Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei L. V. ir pagal atsakovės L. V. priešieškinį ieškovui E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo sutuoktinei ir nepilnamečiui vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo; institucija, teikianti išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė į bylą pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad išlaikymas dukrai G. V. iš ieškovo priteistas beveik prieš šešis metus, priteisto išlaikymo dydis nebeatitinka vaiko interesų, nes mergaitei šiuo metu yra penkiolika metų, vaiko poreikiai padidėjo, todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka su atsakovės reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir išlaikymo padidinimo (42-43, 75-76 b. l.). Teismo posėdžio metu vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo pakeistu reikalavimu pakeisti išlaikymo formą ir priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai tik nekilnojamuoju turtu, nes tokiu atveju nebūtų lėšų tenkinti kasdieninius vaiko poreikius, atsakovė netgi neturėtų galimybės kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų vaikui mokėjimo.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai ir santuoka nutrauktina. Iš santuokos liudijimo matosi, kad santuoka tarp šalių įregistruota 1998-06-20 Plungės rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 111 (21 b. l.). Gyvenant santuokoje, 1998-11-26 gimė dukra G. V. (6 b. l.). Iš ieškovo, liudytojo E. V. parodymų, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (42-43 b. l.) matosi, kad atsakovas 2012 m. rugpjūčio mėn. išsikėlė gyventi kitur ir nuo to laiko santuokinių ryšių sutuoktiniai nebepalaiko, bendro ūkio nebeveda, gyvena atskirai, galimybės susitaikyti nebemato, todėl teismas laiko, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.), nes ieškovas atsakovės atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, dėl ko buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas 2012-04-09 nuosprendžiu bei 2013-06-17 teismo baudžiamuoju įsakymu, o atsakovė girtaudavo, būdama neblaivi konfliktuodavo su ieškovu, provokuodavo jį, vadindavo necenzūriniais žodžiais, ne kartą buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos bei elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, ir šiais savo veiksmais pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas būti vienas kitam lojaliais ir vienas kitą gerbti (42-43, 49-57, 118 b. l.). Kadangi santuokoje yra gimusi dukra, kuri yra nepilnametė, o atsakovė nori, kad nutraukiant santuoką jai būtų palikta santuokinė pavardė „V.“, ieškovas dėl to neprieštarauja, jai paliktina ši pavardė (LR CK 3.69 str.).

Gyvendamos santuokoje šalys įgijo nekilnojamąjį turtą – 1998-10-08 pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko 2 kambarių 50,34 kv. m. ploto butą su 3,36 kv. m. ploto rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė nekilnojamojo turto registro 2013-11-04 duomenimis yra 44 100,00 Lt (203-204 b. l.). Abi šalys prašo šį turtą padalinti natūra, tik ieškovas prašo priteisti abiems po ½ dalį buto, o atsakovė - priteisti jai didesnį 17,25 kv. m. ploto kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 19-6, o ieškovui 14,06 kv. m. ploto kambarį, pažymėtą indeksu 19-5, virtuvę, koridorių, vonios kambarį, tualeto ir rūsio patalpas paliekant bendram naudojimui. LR Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktinių valdomas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę, jeigu galima taip padalinti. Kadangi ginčo iš principo tarp sutuoktinių dėl nekilnojamojo turto padalinimo natūra nėra, santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - 2 kambarių 50,34 kv. m. ploto butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), dalintinas natūra pagal atsakovės priešieškinyje išdėstytą reikalavimą, atsakovei priteisiant didesnį 17,25 kv. m. ploto kambarį, pažymėtą indeksu 19-6, o ieškovui 14,06 kv. m. ploto kambarį, pažymėtą indeksu 19-5, nes su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra (LR CK 3.123 str. 1 d.), o kitas buto patalpas (virtuvę, koridorių, vonią, tualetą ir rūsį) dalinant po ½ ir paliekant bendram naudojimui (117 b. l.). Tarp šalių kilo ginčas dėl buto vertės, ieškovas pareiškime dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo nurodė, jog vidutinė buto vertė yra 47 200,00 Lt, atsakovė su tokia buto verte nesutinka, teigia, kad toks butas negali kainuoti daugiau kaip 20000,00 Lt, tačiau šalys buto vertinimo neatliko, ieškovas tokią buto vertę nurodo pagal Registrų centro pateiktą mokestinę vertę (202 b. l.), todėl teismas, nustatydamas buto vertę (44 100,00 Lt), vadovaujasi vidutine rinkos verte, nustatyta nekilnojamojo turto registro duomenų banke 2013-11-04 (203 b. l.). Taigi atsakovei tenka 28,45 kv. m. buto, skaičiuojant ir rūsio plotą, t.y. nekilnojamojo turto už 23 363,99 Lt, o ieškovui 25,26 kv. m. ploto buto, t.y. nekilnojamojo turto už 20 744,27 Lt (1 kv. m. kaina laikant 821,23 Lt).

