Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, nuo 2023 m. sausio 4 d. registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2003 m. vasario 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams, pritaikius BK 47 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

2. 2003 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – bauda 5 MGL (625 Lt). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi šiuos nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. vasario 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams ir 5 MGL (625 litų) bauda. Bauda išieškota 2005 m. spalio 25 d. 2003 m. gruodžio 8 d. paleistas iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų;

3. 2004 m. vasario 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

4. 2004 m. lapkričio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagal 2004 m. lapkričio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. vasario 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. 2005 m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsniu paleistas lygtinai 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų uždraudžiant nuo 22.00 valandos iki 6 valandos išeiti iš namų, jei tai nesusijęs su darbu. 2006 m. balandžio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi įskaityta į 2004 m. lapkričio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 2 (dviejų) metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę laikotarpis nuo 2004 m. vasario 23 d. iki 2004 m. lapkričio 2 d. kaip atlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis pagal 2004 m. vasario 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį;

5. 2007 m. sausio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams;

6. 2007 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis pagal 2007 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. sausio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmės dalis pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendį nuo 2007 m. gruodžio 10 d. iki 2007 m. gruodžio 13 d. 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi vadovaujantis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, BVK 157 straipsniu, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs 4 (keturių) mėnesių ir 20 (dvidešimt) dienų Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Įpareigotas registruotis pataisos inspekcijoje 2 kartus per mėnesį, uždrausta išeiti iš namų nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu. 2008 m. lapkričio 19 d. paleistas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų;

7. 2009 m. balandžio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi pagal 2009 m. balandžio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. vasario 5 d. 2010 m. rugpjūčio 5 d paleistas iš Kybartų pataisos namų;

8. 2011 m. rugpjūčio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitas sulaikymas ir suėmimas nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d. 2014 m. birželio 5 d. paleistas iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kybartų pataisos namų atlikęs bausmę;

9. 2014 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23 valandos iki 6 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje. 2015 m. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

10. 2016 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų, į bausmę įskaityta laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2016 m. spalio 11 d. 15 val. iki 2016 m. spalio 13 d. 14.17 val. ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms. 2017 m. vasario 27 d. paleistas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Lukiškių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę;

11. 2017 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

12. 2018 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 64¹ straipsniu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis pagal 2018 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 14 d Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu prie griežtesnės 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 6 (šešis) mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3,5, 7, 8 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Kauno Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 30 d., iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. bei suėmimo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 8 d. 2019 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2018 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3,5, 7, 8 punktus;

13. 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir turto konfiskavimas, konfiskuota transporto priemonės automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2 116 eurų. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. bei suėmimo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 8 d. 2020 m. paleistas lygtinai iš Vilniaus pataisos namų;

14. 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, prie griežtesnės 2018 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu) paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 2 (du) mėnesius, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metai 5 (penkiems) mėnesiai. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. bei suėmimo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 8 d. (pagal 2018 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį (pakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu). Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 5 d. (nuo sulaikymo Jungtinėje Karalystėje dienos). 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 7-258 „Dėl lygtinio paleidimo“ ir pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. 2021 m. gegužės 6 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) atlikęs bausmę;

15. 2021 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 26 d. 20.55 val. iki 2021 m. liepos 28 d. 16.40 val., tai yra dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 20 d.;

16. 2022 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, paskirta bausmė – viešieji darbai 9 mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 270 valandų. Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 180 valandų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė subendrinti su 2021 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 30 parų arešto bausme, bausmes sudedant visiško sudėjimo būdu paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 parų areštą.

