Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S. ir G. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį – 3 075 MGL (153 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. paskirta bausmė – 2 050 MGL (102 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, taikant visišką bausmių sudėjimą, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir D. S. galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 446 MGL (122 300 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę D. S. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. birželio 18 d. (15 dienų), vieną laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatant, kad neatlikta bausmė – 2416 MGL (120 800 Eur) dydžio bauda.

Į D. S. paskirtą baudą įskaityta baudos dalis, sumokėta pagal 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Nustatytas dvejų metų terminas baudai sumokėti.

G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. A. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir G. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 316 MGL (15 800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę G. A. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš D. S., G. A., T. A. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – transporto priemonių „WV Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz 315 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz Atego“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią sumą – 11 540 Eur (1 050 Eur ir 5 780 Eur ir 4 710 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalimi, iš D. S., G. A., T. A. nuspręsta išieškoti proceso išlaidas: už cigarečių saugojimą nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2021 m. liepos 9 d. – 307,71 Eur; už cigarečių saugojimą nuo 2021 m. liepos 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – po 0,57409 Eur už 1 parą; sulaikytų cigarečių ir tabako sunaikinimo išlaidas – 368,57 Eur, jas priteisiant Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Tuo pačiu nuosprendžiu T. A. (T. A.) buvo nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. S., T. A. ir G. A. pripažinti kaltais ir pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Tęsdami nusikalstamą veiką, D. S. nurodžius T. A. savo vardu išnuomoti patalpas nusikalstamai veikai daryti, taip pat nurodžius G. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), užsakyti oro slopintuvų gamybą, po ko T. A. ir G. A. D. S. nurodymu, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau nei iki 2020 m. vasario 4 d., 18.00 val., minėtose patalpose, į minėtus oro slopintuvus paslėpus 2 630 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 3 570 pakelių cigarečių „NZ Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos akcizų ženklais (su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais), kurių vertė viršija 250 MGL ir sudaro 21 710 Eur, tokiu būdu paruošus gabenimui krovinį, vėliau D. S. perdavė G. A. šį krovinį lydinčius dokumentus, kuriuose nurodytas krovinio siuntėjas – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gavėjas – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir G. A., automobiliu „Mercedes Benz 315 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išsiuntimui paruoštą krovinį, kuriame buvo paslėptos Lietuvos Respublikos akcizų ženklais nepaženklintos cigaretės, pristatė į D. S. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kur cigaretes laikė iki 2020 m. vasario 4 d., apie 18 val., kol jas rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Tęsdami nusikalstamą veiką, D. S. nurodžius T. A. savo vardu išnuomoti patalpas nusikalstamai veikai daryti, taip pat nurodžius G. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), užsakyti oro slopintuvų gamybą, po ko T. A. ir G. A. D. S. nurodymu, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau nei iki 2020 m. vasario 28 d., 16.00 val., minėtose patalpose, į minėtus oro slopintuvus paslėpus 7 497 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, 1 000 pakelių cigarečių „Camel“, 12 988 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 5 090 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 1 560 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos akcizų ženklais (su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais), kurių vertė viršija 250 MGL ir sudaro 98 609,85 Eur, tokiu būdu paruošė gabenimui krovinį, vėliau D. S. perdavė G. A. šį krovinį lydinčius dokumentus, kuriuose nurodytas krovinio siuntėjas – „(duomenys neskelbtini)“ OU (duomenys neskelbtini), gavėjas – (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui R. Š., kuriam apie daromą nusikalstama vieką nebuvo žinoma, išsiuntimui paruoštą krovinį, kuriame buvo paslėptos Lietuvos Respublikos akcizų ženklais nepaženklintos cigaretės, pristatė į D. S. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kur cigaretes laikė iki 2020 m. vasario 28 d., 16.00 val., kol jas rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnai.

Tęsdami nusikalstamą veiką D. S. nurodžius T. A. savo vardu išnuomoti garažą Nr. 37, esantį adresu (duomenys neskelbtini), skirtą nusikalstamai veikai daryti, kur T. A. ir G. A. ruošė akcizais apmokestinamas prekes tolesniam gabenimui į Europos Sąjungos šalis, ir nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau nei iki 2020 m. birželio 3 d., laikė 70 pakelių cigarečių, „NZ Gold“ ir 7 841 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos akcizų ženklais (su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais), kurių vertė viršija 250 MGL ir sudaro 27 606,73 Eur, kol 2020 m. birželio 3 d., apie 15.30 val., jas rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnai.

