Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

civilinio atsakovo S. P. individualios įmonės atstovams S. P. bei advokatui Piotrui Orlovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo S. P. individualios įmonės savininko S. P. apeliacinį skundą dėl 2007 m. birželio 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.

Iš S. P. individualios įmonės nukentėjusiesiems priteista: A. A. keturi tūkstančiai litų (4000 Lt); G. J. devyni šimtai septyniasdešimt penki litai (975 Lt); V. S. septyni tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt penki litai (7475 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Iš akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“ G. S. priteista tūkstantis šimtas septyniasdešimt litų (1170 Lt) turtinei žalai atlyginti ir V. S. penki šimtai dvidešimt penki litai (525 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Iš K. D. nukentėjusiajam A. A. priteista šeši šimtai litų (600 Lt) atstovo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 18 d., apie 14.00 val., kelyje Ryga- Šiauliai- Tauragė- Kaliningradas 157 kilometre, Tauragės rajone, K. D. vairuodamas automobilį „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, kurioje važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, sukdamas į kairę nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. A., tuo sukeldamas eismo saugumo grėsmę ir sudarydamas neišvengiamą kliūtį vairuotojui A. A., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimus, ir su juo susidūrė. Šie K. D. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, tai yra su automobilio „Honda Accord“ vairuotojui A. A. padarytais šiais sužalojimais - veido muštinėmis, draskytomis žaizdomis, galvos, krūtinės ląstos sumušimais, galvos smegenų sukrėtimu, automobilio „Honda Accord“ keleiviui V. S. padarytais sužalojimais - lėtine traumine galvos smegenų liga, potraumine astenizacija, kairiojo peties sąnario kontraktūra po kairiojo žastikaulio išnirimo ir jo atstatymo, bei keleiviui G. J. padarytu sužalojimu - kairio žastikaulio galvos lūžimu, dėl ko nukentėjusiesiems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo S. P. individualios įmonės savininkas S. P. prašo pakeisti 2007 m. birželio 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį, sumažinti civilinius ieškinius, priteistus iš S. P. individualios įmonės, o nukentėjusiojo A. A. - atmesti. Nurodo, jog tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas neatkreipė pakankamo dėmesio į pačių nukentėjusiųjų veiksmus šio autoįvykio metu. Nurodo, jog pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus tiek vairuojantis transporto priemonę asmuo A. A., tiek su juo kartu automobilyje važiuojantys asmenys G. J. ir V. S. privalo laikytis KET reikalavimų, kad išvengtų galimų traumų, įvykus autoįvykiui. Tačiau nukentėjusysis vairuotojas A. A. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Pažymi, kad A. A. savo automobilyje vežėsi nukentėjusius G. J. ir V. S., kurie buvo nepilnamečiai, ir apie tai A. A. buvo žinoma. Teigia, jog šie nepilnamečiai buvo automobilyje vežami su neprisegtais saugos diržais. Įvykus eismo įvykiui, dėl smūgio į K. D. automobilį visi trys nukentėjusieji savo kūnais atsitrenkė į automobilio salono detales ir taip susižalojo. Atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamai laikantis KET reikalavimų ir važiuojant automobiliu su prisegtais saugos diržais, tokių sužalojimų, kuriuos patyrė nukentėjusieji, buvo galima išvengti arba labai juos sušvelninti, nes A. A. sužalojimai- smūgis kakta į automobilio priekinį stiklą, krūtinkaulio trauma atsitrenkiant nuo smūgio į vairo kolonėlę bei kitų nukentėjusiųjų traumos yra analogiškos kilmės, nes prieš susidūrimą su kliūtimi jų kūnai automobilyje nebuvo fiksuoti saugos diržais.

Nurodo, kad KET 64 p. reikalauja, jog „vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti“. Tų pačių taisyklų 65 p. nurodoma, kad „vairuodamas motorinę transporto priemonę su joje įrengtais saugos diržais, vairuotojas privalo būti juos užsisegęs ir nevežti keleivių neužsegtais saugos diržais“. Apeliantas mano, kad nukentėjusysis A. A. nė vieno iš nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdė, nereikalavo, kad juos vykdytų kiti nukentėjusieji. Tuo atveju, jeigu kiti nukentėjusieji neprisisegė saugos diržų, tai nukentėjusysis A. A., kaip automobilio vairuotojas, privalėjo jų nevežti. Šie KET pažeidimai yra esminiai ir leidžia daryti išvadas, jog nukentėjusieji visiškai nepaisė saugaus eismo ir galimų savo sveikatos ir gyvybės pasekmių važiuojant transporto priemone. Šiuo atveju pagrindinė atsakomybė tenka nukentėjusiajam A. A., kuris neužtikrino besąlyginio KET reikalavimų vykdymo ir laikymosi, ir sukėlė kitiems nukentėjusiesiems žymiai didesnę žalą, nei ji galėjo būti. Mano, kad neabejotinai yra įrodytas didelis neatsargumas nukentėjusiojo A. A. ir kitų nukentėjusiųjų, todėl neturtinės žalos dydis turi būti iš esmės mažinamas, nes civilinis atsakovas negali atsakyti už neturtinę žalą tuo atveju, kai nukentėjusieji šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir kai šių taisyklių reikalavimų nesilaikymas buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su žalingų pasekmių esminiu padidėjimu. Teigia, kad remdamasis CK 6.282 str. 1 d. teismas turėjo įvertinti nukentėjusiųjų kaltės laipsnius ir prašomas priteisti žalas iš esmės sumažinti bei A. A. ieškinį atmesti.

