- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- 2VP-17115-323/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14392-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. T., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, K. T., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 3.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. T., suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. T. (S. T.), K. T., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą, prašo teismo spręsti klausimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-06 išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-13977-676/2016 reikalavimų nevykdymo. Nurodė, kad skolininkė K. T. gera valia nevykdo teismo sprendimo ir neužtikrina vaiko tėvo nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, t. y. nesuteikia galimybės bendrauti, matyti vaiko, neteikia informacijos apie sūnaus lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus. Tėvo bendravimas su vaiku yra nutrūkęs, kadangi vaiko motina neatlieka teismo sprendimu numatytų įpareigojimų.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. T. pareiškimą prašo tenkinti, skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Paaiškino, kad 2016-09-09 teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką skolininkė nevykdo. Pažymėjo, kad sūnaus nemato nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio.
Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pareiškimą prašo jį tenkinti, skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Paaiškino, kad 2017-10-06 vykdomasis raštas Nr. e2-13977-676/2016 skolininkės iš esmės nebuvo vykdomas, kadangi po bylos išnagrinėjimo, kurios pagrindu ir išduotas vykdomasis raštas, skolininkė tėvui vaiko neduoda.
Suinteresuotas asmuo K. T. į teismo posėdį neatvyko, informuota apie teismo posėdžio laiką tinkamai, atsiliepimo dėl pareiškimo nepateikė, atidėti teismo posėdžio prašymo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė S. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/04230 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-13977-676/2016 dėl S. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, kuriame nustatyta išieškotojo S. T. teisė sprendime išdėstyta tvarka bendrauti su sūnumi. 2017-11-08 antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1b-92007, kuriame konstatuota, kad skolininkė K. T. įsiteisėjusio teismo sprendimo tinkamai nevykdo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-09 sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-13977-676/2016, kurio pagrindu 2017-10-06 išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2016-10-11.
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).
Civilinio proceso kodekso LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnis reglamentuoja teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką. CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 6 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).
Pažymėtina, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.
Šiuo atveju vaiko motina – skolininkė K. T., kaip asmuo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuri yra atsakinga už vaiko auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu 2016-09-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13977-676/2016, kurio pagrindu 2017-10-06 išduotas vykdomasis raštas, nustatytu laiku. Byloje esančiais duomenimis matyti, kad skolininkė K. T. neužtikrino vaiko ir tėvo bendravimo. Pažymėtina, kad tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas teismo sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas. Nors pagal byloje esančius duomenis matyti, kad išieškotojas būtų sutikęs matytis su vaiku ir kitokiu reguliarumu, nei numatyta vykdomajame rašte, tačiau skolininkė ir šioje dalyje geros valios neparodė, nedėjo pastangų, kad vaikas su tėvu praleistų sprendime nustatytą laiką, priešingai, atvirai išreiškė poziciją riboti vaiko ir tėvo bendravimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad skolininkė nevykdė pareigos dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta, neužtikrino realaus nepilnamečio sūnaus D. ir skyriumi gyvenančio tėvo kontakto, į tai, kad nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimai yra ne vienkartiniai, o tęstiniai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skolininkei K. T. skirti vienkartinę 300,00 Eur dydžio baudą išieškotojo naudai, kadangi, laikytina, kad baudos skyrimas už kiekvieną pažeidimo dieną neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bei sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes (CPK 3 str. 1 d., 771 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Paskirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) K. T. vienkartinę 300,00 Eur dydžio baudą už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-09 sprendimo, kurio pagrindu išduotas 2017-10-06 vykdomasis raštas Nr.eč-13977-676/2016, reikalavimų nevykdymą, baudą išieškant suinteresuoto asmens (išieškotojo) S. T. naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei S. S. vykdomąją bylą Nr. 0010/17/04230.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.