- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- eI-1866-362/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01186-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė, Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijaus Stankevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 40-S-26350(1.19) ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo nagrinėti A. Š. 2017 m. vasario 14 d. prašymą, priteisti iš atsakovo valstybės naudai A. Š. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė ir pareiškėjas bei jo atstovas advokatas Vilmantas Poškus teismo posėdžio metu paaiškino, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1020-289/2017 panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 40-S-8316-(1.19) ir įpareigojo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo nagrinėti pareiškėjo A. Š. 2017 m. vasario 17 d. prašymą. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 40-S-26350(1.19) (toliau – Sprendimas Nr. 40-S-26350(1.19) nurodė, kad Lietuvos policijos naudojamo Administracinių nusižengimų registro (ANR) duomenimis, 2006 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. E308412 A. Š. buvo skirta 450 litų bauda ir 6 balai už 2006 m. balandžio 20 d. padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą). Taip pat ANR duomenimis, 2006 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. E606062 A. Š. buvo skirta 300 litų bauda ir 4 balai už 2006 m. spalio 9 d. padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą). Be to, vadovaujantis 130² straipsniu, už tai, kad per vienerius metus A. Š. padarė ATPK 124 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytus pažeidimus, už kuriuos skirtų balų suma yra dešimt, tuo pačiu 2006 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. E606062 administracinio teisės pažeidimo byloje buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. A. Š. turi vairuotojo pažymėjimą Nr. LF0583328, išduotą 1996-03-14 Kelių policijos Šiaulių ETAS. A. Š. 2017 m. vasario mėnesi kreipėsi į VĮ „Regitra“ Šiaulių filialą dėl turimo vairuotojo pažymėjimo pakeitimo į naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo darbuotojai informavo, kad pakeisti vairuotojo pažymėjimo negali, kadangi jų duomenų bazėse A. Š. vairuotojo pažymėjimas nurodytas kaip negaliojantis. A. Š. apie tai, kad jam yra skirta administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, sužinojo tik 2017 m. vasario mėnesį, gavęs sprendimą Nr. 40-S-8316-(1.19), nors nuo 2006 m. jį kelis kartus buvo sustabdę kelių policijos pareigūnai ir tikrino jo vairuotojo pažymėjimo galiojimą, tačiau jis nei karto nebuvo informuotas apie tai, kad jam yra skirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Apie šios nuobaudos skyrimą 2006-10-26 A. Š. pranešta nebuvo. A. Š. 2017 m. liepos 14 d. buvo nuvykęs į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybą išsiaiškinti, kur ir su kokia transporto priemone jis yra padaręs administracinius nusižengimus 2006 metais. Skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas jam paaiškino, kad nusižengimas padarytas automobiliu „Dodge Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime Nr. 40-S-26350(1.19) nėra nurodyta, kokiu automobiliu padarytas nusižengimas, todėl A. Š. pateikta nepilna informacija. 2006 metais automobilis „Dodge Neon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė R. Š.. Paaiškėjus aplinkybėms, t. y., kad 2006 metais nutarimu Nr. E606062 jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, A. Š. nori pateikti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo procesą dėl jam nutarimais Nr. E308412 ir Nr. E606062 paskirtos administracinės nuobaudos. Sprendime Nr. 40-S-26350(1.19) yra tik abstrakčiai nurodyta, kad 2006-10-26 A. Š. yra skirta administracinė nuobauda, nėra nurodyta, kokioje vietoje, kokiu laiku ir kokia transporto priemone padarytas administracinis nusižengimas, todėl nėra galimybės tinkamai parengti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo procesą administracinio nusižengimo bylose pagal nutarimus Nr. E308412 ir Nr. E606062. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sprendime Nr. 40-S-26350(1.19) pateikdamas abstrakčią informaciją, neatitinkančią A. Š. prašymo turinio apie tariamai padarytus jo Kelių eismo taisyklių pažeidimus, apribojo pareiškėjo teisę gauti prašomą informaciją, todėl tai šiurkštus Konstitucijos, Policijos įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo imperatyvių nuostatų dėl informacijos gavimo iš valstybinių įstaigų pažeidimas. Tokiais savo veiksmais Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apribojo bei ignoravo A. Š. teisę gauti būtiną informaciją rengiant ir pateikiant prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo procesą dėl jam 2006 metais paskirtos administracinės nuobaudos paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. vasario 14 d. buvo gautas