pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu V. B. nurodė, kad jis 2012 12 21 d., apie 21.15 val., kartu su S. A. buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie abu parduotuvėje už kasų pastebėjo moterį apie 40-50 metų, kuri į savo rankinę įsidėjo piniginę. Jiems pasirodė, kad piniginėje yra pinigų. Jam su S. A. kilo mintis iš moteriškės pavogti tą rankinuką su pinigine. Tada jis su S. A. nusekė tą moteriškę, kuri nuėjo prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo. Jis su S. A. tarėsi, kad rankinę jis ištrauks iš moteriškės ir pabėgs, nenaudos jokio smurto. Moteriškė užėjo į paminėto namo laiptinę ir paskui ją jis. S. A. liko lauke laukti jo. Moteriškės jis paprašė, kad jį duotų pinigų maistui, bet ji lipo laiptais aukštyn ir nieko nesakė. Tada jis griebė tai moteriškei už rankinės ir bandė ją ištraukti, bet ji jos nepaleido. Tada jis stipriau patraukė rankinę ir ją išplėšė, o moteriškė nukrito ant laiptų. Moteriškė pradėjo šaukti, kad ją apvogė. Jis su pagrobta rankine išbėgo iš laiptinės ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės pusės. S. A. taip pat bėgo paskui jį, o moteriškė jų nesivijo. Jis tada kartu su S. A. apžiūrėjo rankinę. Pagrobtoje rankinėje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 150 Lt grynųjų pinigų, kosmetinė ir įvairios nuolaidų kortelės. Jis su S. A. paėmė tik pinigus ir telefoną, o rankinuką su visais kitais daiktais išmetė (t. 1, b. l. 143). Šiuos parodymus V. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 146-149).

Skundžiame nuosprendyje taip pat teisingai pastebėta, jog būtent šie ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo V. B. parodymai iš esmės atitiko apeliantės S. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji nurodė, kad įvykio dieną parduotuvėje (duomenys neskelbtini) už kasų pastebėjo moterį apie 40-50 metų, kuri į savo rankinę įsidėjo piniginę, jai pasirodė, kad piniginėje gali būti nemažai pinigų. Jai su V. B. kilo mintis iš moteriškės pavogti tą rankinuką su pinigine. Tada ji su V. B. nusekė tą moteriškę, kuri nuėjo prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo. Moteriškė užėjo į paminėto namo laiptinę, ji liko lauke, o V. B. užėjo paskui tą moteriškę į laiptinę. Ji tada išgirdo kaip moteriškė pradėjo šaukti, kad ją apvogė. Iš laiptinės išbėgo V. B. su rankine ir ji tada nubėgo paskui jį. Pagrobtoje rankinėje buvo mobiliojo ryšio telefonas, 150 Lt grynųjų pinigų, kosmetinė, įvairios kortelės. Jie paėmė tik pinigus ir telefoną, o rankinuką su visais kitais daiktais paliko prie šiukšlių konteinerio (t. 1, b. l. 82). Šiuos parodymus nuteistoji S. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ir parodė parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurioje ji su V. B. pastebėjo moteriškę, kurią nutarė apvogti. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota ir tai, jog S. A. parodė, kur nusekė paskui nukentėjusiąją prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei parodė laiptinę į kurią užėjo nukentėjusioji (t. 1, b. l. 90-93). Teisme, kaip jau buvo minėta, apeliantė paneigė šiuos parodymus ir tvirtino juos surašiusi pagal tyrėjo, pažadėjusio už tai išleisti ją, nurodytas aplinkybes, o būdama abstinencijos būsenos, norėjo kuo greičiau išeiti į laisvę. Visgi, šios aplinkybės yra paneigtos tyrėjų E. M. ir A. R. parodymais, jog tiek S. A., tiek V. B. patys parašė nuoširdžius prisipažinimus. Be to, iš tyrėjo E. M. parodymų matyti ir tai, jog tyrėjas nematė, kad S. A. apklausų metu būtų buvusi abstinencija, jam tokių abejonių nekilo (t. 2, b. l. 160). Byloje nėra jokių duomenų, keliančių abejonių šių liudytojų E. M. ir A. R. parodymų teisingumu, tokių duomenų nepateikė ir nuteistoji S. A.. Skunde apeliantė akcentuoja ir tai, jog ikiteisminio trimo metu buvo apklausta be advokato. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pastaroji gynėjo atsisakė, nurodydama, kad jai gynėjas nereikalingas, tai patvirtino savo parašu (t. 1, b. l. 78). Esant šiai aplinkybei, nėra pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista nuteistosios teisė turėti gynėją.

