Šiaulių apylinkės teismo nutartis

ruošdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 009526,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos MPD AAS vyriausiasis specialistas A. A. 2011 m. lapkričio 30 d. R. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.009526, kaltinant jį padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 171² str. 2 d.

R. V. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Tomega“ K. kuro bazės vadovu, būdamas meterialiai atsakingu, neužtikrino, kad faktinis naftos produktų kiekis atitiktų su apskaitos žurnaluose nurodytu kiekiu ir tuo pažeidė naftos produktų, laikomų kuro talpyklose apskaitos tvarkos, numatytos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų miniserijos viršininko 2011-01-25 įsakymu Nr. VA-16 „Dėl naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 1.1 p. patvirtintų „Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių“ 102 p. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 171² str. 2 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008, N444-340/2008 ir kitos). Nagrinėjamoje byloje įvertinus protokole aprašytą pažeidimo esmę – protokole aprašyta, kokiu būdu buvo atliekamas operatyvus patikrinimas, kaip buvo tikrinama (matuojama), kaip apskaičiuoti matavimo rezultatai ir t.t., todėl iš protokolo turinio (keturių rankraščio lapų) vienareikšmiškos išvados, kuo pasireiškė veikos neteisėtumas daryti negalima. Toks kaltinimo nekonkretumas užkerta galimybę bylą nagrinėjančiam teismui tinkamai įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens veiką teisiniu požiūriu bei tuo pačiu – asmeniui gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Tad nustatydami nagrinėjamų pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ATPK 256 str. 1 d.), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (šiuo atveju teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ATPK 257 str.). Pareiga įrodyti asmens padarytą pažeidimą tenka institucijai, o ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. Be to, kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

Atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jos pareigūnų dėmesys į tai, kad ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra akcentavęs, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Iš prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtų dokumentų kopijų, trys lapai (b.l. 37-39) yra neįskaitomi.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje yra esminių aukščiau nurodytų protokolo bei bylos medžiagos (įrodymų) trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl R. V. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171² str. 2 d., gražintina Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai medžiagos papildomam tyrimui, įrodymų surinkimui ir teisingam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl R. V. pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos 171² str. 2 d. grąžinti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai medžiagos papildomam tyrimui, įrodymų surinkimui ir teisingam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.