Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria nepatenkintas P. M. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. 10N-10708876-14, kuriuo P. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 4 d., padarymą, paskirta 500 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 10N-10708876-14 P. M. nubaustas pagal ATPK 124 str. 4 d. už tai, kad jis 2013 m. spalio 15 d., apie 8.59 val., vairuodamas automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Radiškis – Anykščiai – Rokiškis, 16,76 kilometre, Anykščių raj., viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 81 km/h greičiu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 135 p. reikalavimą, numatantį, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. M. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi P. M. skundo netenkino.

Dėl pažeistų P. M. teisių dalyvauti bylos nagrinėjime ir teikti prašymus apeliantas nurodo, kad jis šioje byloje prašė institucijos 2014-04-07 ir 2014-02-20 atidėti bylos nagrinėjimą, nes buvo išvykęs iš Lietuvos, tačiau norėjo dalyvauti bylos tyrime ir pateikti Institucijai informaciją apie galimai kelių eismo taisykles pažeidusį vairuotoją. Pasak apelianto, šiuo prašymus Institucija gavo, tačiau jų nenagrinėjo ir neinformavo apelianto apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Apeliantas pažymi, kad institucijos pareigūnas, žinodamas iš apelianto 2014-04-07 rašto, kad jis nėra gavęs jokio šaukimo į bylos nagrinėjimą, taip pat žinodamas, kad P. M. 2014-04-16 dalyvauja Telšių rajono teisme vykstančioje byloje, piktybiškai nusprendė nagrinėti bylą, o apelianto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą net nesvarstė, tuo pažeisdamas apelianto teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir reikšti prašymus. Apeliantas mano, kad institucijos pareigūnas, nenagrinėdamas P. M. prašymų, neinformuodamas jo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neįteikdamas protokolo su pasiūlymu sumokėti pusę baudos, ir priimdamas nutarimą, paremtą vien prielaidomis apie vairuotojo tapatybę, pažeidė apelianto teises į nekaltumo prezumpciją ir teisingą bei nešališką teismo procesą.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas vairuotojo tapatybę nustatė remdamasis aplinkybėmis, kad P. M. yra baustas už pažeidimus naudojantis šiuo automobiliu 2009 m. sausio 26 d., 2010 m. rugpjūčio 19 d., 2011 m. rugpjūčio 30 d., tačiau teismas visiškai neįvertino to, kad minėtu automobiliu naudojasi ir kiti asmenys. Pasak apelianto, teismo nurodytos aplinkybės niekaip neįrodo, kad P. M. vairavo ginčo automobilį 2013 m. spalio 15 d., nes šiuo automobiliu naudojasi ir kiti asmenys. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vairuotojo tapatybę nustatė remdamasis aplinkybėmis, kad P. M. atėjo į posėdį su akiniais. Pasak apelianto, tai yra tik teisėjos prielaidos ir pasvarstymai, o ne byloje esančiais įrodymais pagrįstos išvados. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vairuotojo tapatybę nustatė remdamasis aplinkybėmis, kad T. M. plaukai yra šviesesni, nors T. M. paaiškino, kad plaukus šviesino kirpykloje 2014 metais, tačiau tikslios datos negalėjo atsiminti. Apeliantas mano, kad 2014 m. T. M. dažyti plaukai niekaip neįrodo, kad 2013 m. spalio mėnesį vairavusio asmens plaukai buvo šviesūs ar tamsūs, nes nuotraukoje plaukų spalvos tiesiog nesimato, kaip nesimato ir akinių formos.

Apeliantas pažymi, kad jo abejonės dėl įvykio aplinkybių nebuvo pašalintos kitomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis. Pasak apelianto, policijos pareigūnai įrodinėjimo pareigos neįvykdė tinkamai, nes nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, savarankiškų įrodinėjimo priemonių, betarpiškai patvirtinančių ginčytinas aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų daryti aiškią išvadą apie buvusią incidento situaciją - teisės pažeidimo subjektyviąją pusę, kad greičio viršijimo metu automobilį „Opel Frontera“ tikrai vairavo P. M., o ne kitas asmuo, nes institucijos pateiktoje nuotraukoje matomas asmuo dėvi akinius ir nėra įmanoma neabejotinai nustatyti vairuotojo asmenybės, juolab, kad P. M. nurodė, jog minėtu automobiliu naudojasi P. M. broliai, įskaitant jo brolį identišką dvynį, ir kiti šeimos nariai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo paskirta vairuotojo nuotraukos ekspertizė, nors teismas posėdžio metu pripažino, kad nuotraukos kokybė yra tokia prasta, jog neįmanoma neabejotinai nustatyti vairuotojo tapatybės. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra pateikta greičio matuoklio duomenų perdavimo kanalo metrologinės patikros sertifikatas, nėra pateiktas bylos nagrinėjimo posėdžio protokolas, nėra jokių automobilio nuotraukų, kuriose būtų aiškiai matyti P. M. tariamo pažeidimo metu, nenustatyti ir neapklausti jokie liudininkai, kurie patvirtintų matę jį vairuojant tariamo pažeidimo metu. Byloje nėra pateikta jokių kitų savarankiškų apelianto kaltės įrodinėjimo priemonių.