Taip pat apeliantas nurodo, kad civilinis ieškovas žinojo, jog nukentėjusysis A. A. yra asmuo, sergąs psichikos sutrikimu ir dėl to negalįs vairuoti transporto priemonės. Mano, kad šis jo susirgimas galėjo turėti įtakos autoįvykiui kilti.

Civilinio atsakovo S. P. individualios įmonės atstovai bei nuteistojo K. D. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras ir nukentėjusysis A. A. prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas neatkreipė pakankamo dėmesio į pačių nukentėjusiųjų veiksmus šio autoįvykio metu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dydžių dėl neturtinės žalos priteisimo klausimą, juos sumažino. Teismas teisingai nustatė, kad civilinio atsakovo darbuotojo padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su autoįvykio kilimu bei jo pasekmėmis.

Kolegija pažymi, kad teismas BPK 113 ir 115 straipsnių nustatyta tvarka nagrinėdamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos tinkamai vadovavosi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 d. suprantama kaip fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 d., taigi teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina, kad teismas atsižvelgė į civilinio atsakovo darbuotojo padarytos žalos ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiesiems sukeltus padarinius – patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, gydymosi trukmę, jų pobūdį ir dėl to nukentėjusiųjų patirtus nepatogumus. Kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, į nukentėjusiųjų neatsargumą, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad avarijos metu visiems nukentėjusiesiems buvo nesunkiai sutrikdyta sveika. A. A. buvo padarytos muštinės, draskytos žaizdos veide, taip pat galvos, krūtinės ląstos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, jis gydėsi Tauragės apskrities ligoninėje bei VšĮ Klaipėdos ligoninėje, po to gydėsi ambulatoriškai. A. A. padarytos žaizdos veide buvo susiūtos, akivaizdžiai matosi randas kaktoje, jis kompleksuoja dėl išvaizdos ir nuolat jaučia padidėjusį aplinkinių dėmesį. G. J. autoįvykio metu buvo padarytas kairio žastikaulio galvos lūžimas, jo ranka 6 savaitėms buvo įmobilizuota gipsiniu tvarsčiu. V. S. buvo padaryta lėtinė trauminė galvos smegenų liga, potrauminė astenizacija, kairio peties sąnario kontraktūra po kairiojo žastikaulio išnirimo ir jo atstatymo. V. S. buvo gydomas Tauragės apskrities ligoninės Anesteziologijos – reanimacijos ir Ortopedijos – traumatologijos skyriuose, Kauno medicinos universiteto klinikose bei Vaikų sanatorijoje. Nukentėjusysis V. S. neteko 55 procentų darbingumo, po patirtų sužalojimų jam smarkiai apribota galimybė mokytis ar dirbti bet kokį darbą, jis neteko pasitikėjimo savimi, jaučiasi nepilnavertis. Be to, teismas įvertino ir kitas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes – žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei pagrįstai pripažino turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybę – pačių nukentėjusiųjų veiksmus- buvo pakankamai neatsargūs įvykio metu, nes važiavo neprisisegę saugos diržų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką autoįvykio metu asmeniui, patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo priteista 10000 Lt (kasacinė byla Nr. 2K-474/2004) bei šis teismas, atsižvelgdamas į paminėtą praktiką, taisė žemesnės instancijos teismų padarytas klaidas, padidindamas nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį (kasacinė byla Nr. 2K-303/2006 ). Nukentėjusiajam A. A. iš S. P. individualios įmonės priteista 4000 Lt, G. J. 975 Lt, V. S. 7475 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis pirmosios instancijos teismo nustatytas teisingai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, išlaikant nukentėjusiųjų ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyrą, ir negali būti vertinamas kaip per didelis.

Apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusiojo A. A. psichinis susirgimas galėjo turėti įtakos autoįvykiui kilti, nepagrįstas, nes nuteistojo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su autoįvykio kilimu, be to, kiekvienas asmuo, prieš gaudamas vairuotojo pažymėjimą, privalo pasitikrinti sveikatą, todėl abejoti A. A. sveikatos būkle bei atmesti jo civilinį ieškinį pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo S. P. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti.