- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- eI2-2758-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00921-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- T. M.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Venito reklama“
- Atsakovas
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Lina Alksnienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Venito reklama“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 4E-4678 (toliau – ir Sprendimas) pagal pareiškėjo skundą atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo bendrovės „Venito reklama“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) pažeidimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 4E-4678 atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl bendrovės „Venito reklama" Reklamos įstatymo pažeidimo; 2) įpareigoti Tarnybą pradėti pareiškėjo pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo; 3) įpareigoti Tarnybą pateikti prie bendrovės „Venito reklama" atsakymo į raštą Nr. 4E-3347 dėl nepageidaujamos reklamos ir atsakymo dėl papildomų įrodymų (raštas rašto Nr. 4E-3347) pridėtus priedus; 4) priteisti iš Tarnybos pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškina, kad nesutinka su Tarnybos Spendimu, kad jam teikiami bendrovės „Venito reklama" dokumentai, failai su priedais, yra konfidencialūs ir negali būti jam siunčiami. Pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su visais bendrovės „Venito reklama" dokumentais, todėl prašo teismo įpareigoti Tarnybą pateikti prie bendrovės „Venito reklama" atsakymo į raštą Nr. 4E-3347 dėl nepageidaujamos reklamos ir atsakymo dėl papildomų įrodymų (raštas rašto Nr. 4E-3347) pridėtus priedus.
2.2. Pareiškėjas nėra davęs jokio sutikimo teikti jam reklamą į aukščiau nurodytas elektroninio pašto dėžutes, tačiau, kaip matyti iš to, kas aukščiau išdėstyta, bei iš pridedamų elektroninių laiškų, reklama jam buvo siunčiama vidutiniškai kas 2-4 dienas. Todėl bendrovė „Venito reklama" atliko sistemingą Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir nepageidaujamos reklamos siuntimas nebuvo vienkartinis, atsitiktinis atvejis. Pareiškėjas nežino, kokie įrodymai Tarnybai buvo pateikti, tačiau tie įrodymai negali patvirtinti aplinkybės, kad pareiškėjas tokį sutikimą davė ir registravosi dėl naujienlaiškio gavimo, nes tokių veiksmų neatliko. Abejoti įrodymų patikimumu verčia ir ta aplinkybė, kad bendrovė „Venito reklama" laiko konfidencialia informaciją, susijusią su pačiu pareiškėju, tariamai atlikusiu registracijos veiksmus. Dėl šios priežasties Tarnyba visiškai nepagrįstai rėmėsi nepatikimais bei tikrovės neatitinkančiais įrodymais ir pripažino, kad pareiškėjas buvo davęs sutikimą reklamai (naujienlaiškiams) gauti. Todėl Atsakovo išvada, kad nėra pagrindo įtarti Reklamos įstatymo pažeidimo yra neteisinga ir neteisėta, sąlygojusi neteisingo ir neteisėto Sprendimo priėmimą. Nėra jokių patikimų ir tikrovę atitinkančių įrodymų apie pareiškėjo pateiktą sutikimą ir registraciją gauti reklamą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad bendrovė „Venito reklama" yra atsakinga už pareiškėjui nepageidaujamos reklamos siuntimą elektroniniu paštu, nes pateiktos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog bendrovė „Venito reklama", neturėdama pareiškėjo išankstinio sutikimo ar prašymo, elektroniniu paštu teikė jam nepageidaujamą reklamą ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį.
2.3. Nesutinka su Tarnybos argumentais, kad bendrovė „Venito reklama" nutraukė nepageidaujamos reklamos siuntimą (duomenys neskelbtini), kas taip pat sudaro pagrindą nepradėti skundo nagrinėjimo procedūros, nes nei Reklamos įstatymas, nei jokie kiti teisės aktai nenumato galimybės pripažinti reklamos siuntėjo veiksmus teisėtais, jeigu nepageidaujamos reklamos siuntimas nutraukimas. Todėl tai, kad bendrovė „Venito reklama" nutraukė nepageidaujamos reklamos siuntimą pareiškėjui po to, kai jis kreipėsi į Tarnybą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog reklama jam buvo siunčiama teisėtai, Tarnybos išvada yra neteisinga bei neteisėta, sąlygojusi neteisingo bei neteisėto Sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
3. Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad Tarnyba, siekdama įvertinti, ar bendrovė „Venito reklama“ turėjo teisėtą pagrindą elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) pareiškėjui siųsti reklamą, raštu kreipėsi į bendrovę dėl išsamių paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų pateikimo. Bendrovė Tarnybai 2021 m. vasario 15 d. raštu nurodė, kad pareiškėjo nurodyti elektroninio pašto adresai (duomenys neskelbtini) yra pateikę sutikimą gauti bendrovės „Venito reklama“ naujienlaiškius. Be to, bendrovė pridėjo įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo nurodytais elektroninio pašto adresais buvo registruojamasi gauti bendrovė „Venito reklama“ naujienlaiškį per naujienlaiškio registracijos formą. Tarnyba, įvertinusi bendrovės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kuriais bendrovė pagrindė faktą, jog pareiškėjui reklama buvo siunčiama teisėtu pagrindu, t. y. turint pareiškėjo aktyviais veiksmais išreikštą sutikimą gauti iš bendrovės „Venito reklama“ naujienlaiškius, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui siųsta bendrovės „Venito reklama“ reklama nėra pripažįstama nepageidaujama reklama Reklamos įstatymo prasme. Pažymi, kad bendrovė „Venito reklama“ gavusi Tarnybos raštą kartu su pareiškėjo prašymu, nedelsiant nutraukė reklamos skleidimą, todėl Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, jog nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad bendrovė „Venito reklama“ pažeidė Reklamos įstatymą, pareiškėjo argumentai atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo atsisakyta pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo bendrovės „Venito reklama“ Reklamos įstatymo pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad Tarnyba 2021 m. sausio 21 d. gavo pareiškėją atstovavusios advokato padėjėjos Linos Alksnienės skundą dėl UAB „Venito reklama“ nepageidaujamos reklamos teikimo. Skunde paaiškino, kad nepageidaujamą reklamą gavo: 2020 m. gruodžio 28 d., 13:20 val. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 4 d., 11:59 val. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 4 d., 12:38 val. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 8 d., 10.47 val. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 8 d., 11:23 val. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 11 d., 11:29 val. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 11 d., 12:02 val. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 11 d., 12:05 val. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 13 d., 10:23 val. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 13 d., 10:59 val. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 15 d., 10:06 val. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), pareiškėjas sutikimo gauti bendrovės „Venito reklama“ naujienlaiškius bendrovei neteikė, taip pat aukščiau nurodytais, ar kitais elektroninio pašto adresais nesiregistravo per naujienlaiškio registracijos formą tam, kad gautų bendrovės „Venito reklama“ naujienlaiškį.
5.1. Tarnyba raštu kreipėsi į bendrovę „Venito reklama“ ir paprašė pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei pasiūlė nedelsiant nutraukti nepageidaujamos reklamos teikimą pareiškėjui.
5.2. Bendrovė „Venito reklama“ 2021 m. vasario 15 d. raštu informavo Tarnybą, kad pareiškėjo nurodyti elektroninio pašto adresai (duomenys neskelbtini) yra pateikę sutikimą gauti bendrovės „Venito reklama“ naujienlaiškius. Bendrovė pridėjo įrodymus, jog pareiškėjo nurodytais elektroninio pašto adresais buvo registruojamasi gauti UAB „Venito reklama“ naujienlaiškį per naujienlaiškio registracijos formą, taip pat pažymėjo, kad nutraukė naujienlaiškių siuntimą (duomenys neskelbtini).
5.3. Tarnyba, įvertinusi surinktus įrodymus, 2021 m. vasario 22 d. Sprendimu atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo bendrovės „Venito reklama“ Reklamos įstatymo pažeidimo ir apie tai informavo pareiškėją.
6. Pareiškėjo teigimu, bendrovė „Venito reklama" atliko sistemingą Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nepageidaujamos reklamos siuntimas nebuvo vienkartinis, atsitiktinis atvejis, jis nežino, kokie įrodymai Tarnybai buvo pateikti, tačiau tie įrodymai negali patvirtinti aplinkybės, kad tokį sutikimą davė ir registravosi dėl naujienlaiškio gavimo, nes tokių veiksmų neatliko.
7. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiais, argumentuodama, kad bendrovė turėjo pareiškėjo išreikštą sutikimą gauti iš bendrovės „Venito reklama“ naujienlaiškius, todėl pareiškėjui siųsta bendrovės „Venito reklama“ reklama nėra pripažįstama nepageidaujama reklama Reklamos įstatymo prasme.
8. Ginčo klausimą reglamentuoja Reklamos įstatymas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas (toliau – ir VTAĮ), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).
8.1. Reklamos įstatymo 13 straipsnis nustato nepageidaujamos reklamos draudimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu, o 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
8.2. Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad reklamos priežiūros institucija, nagrinėjamu atveju Tarnyba, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, turi teisę motyvuotu sprendimu atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, jeigu nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad šis įstatymas buvo pažeistas.
8.3. Teismui įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kad reklama pripažįstama nepageidaujama, jei reklamos vartotojas reklamą gauna be išreikšto sutikimo tokią reklamą gauti.
9.Taigi teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjas buvo išreiškęs norą tokią reklamą gauti, ar bendrovė gavusi jo nesutikimą tokią reklamą siųsti, ją nutraukė. Todėl teismas vertins, ar bendrovė „Venito reklama“ siųsdama pareiškėjui reklamą nepažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio nuostatų, ar ją galima kvalifikuoti kaip nepageidaujamą reklamą Reklamos įstatymo 13 straipsnio prasme, t. y. vertins, ar bendrovė „Venito reklama“ reklamą pareiškėjui siuntė turėdama pareiškėjo sutikimą.
10. Bylos medžiaga (bendrovės „Venito reklama“ pateikti dokumentai) aiškiai patvirtina, kad pareiškėjo nurodyti elektroninio pašto adresai (duomenys neskelbtini) yra pateikę sutikimą gauti bendrovės „Venito reklama“ naujienlaiškius. Iš bendrovės 2021 m. vasario 15 d. rašto Tarnybai turinio matyti, kad pareiškėjo nurodyti elektroninio pašto adresai (duomenys neskelbtini) yra pateikę sutikimą gauti bendrovės „Venito reklama“ naujienlaiškius. Be to, bendrovė kartu su minėtu raštu, pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo nurodytais elektroninio pašto adresais buvo registruojamasi gauti naujienlaiškį per naujienlaiškio registracijos formą. Teismas, įvertinęs bendrovės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kuriais bendrovė pagrindė faktą, jog pareiškėjui reklama buvo siunčiama teisėtu pagrindu, t. y. turint pareiškėjo aktyviais veiksmais išreikštą sutikimą gauti iš bendrovės „Venito reklama“ naujienlaiškius, Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjui siųsta reklama nėra pripažįstama nepageidaujama reklama Reklamos įstatymo prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovė „Venito reklama“ gavusi Tarnybos raštą kartu su pareiškėjo prašymu, nedelsiant nutraukė reklamos skleidimą, todėl Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, kad nėra faktinių duomenų, kurie leistų įtarti bendrovę „Venito reklama“ pažeidus Reklamos įstatymo 13 straipsnio reikalavimus.
11. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, pateiktus įrodymus, bendrovės „Venito reklama“ paaiškinimus sprendžia, kad bendrovė pareiškėjui reklamą siuntė teisėtu pagrindu, t. y. turint pareiškėjo aktyviais veiksmais išreikštą sutikimą gauti iš bendrovės „Venito reklama“ naujienlaiškius, Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui siųsta bendrovės „Venito reklama“ reklama nėra pripažįstama nepageidaujama reklama Reklamos įstatymo prasme.
12. Todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, Tarnyba priimdama Sprendimą vadovavosi aplinkybėmis, kad bendrovė „Venito reklama“ pareiškėjui reklamą siuntė turėdama teisėtą pagrindą, bendrovė buvo sudariusi galimybę pareiškėjui atsisakyti reklamos siuntimo, paspaudus automatinio atsisakymo nuorodą, todėl ginčijamas sprendimas yra teisiškai pagrįstas.
13. Vadovaujantis VAĮ nuostatomis, ginčo sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, jį apskundė nustatyta tvarka ir terminais. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo bendrovės „Venito reklama“ Reklamos įstatymo pažeidimo, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
14. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, daro išvadą, kad Tarnyba teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
15. Teismui konstatavus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą pradėti pareiškėjo pranešimo nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo iš naujo.
16. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nepagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui bendrovės „Venito reklama“ pateiktus dokumentus, kuriuose yra nurodoma komercinė bendrovės informacija.
16.1. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kuriuo jis reiškia nesutikimą Tarnybos sprendimui atsisakyti pateikti pareiškėjui bendrovės „Venito reklama“ pateiktus Tarnybai dokumentus, kuriuose yra nurodoma komercinė bendrovės informacija, pažymi, kad Reklamos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reklaminės veiklos subjektai ar kiti asmenys, teikdami šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti reikalingus dokumentus ar kitą informaciją priežiūros institucijai arba nedelsdami, kai tik sužino, kad priežiūros institucija turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę paslaptį, gali pateikti priežiūros institucijai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Šiame prašyme turi būti aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kurią informaciją priežiūros institucija turėtų laikyti reklaminės veiklos subjekto ar kitų asmenų komercine paslaptimi. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog priežiūros institucija ar jos įgaliotas pareigūnas ne vėliau, negu priimamas galutinis priežiūros institucijos nutarimas ar kitoks galutinis sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo, priima sprendimą dėl prašymo tenkinimo ar atsisakymo jį tenkinti ir praneša reklaminės veiklos subjektui ar kitam asmeniui, jeigu priimamas sprendimas prašyme nurodytos informacijos nelaikyti komercine paslaptimi.
16.2. Atsižvelgus į šias teisės normas, darytina išvada, kad reklaminės veiklos subjektas turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl komercinių paslapčių apsaugos, o priežiūros institucija, gavusi informaciją, kurioje yra nurodoma bendrovės komercinė paslaptis, turi pareigą šią informaciją saugoti ir neatskleisti tretiesiems asmenims. Būtent šio prašymo nagrinėjimo metu reklaminės veiklos subjekto ar kito asmens prašyme nurodyta informacija laikoma komercinę paslaptį sudarančia informacija. Nagrinėjamu atveju, Tarnyba 2021 m. kovo 4 d. gavo bendrovės „Venito reklama“ elektroninį laišką, kuriame bendrovės direktorius išdėstė, kuri Tarnybai pateikta informacija gali būti teikiama pareiškėjui, o kuri informacija yra laikoma konfidencialia. Gautame elektroniniame laiške pažymėta, kad komercine paslaptimi bendrovė laiko informaciją, kurioje yra matyti bendrovės vidinės sistemos atvaizdai (duomenų bazių bei serverio išrašų nuotraukos).
16.3. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, bendrovės valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša. Todėl būtent bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi, t. y. įstatymas suteikia teisę pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir turi būti saugoma nuo trečiųjų asmenų. Be to, svarbu atsižvelgti į Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, keliamus informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis.
16.4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Tarnyba, gavusi bendrovės „Venito reklama“ elektroninį laišką, kuriame bendrovės direktorius nurodė kokią informaciją bendrovė laiko komercine paslaptimi, įvertino Civiliniame kodekse įtvirtintus kriterijus, keliamus informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė paslaptis, pagrįstai laikė šią informaciją bendrovės „Venito reklama“ komercine paslaptimi, pagrįstai nusprendė ją saugoti ir neteikti tretiesiems asmenims, taip pat ir pareiškėjui. Be to, teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi dalį bylos medžiagos, kuri sudaro uždarosios akcinės bendrovės „Venito reklama“ komercinę paslaptį (duomenų bazių bei serverio išrašų (angl. logs) nuotraukos), pripažino nevieša, pareiškėjas jos nustatyta tvarka ir terminais neskundė, taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo IP adresas sutampa su bendrovės „Vinita reklama“ turimais ir pateiktais Tarnybai IP adresais, jie laikytini bendrovės komercine paslaptimi, negali būti atskleisti pareiškėjui, nes IP adresas, paliekantis asmens pėdsaką skaitmeninėje interneto erdvėje, yra laikomas asmens duomenimis, pareiškėjas su šiais duomenimis neturi teisės susipažinti. Todėl nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą pateikti prie bendrovės „Venito reklama" atsakymo į raštą Nr. 4E-3347 dėl nepageidaujamos reklamos ir atsakymo dėl papildomų įrodymų (raštas rašto Nr. 4E-3347) pridėtus priedus.
17. Teismui atmetus pareiškėjo skundą nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrįstas bei teisėtas, jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
19. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.