17. 2022 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2023 kovo 17 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia tampė už plaukų nukentėjusiąją R. J. S., po ko sudavė jai ne mažiau septyniolika smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairio skruosto, kaktos dešinės pusės, kairės ausies kaušelio, kairio peties, kairės alkūnės, kairės plaštakos, nugaros kairės pusės, dešinio peties, dešinio dilbio, dešinio kelio ir kairės šlaunies srityse, kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje abiejų momenų srityse, kas nukentėjusiajai R. J. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2023 m. kovo 17 d. neblaivumo patikrinimo išrašo, matyti, kad 2023 m. kovo 17 d. R. B. 14.23 val. nustatytas 3,43 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 76-78)

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teisiamojo posėdžio metu, pagarsinus kaltinamojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis kaltu dėl nukentėjusiajai R. J. S. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo prisipažino pilnai, kaltinamasis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta. Įvykio dieną su nukentėjusiąją vartojo alkoholinius gėrimus, nukentėjusiosios bute, vartojo jau ne pirmą dieną, buvo gerokai apsvaigęs, dėl girtumo nevisiškai gerai atsimena įvykio aplinkybes. Vis tik atsimena, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją, gerai atsimena kaip sudavė į kairį petį, kelį. Vieną kartą į kelį sudavė tik žadindamas ją, nesmarkiai, kitą kartą jau mušė smarkiai. Iš karto po įvykio, praėjus keletui dienų, gerai atsiminė, kad mušė nukentėjusiąją, todėl važiavo jos atsiprašyti. Konfliktas tarp jų įvyko, nes nukentėjusioji jį išprovokavo, tai yra sudaužė jo mobiliojo ryšio telefoną, o paskui pastūmė, aišku jis supranta, kad jei būtų buvęs blaivas, tai būtų apsisukęs ir išėjęs, nereikėjo jam naudoti smurto prieš nukentėjusiąją, nors ir buvo išprovokuotas, gal ir gynėsi nuo jos, bet tikrai peržengė savigynos ribas. Prisimena ir tai, kad degino nukentėjusiosios užrašų knygelę. Kai rūkydamas balkone pamatė atvykusius policijos pareigūnus, suprato, kad jam nukentėjusioji iškvietė pareigūnus, nes jau anksčiau jiems bevartojant alkoholinius gėrimus, susitikimų metu, nukentėjusioji kviesdavo jam policiją, kad jį išvežtų kaip nepageidaujamą asmenį. 2023 m. kovo 17 d. jį sulaikė policijos pareigūnai, bet dėl girtumo jis jau sunkiai paėjo, dėl ko jį visų pirma pristatė į blaivyklą. Šiuos kaltinamojo parodymus, dėl smurto panaudojimo fakto, kurio rezultate nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, betarpiškai patvirtina pačios nukentėjusiosios R. J. S. ikiteisminio tyrimo metu, kurio eigoje ji buvo apklausta net tris kartus, nuoseklūs parodymai. Duodama parodymus viso ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji iš esmės nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 17 d. apie 10.00 val. pas ją atvažiavo stipriai neblaivus R. B., kuris nuvyko nupirkti dar alkoholinių gėrimų, po ko atsisėdę vartojo alkoholinius gėrimus. R. B. smarkiai apgirto ir netikėtai nieko nesakęs rankos kumščiu trenkė jai į dešinės kojos sąnarį, ko pasėkoje pajuto fizinį skausmą. Ji pradėjo verkti iš skausmo ir paklausė ką jis daro, ir už ką jai trenkė. R. B. nieko neatsakė ir paėmęs nuo stalo butelį įsipylė alkoholio ir išgėrė. Bandė kalbėtis ir gėrė alkoholinius gėrimus, ir R. B. nieko nesakęs pašoko iš už stalo, ir be priežasties pradėjo kumščiais daužyti jai galvą ir kitas kūno vietas, kairę ranką, kairį petį, šoną, sudavė ne mažiau 15 kartų, daugiausia smūgių sudavė į kairę veido pusę. Norėdama išvengti R. B. smūgių, ji atsigulė ant lovos ir bandė dengtis galvą rankomis, pagalve, antklode, tačiau tai nepadėjo, gindamasi R. B. jokių smūgių nesudavė. Dėl tokių R. B. suduotų smūgių jautė smarkų fizinį skausmą, prašė, maldavo R. B., kad baigtų ją mušti. Tuo metu R. B. atsipeikėjo, paliko ją lovoje gulinčią ir nuėjo į balkoną parūkyti, ji tuo metu pasilenkusi pasiėmė telefoną ir paskambino į policiją, kuriai atvažiavus atidarė duris. Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad po 2023 m. kovo 17 d. įvykio, kuomet R. B. ją sumušė, ji buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus, kurie ją apžiūrėjo ir nustatė jai kūno sužalojimus. Visus sužalojimus jai padarė R. B. 2023 m. kovo 17 d. įvykio metu, suduodamas smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas, tai yra į veidą, galvą, kairę ausį, abi rankas, abi kojas, į kairį šoną. Papildomai apklausta parodė, kad 2023 m. kovo 17 d. jos namuose vykusio įvykio metu R. B. ją sumušė, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, jis jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus. Taip pat nori paminėti, kad tiksliai neprisimena ar to įvykio metu R. B. ją tampė už plaukų, tačiau po įvykio jai skaudėjo galvos plaukuotą dalį, todėl mano, kad R. ją ir tampė už plaukų, dėl ko šias aplinkybes buvo ir nurodžiusi iškart po įvykio į jos namus atvykusiems policijos pareigūnams. Pareiškime ir pirminėje savo apklausoje šių aplinkybių buvo nenurodžiusi tik dėl to, kad buvo susijaudinusi ir jai buvo skaudu prisiminti šį įvykį, tačiau dabar atsakingai pareiškia, kad 2023 m. kovo 17 d. įvykio metu R. B. ją tempdamas už plaukų jai sukėlė fizinį skausmą ir suduodamas mažiausiai 15 smūgių į įvairias kūno vietas, kurias jau nurodė savo ankstesnėse apklausose, jai padarė kūno sužalojimus. Kaip ir minėjo savo ankstesnėse apklausose, tiksliai neprisimena kiek R. B. jai sudavė smūgių, tačiau buvo ne mažiau negu 15 smūgių (t. 1, b. l. 31-33, 35-38, 41-44). Taigi, kaip matyti, nukentėjusiosios viso ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, yra nuoseklų ir patvirtina paties kaltinamojo duotus parodymus apie įvykį, tiek kiek jis įvykio aplinkybes atsimena dėl savo girtumo. Tai, kad nuketėjusioji R. J. S. 2023 m. kovo 17 d. apie 14.00 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumušta patvirtina ir byloje esantis 2023 m. balandžio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2023 m. kovo 17 d., 14.00 val., iš nukentėjusiosios gauto skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas (t. 1, b. l. 66-69), šiame garso įraše užfiksuota kaip nukentėjusioji R. J. S. paskambinusi į minėtąjį pagalbos centrą, nurodė, jog ją sumušė, jos namuose esantis iš matymo pažįstamas vyras, kurį į namus ji įsileido pati, iš garso įrašo stenografijos taip pat matyti, kad nukentėjusioji nurodo, jog šiuo metu ją sumušęs vyras nuėjo parūkyti į balkoną. Aplinkybę, jog nukentėjusioji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, tuo metu, kai kaltinamasis nuėjo parūkyti į balkoną, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pati nukentėjusioji, o tuo tarpu kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad policijos pareigūnai į nukentėjusiosios butą atvyko kaip tik tuo metu, kai jis buvo balkone. Tokiu būdu nekyla abejonių, kad nukentėjusioji į pagalbos centrą skambino būtent po kaltinamojo panaudoto fizinio smurto prieš ją, turėdama galimybę pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, kai kaltinamasis buvo buto balkone. Tuo tarpu iš 2023 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad juo buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body cam“ vaizdo ir garso įrašai, kurie daryti policijos pareigūnams, po gauto iškvietimo, atvykus pas nukentėjusiąją į butą, kuriuose užfiksuoti nukentėjusioji, kaltinamasis ir policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, pareigūnams nukentėjusioji nurodė, kad ją mušė R. B., parodė vietas į kur mušė (t. 1, b. l. 70-75). Kartu nagrinėjamo įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad kaltinamasis R. B. prieš nukentėjusiąją 2023 m. kovo 17 d. apie 14.00 val. naudojo fizinį smurtą patvirtina ir byloje esantis Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos specialios parengties skyriaus specialisto E. M. 2023 m. kovo 17 d. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo, kuriame nurodyta, kad 2023 m. kovo 17 d. dirbant kartu su Kauno apskrities VPK VTV SPS specialistais A. V. ir M. B., nustatytame maršrute, apie 14.11 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją namuose sumušė iš matymo pažįstamas vyras, kuris ją mušė kumščiais. Nuvykus nurodytu adresu pranešėja R. J. S. nurodė, kad pas ją į namus dienos metu atvyko R. B., kuris turėjo jai padėti su įvairiais buities darbais, tačiau su R. B. pranešėja pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, pasibaigus alkoholiui R. B. pradėjo konfliktuoti su pranešėja, dėl ko pradėjo konfliktuoti pranešėja paaiškinti negalėjo dėl savo neblaivumo. Pranešėja R. J. S. teigė, kad R. B. iš kumščių kelis kartus trenkė į kairį žandą, galvos sritį, taip pat trenkė į dešinę koją, kiek kartų trenkė pranešėja patikslinti negalėjo. Dėl R. B. smūgių R. J. S. juto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 83). Nors įvykio dieną nukentėjusioji dėl nustatyto neblaivumo, negalėjo parašyti pareiškimo dėl prieš ją naudoto fizinio smurto, tačiau praėjus keletui dienų po įvykio, tai yra 2023 m. kovo 21 d. nukentėjusioji R. J. S. pareiškimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jos atžvilgiu R. B. naudoto fizinio smurto, pareiškime nukentėjusioji nurodė, kad 2023 m. kovo 17 d. apie 10.00 val. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko pažįstamas R. B., kartu vartojo alkoholį. Apie 14.00 val. abu buvo apsvaigę nuo kartu išgerto alkoholio kiekio ir tuomet R. B. be jokios priežasties jai sudavė ne mažiau 15 smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 6-10). Nukentėjusiosios pateiktas pareiškimas, atskleidžia, kad ir po įvykio praėjus kuriam laikui, ji dėl prieš ją naudoto fizinio smurto, išliko nuosekli, savo pozicijos nekeitė, kas atsispindėjo ir nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Taigi aukščiau aptartų įrodymų kontekste, teismui nekyla abejonių, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis R. B. prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą, ją tampė už plaukų ir kumščiais sudavė ne mažiau septyniolikos smūgius į įvairias kūno vietas taip nukentėjusiajai sukeldamas ne tik fizinį skausmą, tačiau ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Būtent nukentėjusiosios R. J. S. 2023 m. kovo 17 d. patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina 2023 m. kovo 21 d. VTMT specialisto išvada Nr. G 568/2023(02), kurioje nurodyta, jog R. J. S. konstatuota: poodinės kraujosruvos kairio skruosto, kaktos dešinės pusės, kairės ausies kaušelio, kairio peties, kairės alkūnės, kairės plaštakos, nugaros kairės pusės, dešinio peties, dešinio dilbio, dešinio kelio ir kairės šlaunies srityse, kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje abiejų momenų srityse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai septyniolika trauminių poveikių, daugiau kaip prieš 18 val. iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. kovo 17 d.. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant kojomis. Sužalojimai vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku, jų padarymo eiliškumui nustatyti objektyvių duomenų nėra. Sužalojimai, vertinant juos visumoje ar kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 55-56). Tuo tarpu nors nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jai sudavė ne mažiau penkiolikos smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau smūgiu skaičius ir lokalizacija užfiksuoti aukščiau aptartoje specialisto išvadoje, tai, kad tarp nukentėjusiosios ir specialisto išvadoje konstatuotų suduotų smūgių skaičiaus yra neatitikimų, teismas laiko natūraliu nukentėjusiosios netinkamu situacijos vertinimu. Tokia išvada grindžiama tuo, kad mušamas žmogus logiškai negali skaičiuoti jam suduodamų smūgių, kadangi mušimo metu instinktyviai stengiasi smurto prieš jį panaudojimo išvengti, ką savo parodymuose paaiškino ir nukentėjusioji teigdama, kad slėpėsi nuo kaltinamojo po pagalve ir po antklode. Teismas, vadovaudamasis aptarta specialisto išvada konstatuoja, kad kaltinamasis R. B. nukentėjusiajai sudavė būtent ne mažiau kaip septyniolika smūgių į kaltinime nurodytas kūno vietas.