Kita vertus, pabrėžtina ir tai, jog, nors apeliaciniame skunde apeliantė kategoriškai neigė savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., tačiau vėliau apygardos teismui atsiųstame prašyme (t. 3, b. l. 110-111) bei teismo posėdyje nuteistoji S. A. prisipažino padariusi šį nusikaltimą, pažymėjo, jog pirmą kartą apklausta taip pat prisipažino, tik vėliau nurodė, jog yra nekalta, dėl tokio savo elgesio gailisi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog S. A. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., yra įrodyta. Bylos medžiaga leidžia tvirtinti, kad nuteistoji S. A., veikiant kartu su V. B., apeliantei stebėjus aplinką, o V. B. panaudojus fizinį smurtą, pagrobė svetimą nukentėjusiosios N. S. turtą – rankinuką su jame buvusiais daiktais. Iš nustatytų bylos duomenų matyti, kad tuo metu, kai V. B. panaudojo prieš nukentėjusiąją smurtą ir atėmė rankinę, nuteistoji S. A. buvo lauke, šalia laiptinės, stebėjo aplinką ir laukė V. B., su kuriuo vėliau apžiūrėjo pagrobtą rankinę, joje rastus daiktus. Pažymima, jog tiek V. B., tiek S. A. tyčia buvo nukreipta pagrobti svetimą turtą, nagrinėjamu atveju naudotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, bet tik priemonė pagrobti nukentėjusiosios turtą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo V. B. ir apeliantės S. A. veiksmai vykdant plėšimą buvo suderinti tarpusavyje, apeliantė suvokė, jog dalyvauja nusikaltimo padaryme, veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, jog S. A. neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas nagrinėjamu atveju pritaikytas tinkamai.

Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai S. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų (BK 178 str. 2 d., BK 180 str. 1 d.) pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, S. A. nedirba (t. 1, b. l. 133), buvo gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašyta, jai diagnozuoti – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 124, 125). Pagal 2013 04 04 d. specialisto išvadą S. A. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 132). Taip pat nustatyta, kad pastaroji yra bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 99-102), anksčiau buvo teista, tame tarpe ir už nusikaltimus turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (t. 1, b. l. 111-122), šiuos apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., BK 180 str. 1 d., padarė, neišnykus teistumui. Tai rodo, jog nuteistoji linkusi nusikalsti, yra socialiai pavojinga, todėl jai kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimus, paskyręs laisvės atėmimo bausmes, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtų bausmių dydžius, įvertino tai, jog nenustatyta pastarosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pažymima, kad tai, jog S. A. ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo prisipažinusi įvykdžiusi su V. B. plėšimą nukentėjusiosios N. S. atžvilgiu, vėliau teisme bei apeliaciniame skunde tai paneigė, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje – vėl tvirtino šį nusikaltimą padariusi bei gailėjosi dėl to, neduoda pagrindo nustatyti minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pagal teismų praktiką BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatoma bent dar viena iš tokių sąlygų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jei nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažintina lengvinančia. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs tokią veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.).