Išlaikymas nepilnametei sutuoktinių dukrai G. V., gim. 1998-11-20, priteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-08-22 sprendimu periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt per mėnesį iki dukros pilnametystės (32 b. l.). Atsakovė nurodo, kad tokio išlaikymo dydžio nebeužtenka augančios dukros poreikiams tenkinti, todėl prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis iki 500,00 Lt per mėnesį. Atsakovas pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo prašo pakeisti vaikui priteisto išlaikymo formą ir priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai turtu – ½ jam tenkančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi. Teismas gali pagal vieno iš tėvų ieškinį padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (LR CK 3.201 str. 1 d., 2 d.). Kaip nurodo atsakovė, matosi iš byloje esančių dokumentų, lyginant su 2007 metais, kai buvo priteistas išlaikymas ir G. V. buvo tik aštuonerių metų amžiaus, padidėjo vaiko poreikiai ir dukrai išlaikyti per mėnesį reikėtų apie 1100,00 Lt (59, 94-96, 152-153, 172-173 b. l.). Tačiau lyginant su 2007 m. pablogėjo ieškovo E. V. turtinė padėtis, nes iš 2007-08-22 teismo sprendimo matosi, kad jo mėnesinės pajamos tuo metu sudarė 1500,00 – 2000,00 Lt, dabar ieškovas vykdo individualią veiklą ir, kaip nurodo jis pats bei matosi iš liudytojo E. V. parodymų, jo mėnesinės pajamos yra nepastovios ir sudaro vidutiniškai apie 1000,00 Lt, prieš tai ieškovas ilgą laiką buvo registruotas darbo biržoje, dėl pastovių pajamų neturėjimo susidarė išlaikymo įsiskolinimas (78-82, 154 b. l.). Atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nes ji 2007 m. gaudavo 800,00 Lt mėnesines pajams, šiuo metu, kaip ji pati nurodė teismo posėdyje, iš atsitiktinių darbų gauna apie 1000,00 Lt per mėnesį (32, 188 b.l.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.), todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas laiko, kad šiuo metu padidinti dukrai Gabrielei priteisto išlaikymo dydį iki 500,00 Lt nėra pagrindo.

Teismas gali pagal vaiko tėvo ar motinos ieškinį pakeisti priteisto išlaikymo formą (LR CK 3.201 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra ne kartą pasisakęs, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas, kuris užtikrintų nuolatinį lėšų teikimą, nes išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui, ir tik jeigu konkrečiomis sąlygomis periodinės išmokos nėra įmanomos dėl skolininko pajamų neturėjimo, gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas gauna periodines pajamas iš vykdomos individualios veiklos, todėl turi galimybę mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Pakeitus išlaikymo nepilnametei dukrai G. V. formą iš išlaikymo periodinėmis išmokomis į išlaikymą ieškovui priklausančia turto dalimi, G. V. prarastų dalį gaunamų piniginių lėšų, o tai sumažintų jos galimybes tenkinti kasdieninius poreikius, nes tėvas toliau išlaikymo periodinėmis išmokomis nebemokėtų, taip pat nepilnametis vaikas turėtų prisiimti turto savininko prievoles - mokėti dalį mokesčių už butą. Vaiko motina atsakovė L. V. netektų galimybės ieškovui nemokant išlaikymo periodinėmis išmokomis kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą dėl išlaikymo kompensavimo. Todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad šiuo atveju netikslinga keisti vaikui priteisto išlaikymo formą iš išlaikymo periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu.