Tai, kad įvykio vieta buvo nukentėjusiosios R. J. S. butas, patvirtina 2023 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12-29). Šį adresą, kaip savo namų adresą, nukentėjusioji nurodė ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą. Tuo tarpu aplinkybė, kad įvykio metu kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio patvirtinta 2023 m. kovo 17 d. neblaivumo patikrinimo išrašu, kuriame fiksuota, kad 2023 m. kovo 17 d. R. B. 14.23 val. nustatytas 3,43 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 76-78)

Ištirtų įrodymų visumoje teismas konstatuoja, kad R. B. 2023 kovo 17 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia tampė už plaukų nukentėjusiąją R. J. S., po ko sudavė jai ne mažiau septyniolika smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairio skruosto, kaktos dešinės pusės, kairės ausies kaušelio, kairio peties, kairės alkūnės, kairės plaštakos, nugaros kairės pusės, dešinio peties, dešinio dilbio, dešinio kelio ir kairės šlaunies srityse, kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje abiejų momenų srityse, kas nukentėjusiajai R. J. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tuo tarpu nors nukentėjusioji R. J. S. teisiamojo posėdžio metu apklausta nebuvo, nes byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ji pasisakė baigiamosiose kalbose, nurodydama, jog tai ji išprovokavo kaltinamąjį jį pastumdama, rėkdama, o jis tik gynėsi. Siekiant pašalinti bet kokias galinčias kilti abejones dėl būtinosios ginties egzistavimo šioje baudžiamojoje byloje, teismas pasisakys ir apie nukentėjusiosios iškeltą versiją.