A. Š. prašymas (registruotas Nr. 40-AP-1036-(5.14) (toliau – Prašymas), kuriuo prašoma išsiaiškinti dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo. Pareiškėjas prašyme nurodė su vairuotojo pažymėjimu susijusias aplinkybes: kad nuvykus į VĮ „Regitra“ jam šios įstaigos darbuotojai pasakė, jog vairuotojo pažymėjimas negaliojantis, kad apie jam išduoto vairuotojo pažymėjimo negaliojimą jo niekas neinformavo, kad ne vieną kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad ne vieną kartą buvo tikrinamas pareigūnų, tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Šiaulių aps. VPK KPT 2017 m. vasario 24 d. raštu Nr. 40-S-8316-(1.19) „Dėl prašymo“ A. Š. informavo, jog Šiaulių aps. VPK KPT duomenimis, (duomenys iš Administracinių nusižengimų registro) 2006 m. spalio 26 d. Šiaulių aps. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimu Nr. E 606062 jam buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, o vairuotojo pažymėjimas policijos įstaigai pateiktas nebuvo. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad Šiaulių aps. VPK KPT duomenimis, teisės vairuoti transporto priemones jis nėra susigrąžinęs, tai yra neįvykdęs sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 2 dalyje (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.), todėl VĮ „Regitra“ negali pakeisti jo vairuotojo pažymėjimo į naują. 2017 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas (toliau – Teismas) sprendimu panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 40-S-8316, ir atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas buvo įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjo A. Š. 2017 m. vasario 17 d. prašymą. Teismas sprendimo dėstomojoje dalyje konstatavo, kad skundžiamajame akte nebuvo nurodyta, už kurį konkretų administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pareiškėjui buvo skirta nuobauda. Teismas taip pat pažymėjo, kad pažeidimo padarymo metu (2006 m. spalio 9 d.), kaip teismo posėdyje nurodė ir pareiškėjo atstovas advokatas Vilmantas Poškus, ATPK 124 straipsnio 3 dalis (nuo 2000 m. kovo 15 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) numatė, kad nustatyto greičio viršijimas nuo 20 iki 30 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų ir nenumatė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sankcijos, tokia sankcija apskritai nebuvo numatyta ATPK 124 straipsnyje „Nustatyto greičio viršijimas“ (nuo 2000 m. kovo 15 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą gavęs asmuo, vertindamas 2006 m. spalio 9 d. galiojusias ATPK normas, neturėtų galimybės nustatyti, už kurį ATPK pažeidimą jam skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, nes kaip jau buvo paminėta, tokia sankcija įstatymo leidėjo ginčui aktualiu metu apskritai už nustatyto greičio viršijimą net nebuvo numatyta. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 9 d. Teismo sprendimą, 2017 m. vasario 17 d. pareiškėjo prašymo, 2017 m. balandžio 6 d. patikslinto skundo turinį, kuriuo prašoma išaiškinti, kada ir kokį administracinį teisės pažeidimą padarė A. Š. (konstatuota ir Teismo, kad skundžiamajame akte nebuvo nurodyta, už kurį konkretų administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pareiškėjui buvo skirta nuobauda), vadovaudamasis informacijos išsamumo ir tikslumo principais, parengė naują atsakymą, kur tiksliai ir išsamiai nurodyta, kada, t. y. 2006 m. balandžio 26 d. nutarimu E308412, už kokį, t. y. už 2006 m. balandžio 20 d. padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą), koks priimtas sprendimas, t. y. nutarimu skirta 450 litų bauda ir 6 balai. 2006 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. E606062 buvo skirta 300 litų bauda ir 4 balai už 2006 m. spalio 9 d. padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą). Be to, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taip pat nurodė, kad vadovaujantis ATPK 130² straipsniu, už tai, kad per vienerius metus už du pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, už kuriuos skirtų balų suma yra dešimt, tuo pačiu 2006 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. E606062 administracinio teisės pažeidimo byloje buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. 2017 m. birželio 26 d. rašte Nr. 40-S-26350 taip pat nurodyta ginčui aktualiu metu buvęs reglamentavimas dėl specialios teisės vairuoti atėmimo už nustatytą greičio viršijimą, kuris buvo numatytas ATPK 130² straipsnyje (galiojanti redakcija galiojo nuo 1994 m. liepos 29 d. iki 2008 sausio 1 d.). 