Tęsdami nusikalstamą veiką, D. S. nurodžius T. A. savo vardu išnuomoti garažą Nr. 6, esantį adresu (duomenys neskelbtini), skirtą nusikalstamai veikai daryti, kur T. A. ir G. A. ruošė akcizais apmokestinamas prekes tolesniam gabenimui į Europos Sąjungos šalis, ir nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau nei 2020 m. birželio 4 d., 11.00 val., laikė 12 560 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, 800 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 6 290 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos akcizų ženklais (su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais), kurių vertė viršija 250 MGL ir sudaro 68 575,50 Eur, kol 2020 m. birželio 4 d., 11.00 val., jas rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnai.

Tęsdami nusikalstamą veiką, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau nei iki 2020 m. birželio 16 d., 12.00 val., garaže Nr. 1, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį prieš tai D. S. nurodymu nusikalstamai veikai daryti, t. y. akcizais apmokestinamų prekių paruošimui tolesniam gabenimui į Europos Sąjungos šalis, savo vardu išnuomojo T. A., laikė 2 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 1 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos akcizų ženklais (su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais), kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL ir sudaro 12 215 Eur, kol 2020 m. birželio 16 d., 12.00 val., jas rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o G. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistųjų D. S. bei G. A. apeliaciniuose skunduose.

7. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji D. S. ir G. A. neginčija savo kaltės, jų padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir šių veikų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jiems paskirtų bausmių rūšimi bei dydžiu. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. prašo sumažinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos dydį teigdamas, jog apygardos teismas neatsižvelgė į jo finansinę padėtį, šeimines aplinkybes. Be to, nuteistojo D. S. teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė nepagrįstai subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kadangi šiuo teismo sprendimu paskirtą baudą jis jau yra sumokėjęs. Tuo tarpu nuteistasis G. A. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto įsitikinimu, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmestinas.

8. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

9. Už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas D. S. už šią nusikalstamą veiką skyrė 3075 MGL (153 750 Eur) dydžio baudą, t. y. bausmę, kurios dydis atitinka įstatyme numatytą šios rūšies bausmės vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. buvo paskirta 2050 MGL (102 500 Eur) dydžio bauda. Be to, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinę subendrintą bausmę D. S. paskyrė 2 446 MGL (122 300 Eur) dydžio baudą. Į bausmę įskaičius penkiolika laikiname sulaikyme praleistų dienų nustatyta, kad D. S. neatlikta bausmė – 2 416 MGL (120 800 eurų) dydžio bauda. Be to, į bausmę pirmosios instancijos teismas įskaitė baudos dalį, sumokėtą pagal 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

10. Tuo tarpu G. A. apygardos teismas už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir G. A. buvo paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis apygardos teismas prie paskirtos bausmės pridėjo dalį bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinę subendrintą bausmę G. A. paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams bei 316 MGL (15 800 Eur) dydžio baudą.

11. Skirdamas bausmes nuteistiesiems D. S. ir G. A. pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nustatyta viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatytos ir dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, kad jie nusikalto būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Apeliantai padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, ši veika priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK BK 11 straipsnio 5 dalis).

12. Vertinant nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad D. S. išsituokęs (t. 10, b. l. 212–213), dirba (t. 10, b. l. 212–213; t. 11, b. l. 146–147), baustas administracine tvarka (t. 9, b. l. 173–179), praeityje už analogiškas nusikalstamas veikas teistas du kartus, paskirtas piniginio pobūdžio bausmes – baudas moka, teistumas neišnykęs (t. 9, b. l. 180–185). Skirdamas bausmę bei nustatydamas baudos bausmės dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistajam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 11, b. l. 130–136), be to, nuteistasis paskirtas kartu gyvenančios neįgalios motinos, kuriai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (t. 11, b. l. 138–145), globėju (t. 12, b. l. 105–109). D. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis (įvykdyta tęstinė nusikalstama veika ekonomikai ir verslo tvarkai), jo aktyvus vaidmuo darant nusikalstamas veikas, teistumai už analogiškas nusikalstamas veikas, leidžia pagrįstai spręsti, kad įvykdytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, sistemingai darydamas šias nusikalstamas veikas, t. y. disponuodamas akcizais apmokestinamomis prekėmis D. S. siekia gauti neteisėtų pajamų. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, finansine padėtimi, šeiminėmis aplinkybėmis yra svarbios, tačiau vertinant jas kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste nesuteikia pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Ankstesni teistumai už disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis rodo, kad D. S. siekdamas gauti neteisėtų pajamų sistemingai vykdo tokio pobūdžio nusikaltimus, priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, savo elgesio kritiškai nevertina, o jam ankstesniais teismų sprendimais paskirtos mažesnės piniginio pobūdžio bausmės savo tikslų nepasiekė ir teigiamos įtakos D. S. nepadarė. Sutiktina, kad paskirta bauda yra didelė, tačiau nuteistasis dirba ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir užsiima individualia veikla, pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė turintis galimybę išmokėti finansines baudas (t. 11, b. l. 164), ką patvirtina ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtų baudų sumokėjimas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad likusi nesumokėta bauda per apygardos teismo nustatytą maksimalų baudos sumokėjimo terminą gali būti įvykdyta.