Nagrinėjamu atveju nuteistoji S. A. keitė savo parodymus dėl plėšimo įvykdymo, teisminio nagrinėjimo metu paneigė savo prisipažinimą ir kategoriškai neigė padariusi šį nusikaltimą, be to, nors nuteistoji teismo posėdžio metu ir prisipažino padariusi vagystę pagal BK 178 str. 2 d., tačiau dėl savo elgesio tinkamai nesigailėjo, neatskleidė savo neigiamo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, o duodama parodymus nebuvo nuoširdi. Esant šioms aplinkybės, apylinkės teismas pagrįstai nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau aptartas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pagrįstai nuteistajai už padarytus apysunkius nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios dydžiai yra mažesni ar artimi įstatymo sankcijose numatytiems šios bausmės rūšies vidurkiams. Be to, subendrindamas nuteistajai paskirtas bausmes, taikė ir palankesnį nuteistajai bausmių subendrinimo būdą ir bausmes iš dalies sudėjęs, galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą, kurio dydis nežymiai viršija tiek BK 178 str. 2 d., tiek BK 180 str. 1 d. sankcijose numatytus šios bausmės rūšies vidurkius. Todėl nuteistajai paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra teisinio pagrindo. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie apeliantės turimas dvi dukras, pažymint ir tai, jog, kaip kad pati nuteistoji nurodo, viena dukra yra pilnametė, o kita gyvena globos namuose, todėl nepagrįstas S. A. argumentas, jog ji viena augina dukras ir dukros, jai atliekant laisvės atėmimo bausmę, liks be pagalbos ir priežiūros.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji S. A. taip pat prašo į jai paskirtą bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013 02 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2013 10 07 d.). Pagal BK 66 str. 1 d. nuostatas, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Visgi, pabrėžtina, jog šioje baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistosios atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas 2013 10 07 d. nuosprendis, S. A. kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo paskirta, nuteistajai buvo paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 94, 95). Tuo tarpu laikiname sulaikyme išbūtos dvi paros buvo įskaitytos į S. A. paskirtą bausmę. Pastebėtina ir tai, jog šios aplinkybės buvo nurodytos ir 2013 10 17 d. rašte Nr. 1-163-576/2013, kuriame teisėja papildomai pažymėjo tai, kad nuteistajai suėmimas nuo 2013 02 14 d. buvo paskirtas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1525-111/2013, kurioje apeliantė buvo pripažinta kalta 2013 09 30 d. nuosprendžiu ir kardomojo kalinimo laikas įskaitytas į bausmę (t. 3, b. l. 63). Atsižvelgus į šias aplinkybes, nepagrįstas nuteistosios prašymas į jai paskirtą bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013 02 14 d. iki 2013 10 07 d.

Dėl nuteistojo V. B. apeliacinio skundo.

Susipažinus su nuteistojo V. B. apeliaciniu skundu, nustatyta, jog apeliantas neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. B. bausmę, taipogi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 9 p., padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d. (nukentėjusiojo K. K. atžvilgiu), bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. B. niekur bedirba (t. 2, b. l. 69), piktnaudžiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (t. 2, b. l. 66), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 30-36), praeityje teistas, taipogi ir už analogiškas nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 37-42, 53-61), neišnykus teistumui, padarė naujas keturias nusikalstamas veikas, iš kurių tris priskiriamos apysunkių, viena (pagal BK 180 str. 2 d.) – sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl apylinkės teismas pagrįstai pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes. BK 56 str. 1 d. nuostata nebuvo pažeista.

Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas, įvertino tai, jog apeliantas teismo posėdžio metu nuoširdžiai nesigailėjo padaręs nusikaltimus dėl kurių kaltę pripažino, todėl pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas konstatavo V. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę epizode dėl įvykdyto plėšimo nukentėjusiojo K. K. atžvilgiu (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui).

Apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pagrįstai nuteistajam V. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 180 str. 1 d. (2 epizodai) paskyrė arba mažesnes, arba nežymiai didesnes bausmes nei įstatymo sankcijose numatyti šios rūšies bausmės vidurkiai, be to, bendrindamas šias bausmes parinko palankesnį apeliantui bausmių bendrinimo būdą ir, bausmes iš dalies sudėjęs, V. B. paskyrė taipogi nežymiai didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei BK 180 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo vidurkis. Nuteistajam V. B. paskirtą galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas teisingai taikė BK 66 str. nuostatas ir į nuteistajam paskirtą bausmę įskaitė jo laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką (t. 1, b. l. 39, 40, 136-138; t. 2, b. l. 1, 18-19, 113-115, 187-189).

Šalies argumentai

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su šeima, negali turėti esminės reikšmės skiriant nuteistajam bausmę ir nustatant jos dydį, juolab, kad jos nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 10 07 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistųjų S. A., V. B. apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistųjų S. A. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Daiva KazlauskienėTeisėjai Artūras ŠumskasLaureta Ulbienė