Institucija atkreipia dėmesį, kad policijos veiklą su stacionariais greičio matavimo prietaisais apibrėžia Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-02-09 įsakymu Nr. 5-V-127 patvirtintas Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisais tyrimo tvarkos aprašas, kuris nenumato įgaliotiems pareigūnams pareigos laikyti įskaitas. Todėl P. M. reikalavimas pateikti duomenis apie pareigūnų išlaikytas įskaitas yra nepagrįstas, juolab, kad policijos pareigūnai šioje byloje transporto priemonės Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greičio nematavo, jis buvo užfiksuotas stacionariu greičio matavimo prietaisu.

Institucija pažymi, kad Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro vaizdinėje medžiagoje matosi teisės pažeidimą padariusio asmens veido bruožai, kurie atitinka P. M. veido bruožus. Pasak institucijos, automobiliu Opel Frontera dažniausiai naudojasi P. M., o ne jo brolis T. M., kuris, kaip teisingai nutartyje Nr. II-340-873/2014 paminėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, savo išvaizda nuo brolio skiriasi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

P. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 10N-10708876-14 dėl pasibaigusių nuobaudos paskyrimo terminų. ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju administracinis teisės pažeidimas buvo galimai padarytas 2013 m. spalio 15 d., o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas Nr. 10N-10708876-14 buvo priimtas 2014 m. balandžio 16 d. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyresniosios patrulės A. M. 2014 m. kovo 13 d. nutarimo matyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo motyvuotai pratęstas nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog administracinė nuobauda jam buvo paskirta praleidus šį terminą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nesurinko visų įrodymų, svarbių bylos baigčiai. Skundo nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme P. M. skundą jame nurodytais motyvais palaikė, paaiškino, kad jis yra Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuoto automobilio savininkas, tačiau vadovaudamasis Konstitucija, atsisakė duoti parodymus prieš save ir savo šeimos narius. Nurodė, kad neįmanoma nustatyti vairuotojo tapatybės iš nuotraukos, tai turi vertinti ekspertai. P. M. negalėjo pasakyti, kas yra nuotraukoje, savęs neatpažino, nurodė, kad tai šeimos automobilis, kuriuo naudojasi jo keturi broliai, įskaitant ir jo brolį dvynį (T. 1., b. l. 68-69). Skundo nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme liudytojas T. M. paaiškino, kad broliui priklausančiu pilkos spalvos automobiliu „Opel Frontera“ naudojasi jis pats, broliai P. M. ir B. M.. Liudytojas pažymėjo, kad su P. M. yra identiški dvyniai. Į klausimą, kas įvykio metu vairavo tą automobilį, vadovaudamasis LR Konstitucija, neatsakė, nes atsisakė duoti parodymus prieš save ir savo šeimos narius (T. 1., b. l. 191-192).

Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-3055144-13 duomenimis, 2013-10-15, 8.59 val., kelyje Radiškis – Anykščiai – Rokiškis, 16,76 kilometre, Anykščių raj., kur leistinas greitis 50 km/h, automobilis „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 84 km/h greičiu (po paklaidos 81 km/h) (b. l. 33). Nors nuotraukoje Kelių eismo taisyklių pažeidimo protokole (taip pat nuotraukoje, perkeltoje į laikmeną) matyti vairuotojo bruožai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie nėra pakankamai ryškūs ir aiškūs, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu vairavo būtent P. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nesiėmė visų galimų priemonių kilusiems neaiškumams panaikinti. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl nuotraukos Kelių eismo taisyklių pažeidimo protokole atitinkamos ekspertizės atlikimo, kas leistų nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tokios ekspertizės pagalba būtų galima objektyviai ištirti pateiktą vaizdo medžiagą, patikrinti apelianto nurodytas įvykio versijas ir aplinkybes bei tokiu būdu pilnai ir visapusiškai išnagrinėti bylą.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant P. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 str. 4 d. klausimą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl P. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartis ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. 10N-10708876-14 naikinami bei byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina.

P. M. apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti iš J. K. apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1500 litų. Šis apelianto prašymas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi ATPK 279 straipsnis numato išlaidų (darbo užmokesčio skirtumas, išlaidos, susiję su atvykimu pas bylą nagrinėjantį organą ir pan.) priteisimą administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Kitokių išlaidų atlyginimas ATPK nenumatytas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti P. M. apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 10N-10708876-14, bei grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis neskundžiama.