2017 m. liepos 25 d. skunde dėl 2017 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 40-S-26350 nurodyta aplinkybė, kad A. Š. 2017 m. liepos 14 d. buvo atvykęs į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybą išsiaiškinti, kur ir su kokia transporto priemonę jis yra padaręs administracinius nusižengimus 2006 metais, pažymėtina, kad šia aplinkybe remiamasi ir skunde nurodant, kad 2017 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 40-S-26350 nepagrįstas, ir prašoma Teismo įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo nagrinėti A. Š. prašymą, nes neišaiškinta, kada, kur ir su kokia transporto priemone A. Š. padarė nusižengimus, visiškai nepagrįsta ir neatitinka tikrovės. A. Š., dar prieš 2017 m. liepos 14 d. atvykstant į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, ir pareiškėjo atstovui advokatui Vilmantui Poškui jau nuo teismo posėdžio dienos, t. y. 2017 m. birželio 9 d., kuris vyko žodinio proceso tvarka dalyvaujant atstovui advokatui Vilmantui Poškui ir pareiškėjui A. Š., aplinkybės, su kokia transporto priemone padaryti teisės pažeidimai 2006 metais, buvo žinomos. Nepagrįstais laikytini ir 2017 m. liepos 25 d. A. Š. skunde nurodyti teiginiai, kad sprendime Nr. 40-S-26350 yra tik abstrakčiai nurodyta, kad 2006 m. spalio 26 d. A. Š. yra skirta administracinė nuobauda, nėra nurodyta, kokioje vietoje, kokiu laiku ir kokia transporto priemone padarytas administracinis nusižengimas, ir dėl to nėra galimybės tinkamai parengti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo procesą administracinio nusižengimo bylose pagal nutarimus Nr. E3084125 ir E606062. Dėl 2017 m. liepos 25 d. A. Š. skunde nurodyto prašymo Teismui įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolus ir administracinių teisės pažeidimų bylų nutarimus Nr. E3084125 ir E606062 nurodė, kad 2017 m. birželio 15 d. tokiu pačiu prašymu Nr. 40-AP-4242 kreipėsi A. Š.. 2017 m. birželio 16 d. pareiškėjui parengtas atsakymas Nr. 40-S-25207, kuriame buvo nurodyta, kad patikrinus dokumentų, saugomų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje, archyvą, nustatyta, kad 2006 m. spalio 9 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, kuriai suteiktas Administracinių nusižengimų registro Nr. 07-10-3168703, yra sunaikinta 2012 m. balandžio 3 d. naikinimo aktu Nr. 40-IL-994, nes vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-100, 5.37 punktu administracinių teisės pažeidimų bylų saugojimo terminas yra 5 metai. 2017 m. liepos 21 d. su tokiu pačiu prašymu kreipėsi ir atstovas advokatas Vilmantas Poškus, nurodydamas leisti susipažinti ir pasidaryti bylos ir nutarimų dokumentų kopijas, kurie reikalingi rengiant skundą dėl sprendimo Nr. 40-S-26350. 2017 m. liepos 26 d. parengtas atsakymas Nr. 40-S-30113, kuriame nurodyta analogiška informacija, kuri pateikta ir pareiškėjui A. Š.. Taigi, Šiaulių aps. VPK KPT 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. 40-S-26350-(1.19) „Dėl prašymo išsiaiškinti dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo“ pareiškėjui buvo atsakyta į jam rūpimą klausimą tinkamai. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neignoruoja ir neriboja A. Š. teisių gauti prašomos informacijos, kuri jam būtina rengiant ir pateikiant prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo procesą dėl jam 2006 metais paskirtos administracinės nuobaudos, anaiptol, pareiškėjui A. Š. suteikiama visa papildoma informacija ir atsakoma į visus jam rūpimus klausimus, kurie net nebuvo nurodyti pareiškėjo prašyme. Pareiškėjas, iškilus naujiems reikalavimams ar atsiradus papildomiems klausimams, turėtų kreiptis į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, ir jo nauji reikalavimai būtų išnagrinėti bei dėl jų būtų priimtas naujas sprendimas. Iš Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo matyti apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, A. Š. 2006 m. spalio 26 d. nutarimu, kuriuo buvo skirta ir administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas, paskirta 300 litų piniginė bauda buvo sumokėta 2006 m. lapkričio 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sumokėjo paskirtąją piniginę baudą, spręstina, kad jis nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje, kopiją buvo gavęs, o ši aplinkybė leidžia tik preziumuoti, kad apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą jam taip pat buvo žinoma jau nuo 2006 m. spalio 26 d.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 40-S-26350(1.19), priimto išnagrinėjus pareiškėjo A. Š. 2017 m. vasario 14 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. Š. 2017 m. vasario 14 d. prašymą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 14 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas išsiaiškinti dėl jo turimo vairuotojo pažymėjimo negaliojimo. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, priėmė 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 40-S-8316-(1.19), kurį Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. eI-1020-289/2017) panaikino, įpareigodamas Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsakovas, vykdamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. prašymą ir 2017 m. birželio 26 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 40-S-26350(1.19).