LR Civilinio kodekso 3.72 str. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą; preziumuojama, kad išlaikymas sutuoktiniui reikalingas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės; teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, darbingumą bei kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra nurodęs, kad vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t.y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek galimybė išlaikymą teikti, nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad LR CK 3.72 str. 2 d. nustatyta prezumpcija paneigta (2011-05-09 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad atsakovė su ieškovu santuokoje pragyveno 15 metų, nuo 2013-05-07 gydoma pas šeimos gydytoją dėl stuburo liemens-juosmens srities osteochondrozės, antrinės radikulopatijos, 2011 – 2012 metais buvo gydoma ir Šiaulių psichiatrijos ligoninėje dėl psichozinių sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos būklės, ūminės intoksikacijos alkoholiu, nedarbingumo lygis jai nėra nustatytas (118, 197 b. l.). Atsakovė nuo 2012-02-27 registruota darbo biržoje, kaip darbo ieškantis asmuo, nurodo, kad šiuo metu slaugo ligonį ir gauna apie 1000,00 Lt (104-105, 188 b. l.). Šiuo teismo sprendimu nepilnametės atsakovės dukters G. V., gim. 1998-11-20, gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Atsakovė gyvena jiems su ieškovu nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, po santuokos nutraukimo atsakovei su dukra lieka didesnioji buto dalis. Atsakovas šiuo metu verčiasi individualia veikla ir jo mėnesinės pajamos yra apie 1000,00 Lt, jis privalo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai G. V. periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kiekvieną mėnesį, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas (154 b. l.). Atsakovė teigia, kad dėl ieškovo smurto ji yra patyrusi stuburo traumą ir dėl to yra nedarbinga, tačiau šiuos jos teiginius paneigia Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje pateikti duomenys, kur nurodyta, kad stuburo traumos nebuvo, yra tik susirgimas - stuburo liemens-juosmens srities osteochondrozė, antrinė radikulopatija. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad minimalūs atsakovės poreikiai yra užtikrinti, nes ji gauna pajamas iš darbinės veiklos, yra aprūpinta gyvenamuoju būstu, ieškovo pajamos yra minimalios, jis privalo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai, yra susidaręs beveik 3 000,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas, po santuokos nutraukimo jam atitenka mažesnė buto dalis, todėl galimybės teikti išlaikymą atsakovei jis praktiškai neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškinio reikalavimas priteisti atsakovei išlaikymą iš ieškovo netenkintinas.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo neturtinę 10 000,00 Lt dydžio žalą. LR Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal LR Civilinio kodekso 3.70 str. 2 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šioje byloje nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovės reikalavimas priteisti jai iš ieškovo neturtinę žalą netenkintinas.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo priteisti iš jų 688,00 Lt vykdymo išlaidų antstoliui R. K.. Pagal LR Civilinio proceso kodekso 611 str., vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, antstoliui surašius nustatytos formos patvarkymą ir kartu su detaliu vykdymo išlaidų paskaičiavimu išsiuntus jį skolininkui. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad antstolio R. K. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo buvo surašytas 2013-01-29 ir išsiųstas skolininkui E. V., jame nurodyta, kad vykdymo išlaidos bus išieškotos iš skolininkui priklausančių pajamų (15 b. l.). Antstoliui R. K. buvo pranešta apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, antstolis savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė (17 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo šioje civilinėje byloje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Šalys prašo priteisti vienai iš kitos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką ir 305,00 Lt už turtinį reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą, viso 449,00,00 Lt žyminio mokesčio (5, 31 b. l.), bei 300,00 Lt advokato paslaugoms apmokėti (19 b. l.), viso patyrė 749,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė, pateidama priešieškinį, žyminio mokesčio nemokėjo, nes tuo metu jai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant išlaidas 100 procentų (68-69 b. l.), paskaičiuota valstybei priteistina suma už advokato paslaugas sudaro 520,00 Lt (77 b. l.). Vėliau už advokatės E. J. teisines paslaugas atsakovė sumokėjo 1000,00 Lt (148 b. l.). Šalių santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, todėl žyminis mokestis už santuokos nutraukimą ieškovui iš atsakovės nepriteistinas. Ieškovo turtiniai reikalavimai patenkinti 94 %, todėl jam iš atsakovės priteistini 287,00 Lt Lt žyminio mokesčio ir 282,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 569,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės reikalavimas dėl turto padalinimo patenkintas pilnai, tačiau atmesti turtiniai reikalavimai dėl neturtinės žalos ir išlaikymo priteisimo, taigi atsakovės turtiniai reikalavimai patenkinti 54 procentais, todėl jai iš ieškovo priteistina 540,00 Lt už advokato teisines paslaugas. Valstybei už advokato teisines paslaugas nepriteistina, nes valstybės paskirtas advokatas tik surašė priešieškinį ir dalyvavo viename parengiamajame teismo posėdyje (LR CPK 96 str. 5 d.). Teismo patirtos procesinių dokumentų persiuntimo išlaidos 27,00 Lt priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1998 m. birželio 20 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 111, nutraukti.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes –V., V..

Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - 2 kambarių 50,34 kv. m. ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 44 100,00 Lt, atsakovei L. V. priteisiant 17,25 kv. m. ploto kambarį, pažymėtą indeksu 19-6, o ieškovui E. V. 14,06 kv. m. ploto kambarį, pažymėtą indeksu 19-5, kitas buto patalpas (virtuvę, koridorių, vonią, tualetą ir rūsį) dalinant po ½ ir paliekant bendram naudojimui.

Nepilnametės dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. V..

Palikti nepakeistą 2007-08-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) dydį po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. V. 569,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. V. 540,00 Lt už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 13,50 Lt, viso 27,00 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.