13. Visgi, sutiktina su nuteistojo D. S. apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. D. S. šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs jam minėtu 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, taigi, bendrinant paskirtas bausmes iš tiesų turėtų būti vadovaujamasi BK 64 straipsnyje įtvirtintomis bendrinimo taisyklėmis. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 64 straipsnio pagrindu nauju teismo sprendimu paskirta bausmė bendrinama tik su pirmiau priimtu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas prieš bendrindamas bausmes privalėjo nustatyti pirmesniu teismo sprendimu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistojo D. S. gynėjas apygardos teismui pateikė antstolio patvarkymus, sąskaitos išrašus, patvirtinančius minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos mokėjimą (t. 11, b. l. 119–128). Apie baudos sumokėjimą ir vykdomosios bylos nutraukimą gynėjas nurodė ir 2021 m. spalio 22 d. teisiamajame posėdyje (t. 11, b. l. 148–149), tačiau nepaisant to, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, o skundžiamu nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, visiško sudėjimo būdu subendrino naujai paskirtą bausmę su visa bausme, paskirta 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, bei įskaitė pagal pastarąjį teismo sprendimą sumokėtą baudos dalį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo – BK 64 straipsnio 1, 2 dalių – nuostatas. Nuteistasis D. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus, įrodančius, kad jis visiškai sumokėjo 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą piniginio pobūdžio bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas panaikinant jo dalį, kuria D. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė, bei dalį, kuria į paskirtą bausmę buvo įskaityta baudos dalis, sumokėta pagal 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

14. Vertinant nuteistojo G. A. asmenybę nustatyta, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis niekur nedirbo (t. 10, b. l. 214–215), tačiau apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė duomenis, jog jis nuo 2021 m. lapkričio 22 d. įsidarbino (t. 12, b. l. 14–16). G. A. ne kartą baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 224–226), praeityje teistas tris kartus, be kita ko ir už analogiškas nusikalstamas veikas, G. A. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 11, b. l. 6–16). Kartu su apeliaciniu skundu G. A. taip pat pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, jog jis moka ankstesniais teismų sprendimais paskirtas baudas (t. 12, b. l. 17, 18).

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. A. teigia, kad įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad jis padeda savo motinai, kuriai nustatytas 40 procentų darbingumas (t. 12, b. l. 21–26), yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014).

16. Baudžiamojoje byloje sąlygos, numatytos BK 62 straipsnyje, nėra nustatytos. Taip pat nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo G. A. padarytą nusikaltimą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad už nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirta mažesnė ar kitos rūšies, negu įstatymo numatyta, bausmė (švelnesnė) ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalies numatyta bausmės paskirtis. Teisėjų kolegija, įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis negali būti pripažintos G. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su apelianto motinos sveikata, įsidarbinimu ir pan. Artimojo šeimos nario sveikatos būklė G. A. buvo žinoma darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir sprendimo nenusikalsti neįtakojo. Tai, jog nuteistasis G. A. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsidarbino vertintina teigiamai, tačiau išskirti tai iš kitų aplinkybių, reikšmingų individualizuojant bausmę, nėra pagrindo. Kita vertus, nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau nepaisant to ilgą laiką niekur nedirbo (nuo 2016 m. iki 2021 m.). Vertinant šią aplinkybę padarytos nusikalstamos veikos kontekste, teistumus už analogiškas nusikalstamas veikas, galima neabejotinai spręsti, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, apeliantas neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis renkasi kaip lengviausią būdą gauti pajamų, o anksčiau paskirtos švelnesnio pobūdžio bausmės – baudos, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bausmei keliamų tikslų nepasiekė. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą nėra. Skundžiamu nuosprendžiu G. A. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis.

17. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam G. A. netaikė ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Įvertinus aplinkybes, kad G. A. įvykdė sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jis ne kartą baustas administracine tvarka, nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir G. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, taikant visišką bausmių sudėjimą, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinę subendrintą bausmę D. S. paskiriant 2 446 MGL (122 300 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą įskaityta baudos dalis, sumokėta pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo G. A. (G. A.) apeliacinį skundą atmesti.