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 40-S-26350(1.19), nurodydamas, jog skundžiamame sprendime atsakovas pateikė informaciją, neatitinkančią pareiškėjo prašymo turinio apie tariamai padarytus jo Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atsakovas sprendime tik abstrakčiai nurodė, kad 2006 m. spalio 26 d. A. Š. yra skirta administracinė nuobauda, nėra nurodyta, kokioje vietoje, kokiu laiku ir kokia transporto priemone (kokiu automobiliu) padarytas nusižengimas, padarytas administracinis nusižengimas, todėl pareiškėjas neturi galimybės tinkamai parengti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo procesą administracinio nusižengimo bylose pagal nutarimus Nr. E308412 ir Nr. E606062 – atsakovas savo veiksmais apribojo pareiškėjo teisę gauti prašomą informaciją.
Asmeniui teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų užtikrina Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Šis įstatymas nustato minėtos teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalį, įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinti principai, kuriais vadovaujasi įstaigos, teikdamos informaciją, tarp kurių numatytas ir informacijos išsamumo principas, reiškiantis, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija, tikslumo principas, reiškiantis, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 40-V-38 patvirtintų Asmenų aptarnavimo Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.3 punkte numatyta, kad prašymas yra asmens kreipimasis raštu ar žodžiu į Šiaulių apskr. VPK, nesusijęs su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašant priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą ar atlikti kitus administracinius veiksmus; išdėstant asmens norą, pageidavimą, nuostatą tam tikru klausimu; pranešant apie Šiaulių apskr. VPK veiklos trūkumus, valstybės tarnautojų ar darbuotojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, kurie susiję su valstybės ar daugelio žmonių, o ne konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu; pateikiant pasiūlymus ką nors pagerinti viešojo administravimo, viešųjų paslaugų teikimo ar kitose srityse; atkreipiant dėmesį į tam tikrą padėtį ir siūlant ką nors tobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos.
Taisyklių 31 punkte numatyta, kad asmenų skundai ir prašymai, atsižvelgiant į skunde ar prašyme nurodytų teisės pažeidimų pobūdį, gali būti nagrinėjami pagal Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatytą administracinę procedūrą, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Asmenų aptarnavimo taisyklės).
Asmenų aptarnavimo taisyklių 47 punkte numatyta, kad atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, t. y. 47.2 papunktis numato, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Kaip jau minėta, pareiškėjas atsakovui adresuotame 2017 m. vasario 14 d. prašyme, kurio pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas, prašė išsiaiškinti dėl jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo, kadangi pareiškėjas, tik nuvykęs į VĮ „Regitra“, sužinojo, kad jo pažymėjimas yra negaliojantis, nors pareiškėjas jokių pranešimų iš policijos komisariato dėl galiojančių teisių nebuvo gavęs.