Teismas įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios abipusį ryšį, tarpusavio santykius, tai yra tai, kad ir po įvykio jie bendrauja, o nukentėjusioji nurodo, kad kaltinamasis yra jai lyg sūnus, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios nuoseklią poziciją ikiteisminio tyrimo metu bei visus aukščiau aptartus įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju būtinosios ginties sąlygų, tai yra tai kokią poziciją teisiamojo posėdžio metu norėjo pateikti nukentėjusioji, nagrinėjamu atveju nėra. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Spręstina, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aukščiau nurodytų, teismų praktikoje įtvirtintų, būtinosios ginties sąlygų, nebuvo. Kaip teigė nukentėjusioji kaltinamasis buvo išprovokuotas dviejų veiksnių, pirma tai, kad nukentėjusioji sulaužė kaltinamojo telefoną, antra, kad nukentėjusioji jį pastūmė. Taigi akivaizdu, kad šių veiksnių kaltinamasis jokia prasme kaip keliančių realų pavojų jo gyvybei, saugumui, suprasti negalėjo, juo labiau, kad pastūmimo fakto kaip agresyvaus ar priešiško neįvardino ir pats kaltinamasis, nors pastūmimo buvimą nurodė duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu. Tai, kad nukentėjusioji sulaužė kaltinamojo telefoną, taip pat negali būti pagrindu naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, kadangi žalos atlyginimas dėl sugadinto turto gali ir turi būti ginamas išskirtinai teisiniais būdais. Net ir nepaisant nukentėjusiosios nurodytų dviejų provokuojančių veiksnių, kaltinamojo tolimesnė reakcija į įvykusį pastūmimą buvo akivaizdžiai neadekvati ir neatitinkanti būtinosios ginties padėties, priešingai iš nukentėjusiajai suduotų smūgių kiekio bei tai, kad jie buvo suduoti į įvairias kūno vietas, konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, jog muša nukentėjusiąją ir norėjo taip veikti, juo labiau, kad matė ir suprato neigiamą nukentėjusiosios reakciją į prieš ją naudojamą smurtą. Be to, tai, kad nukentėjusioji pastūmė kaltinamąjį, ką ji pati paaiškino kaip provokatyvų savo elgesį, jokia prasme negalėjo būti suprasta kaip pavojingas kėsinimasis, tuo labiau, kad nukentėjusioji yra moteris ir fiziškai silpnesnė, jos galimai panaudotas neintensyvus veikimas į kaltinamojo kūną, negalėjo būti laikomas pavojingu, tuo labiau, kaltinamasis ir teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kokią realią grėsmę, kuriose rezultate jis būtų turėjęs gintis, jis jautė. Pažymėtina ir tai, kad jokia prasme tam tikri buitiniai, žmonių santykiai, neturintys jokio realaus pavojaus asmenims bei jokia prasme nesukeliantys ir negalintys sukelti žalos, negali būti ir nėra laikomi nei pavojingu kėsinimus nei realia grėsme. Todėl nukentėjusiosios baigiamosios kalbos išsakytos aplinkybės, kad ji išprovokavo konfliktą, nėra laikytinos būtinosios ginties sąlygomis ir nešalina kaltinamojo atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas be kitą ko, nukentėjusios pateiktą versiją, dėl konflikto provokavimo ir kaltės sau perkėlimo, laiko tik siekiu padėti kaltinamajam išvengt baudžiamosios atsakomybės, o tai yra nulemta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejančiais abipusiais santykiais, tai yra ir dabartiniu jų bendravimu. Atsižvelgiant į aptartą, teismas neabejotinai konstatuoja, kad kaltinamasis įrodytai padarė jam inkriminuotą veiką be kita ko ir pats dėl jos įvykdymo prisipažindamas.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. B., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis R. B. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, teismas įvertinęs visus bylos duomenis, nuoseklią kaltinamojo poziciją bei jo parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu, vertina, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai yra, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu – praeityje septyniolika kartų teistas, o šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o taip pat nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikos padarymo metu jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis ir pats kaltinamasis teigė, kad jei nebūtų išgėręs, įvykio situacijoje būtų elgęsis kitaip, kas suponuoja išvadą, jog apsvaigimas turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę vertintina ir tai, kad kaltinamasis iš esmės charakterizuojamas vien neigiamai, yra ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, dalis ankstesnių teistumų taip pat yra susiję su fizinio smurto panaudojimu prieš asmenis, kas atskleidžia, jog nuteistasis nėra linkęs keisti savo nusikalstamo elgesio raiškos, kartoja tas pačias klaidas. Šiuo atveju, kaip jau minėta nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tuo tarpu ankstesnė bausmė buvo atidėta už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažintą nusikalstamą veiką padarė praėjus itin trumpam laikui nuo ankstesniojo teistumo. Iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis gydėsi Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) 2011-2023 m. 9 kartus, paskutinis gydymas 2023-03-20/2023-03-27, diagnozės: F10.8 psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, F10.2 psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (gretutinė) (t 2., b. l. 7, 13-15), taip pat dėl alkoholio vartojimo problemų yra registruotas priklausomybių ligų įskaitoje (t. 2, b. l. 18), vis tik net ir turėdamas priklausomybę alkoholiui, kaltinamasis vangiai su šia priklausomybe kovojo, kadangi kaip pats teisiamojo posėdžio metu teigė ir po nagrinėjamo įvykio ir po gydymo yra vartojęs alkoholinius gėrimus, kas iš esmės taip pat atitinkamai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra laikytinas nesunkiu, tačiau vis tik laikytinas pavojingu, kadangi buvo nukreiptas į išskirtinai valstybės saugomą vertybę – žmogaus sveikatą, šiuo atveju kaltinamasis priešingai įstatymams veikė neturėdamas tam jokio, net ir menamo pagrindo, elgėsi aktyviai, tai yra sudavė daug smūgių nukentėjusiajai, tokiu būdų tyčia veikdamas priešingai nukentėjusiosios interesams. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik kaltinamajam skiriant BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dėl to, kad kaltinamasis veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2022 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant. Prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį 2022 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, tai yra šešis mėnesius.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14165587) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

- CD kompaktinė plokštelė su ,,Body cam“ vaizdo ir garso įrašais, saugoma voke prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie bylos;

- CD kompaktinė plokštelė su BPC garso įrašu, saugoma voke prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nusprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. B. faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD kompaktinę plokštelę su ,,Body cam“ vaizdo ir garso įrašais, saugomą voke prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos;

- CD kompaktinę plokštelę su BPC garso įrašu, saugomą voke prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.