Atsakovas Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2017 m. birželio 26 d. sprendime Nr. 40- S-26350(1.19) nurodė, kad Lietuvos policijos naudojamo Administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR) duomenimis, pareiškėjui 2006 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. E308412 skirta 450 litų bauda ir 6 balai už 2006 m. balandžio 20 d. padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje; taip pat pareiškėjui 2006 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. E606062 skirta 300 litų bauda ir 4 balai už 2006 m. spalio 9 d. padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje; be to, vadovaujantis 130² straipsniu, už tai, kad pareiškėjas per vienerius metus padarė du pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, už kuriuos skirtų balų suma yra dešimt, pareiškėjui tuo pačiu 2006 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. E606062 administracinio teisės pažeidimo byloje buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių; 2006 m. spalio 26 d. priėmus nutarimą Nr. E606062, pareiškėjas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, kaip to reikalavo ATPK 326 straipsnio 1 dalies norma, todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus duomenimis, pareiškėjas teisės vairuoti transporto priemones nėra susigrąžinęs, tai yra neįvykdęs sąlygų, numatytų ATPK 330 straipsnio 2 dalyje, todėl valstybės įstaiga „Regitra“ neturi galimybių pareiškėjui pakeisti vairuotojo pažymėjimo nauju. Prašomame panaikinti akte yra aiškiai nurodytos ATPK redakcijos, galiojusios nuo 1994 m. liepos 29 d. iki 2008 m. sausio 1 d., atitinkamų straipsnių (ATPK 130², 124, 124¹, 125 str.) nuostatos bei teisinis reguliavimas, kurio pagrindu susiklostė pareiškėjo prašyme išdėstyta situacija.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu teigia, jog atsakovas skundžiamame sprendime nenurodė, kokiu laiku ir kokia transporto priemone padarytas administracinis nusižengimas ir savo veiksmais apribojo pareiškėjo teisę gauti prašomą informaciją, nes pareiškėjas neturi galimybės tinkamai parengti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo procesą administracinio nusižengimo bylose pagal nutarimus Nr. E308412 ir Nr. E606062. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus 2017 m. birželio 9 d. sprendime nurodė, jog teismui kartu su atsakovo atsiliepimu 2017 m. balandžio 21 d. pateiktame Administracinių teisės pažeidimų registro 2017 m. balandžio 18 d. 13 val. išraše apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus nurodoma, kad A. Š. 2006 m. spalio 9 d. Kėdainių r. sav. viršijo leistiną greitį 25 km/h ir 2006 m. spalio 26 d. už ATPK 124 straipsnio 3 dalies pažeidimą pareiškėjui skirta 300 Lt bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn.; pažeidimas padarytas vairuojant transporto priemonę DODGE NEON, administracinio pažeidimo protokolą Nr. 613134 surašė Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK patrulis J. M.. Taigi prašymo nagrinėjimo metu (2017 m. birželio 26 d.) pareiškėjui buvo žinoma nurodyta informacija, t. y. nebuvo apribota pareiškėjo teisė į šios informacijos gavimą. Kita vertus, kaip minėta, Asmenų aptarnavimo taisyklių 47 punktas numato, jog viešojo administravimo institucijos ir įstaigos atsakymus parengia atsižvelgdamos į prašymo turinį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. prašymo turinį, matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, kad išsiaiškintų dėl jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo, o prašymo, kokiu laiku ir kokia transporto priemone padarytas administracinis nusižengimas, už kurio padarymą pareiškėjas nubaustas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn., nebuvo pateikęs, todėl negali būti daroma vienareikšmė išvada, jog pareiškėjas siekė gauti tokią informaciją iš atsakovo prašymo pateikimo metu. Be to, pažymėtina ir tai, kad atitinkamų bylų (baudžiamųjų, administracinių, administracinių nusižengimų (anksčiau – administracinių teisės pažeidimų) procesų dalyvių skundai, susiję su tose bylose priimtais procesiniais sprendimais, gali būti skundžiami ir nagrinėjami pagal atitinkamo bylų proceso (baudžiamojo, administracinių nusižengimų (anksčiau – administracinių teisės pažeidimų), administracinės teisenos) normas. Bylos proceso dalyvių skundai atitinkamų kategorijų bylose nagrinėjami instancine tvarka, t. y. žemesnės pakopos teismo sprendimą atitinkamoje individualioje byloje tikrina pagal kompetenciją aukštesnės pakopos teismas. Šiuo atveju atsakovas pagal savo kompetenciją neturėjo pagrindo pasisakyti tais klausimais, kuriais, kaip matyti iš pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių (pareiškėjas nori pateikti prašymą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo procesą dėl jam 2006 m. nutarimais Nr. E308412 ir Nr. E606062 paskirtos administracinės nuobaudos), jis reiškia nepasitenkinimą dėl įvairių bylų, kurių procesuose jis dalyvavo ar turėjo dalyvauti.
Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 40-S-26350(1.19), priimtas išnagrinėjus pareiškėjo A. Š. 2017 m. vasario 14 d. prašymą, yra pagrįstas ir teisėtas, iš esmės atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl jo panaikinimo nėra pagrindo. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. Š. 2017 m. vasario 14 d. prašymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Be to, pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo valstybės naudai A. Š. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. spalio 10 d. pažyma Nr. (2.19) NTP-7-9851 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, jog advokatas Vilmantas Poškus pateikė prašymą apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. Š., pagal 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-2411-13863. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 42 straipsnį bei 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad šis sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, todėl
nėra pagrindo valstybei priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (ABTĮ 42 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti.
Nepriteisti valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjui A. Š..
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.