Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-09 · Civilinė byla Nr. e2S-2312-432/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
e2S-2312-432/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
L. L.
Trečiasis asmuo
V. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-17 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį dėl žemės sklypų ribos nustatymo, pareikštą atsakovei L. L., tretieji asmenys: V. M. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) skiriančią ribą pagal UAB „Geobiuras“ 2021-05-11 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą (pasiūlymą) bei leisti ieškovei atlikti pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją ir įteisinti pastato rekonstrukcijos rezultatus be L. L. sutikimo.

2. Ieškovė reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-11-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018 vykdymą, kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-17 nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-11-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018 teismas nusprendė įpareigoti atsakovę R. K. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti rekonstruoto pastato – garažo dalį, esančią ieškovės L. L. žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iki bendros žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos tokiu būdu, kad atsakovės R. K. žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) likusi šio pastato dalis (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo pastato išorinės sienos krašto) prie ieškovės L. L. žemės sklypo ribos žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane nurodytoje vietoje nebūtų ilgesnė nei 6,16 m, pašalinti ieškovės L. L. žemės sklype po žeme paklotus inžinerinius tinklus (elektros kabelius ir lietvamzdžius) bei atstatyti šioje ieškovės L. L. žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje žemės sklypo reljefą ir dangą į iki savavališkų statybos darbų buvusią būklę – išlyginti žemės reljefą ir ant jos buvusioje vietoje pakloti betonines šaligatvio plyteles bei išardyti terasos dalį, esančią arčiau nei 3 m atstumu iki ieškovės L. L. žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. A. R. K. neįvykdžius šių įpareigojimų teismo nustatytu terminu, leisti ieškovei L. L. pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovės R. K..

5. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas teigė, jog ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribas, leisti ieškovei R. K. atlikti pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją ir įteisinti pastato rekonstrukcijos rezultatus be L. L. sutikimo. Ieškovė suformulavo faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės.

6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad nustačius žemės sklypų ribas pagal ieškinį, ieškovei R. K. nebereikės šalinti ir griauti pastato – garažo, kadangi jis būtų pačios ieškovės sklype, priešingu atveju, įvykdžius Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-11-19 sprendimą būtų apsunkintas ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundą esmė.

7. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2021-06-17 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-17 nutartį.

8. Apeliantė mano, jog teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018 vykdymo sustabdymas pagal 2020-03-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3139-983/2018 prieštarautų įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principui, pažeistų toje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus.

9. Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2021-06-17 nutartį priėmė, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjęs nepranešęs kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeistos atsakovės procesinės teisės, pažeistas teisės būti išklausytam principas bei buvo iškreipta proceso šalių teisių ir interesų pusiausvyra. Atsakovės nuomone, teismas negalėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, apie tai nepranešęs atsakovei.

10. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog ieškovė už du savarankiškus neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus ir už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo žyminį mokestį – 150 Eur, t. y. ji sumokėjo tik už du ieškinio reikalavimus (75 Eur + 75 Eur). Ieškovė žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemokėjo. Pastebėjo ir tai, jog ieškovė nepateikė prašymo nei dėl jos atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), nei dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis).

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sprendimo vykdymo sustabdymas nėra susijęs su atsakovės turtiniais interesais. Paaiškina, jog yra sustabdytas priestato pašalinimas, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, taigi tokios laikinosios apsaugos priemonės nepakenks nei ieškovės, nei atsakovės interesams. Atsižvelgiant į saugomų teisių ir interesų pusiausvyrą, šis šalių pusiausvyros principas nėra pažeistas. Atsiliepime taip pat teigiama, kad CPK 147 straipsnio 1 dalies normoje numatyta bendroji taisyklė, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas išsprendžia nedelsiant ir nepranešęs atsakovui, kaip ir buvo padaryta šioje civilinėje byloje, ir tik išimtiniais atvejais, esant būtinumui, praneša apie nagrinėjimą atsakovui.

12. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir nustatė įstatyme įtvirtintas dvi būtinąsias sąlygas, leidžiančias taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė teigia, jog ieškiniu reiškia reikalavimą nustatyti šalims priklausančių žemės sklypų ribas, leisti ieškovei atlikti pastato garažo unikalus Nr. 4400-0158-8274 rekonstrukciją ir įteisinti pastato rekonstrukcijos rezultatus be L. L. sutikimo. Tikėtinas ieškinio pagrįstumas buvo preliminariai nustatytas, o antroji sąlyga – grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui yra akivaizdi, kadangi nustačius žemės sklypų ribas pagal ieškinį, ieškovei R. K. nebereikės šalinti ir griauti pastato – garažo dalies, priešingu atveju, įvykdžius sprendimą būtų apsunkintas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

13. Ieškovė taip pat pastebi, jog kitas apeliantės motyvas – žyminio mokesčio nepriemokos klausimas, nepagrindžia nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės taikomos, esant įstatyme numatytiems pagrindams, o žyminio mokesčio sumokėjimo ar nepriemokos klausimai nėra susiję su nutarties pagrįstumu. Paaiškina, kad teismas paskaičiavo žyminį mokestį už du išskirtus, bet susijusius reikalavimus, kaip už vieną neturtinį reikalavimą, todėl nenustatė ieškinio trūkumų dėl žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, yra teisėta.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės.

19. Ieškinys, vertinant prima facie, yra pagrįstas. Jame aiškai nurodytas ieškinio dalykas ir pagrindas, išdėstytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus. Tad pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalies sąlyga, dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, egzistuoja. Galutinai dėl reikalavimų pagrįstumo bus nuspręsta, išnagrinėjus bylą iš esmės.

20. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas, tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) skiriančią ribą pagal UAB „Geobiuras“ 2021-05-11 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planą (pasiūlymą) bei leisti ieškovei atlikti pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją ir įteisinti pastato rekonstrukcijos rezultatus be L. L. sutikimo. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad nesustabdžius Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-11-19 sprendimo vykdymo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Tokio pobūdžio bylose itin svarbus yra status quo (esamos situacijos) išsaugojimas – užtikrinimas, kad nekilnojamasis turtas, kaip ginčo objektas, nebūtų prarastas, nes priešingu atveju pareikšto reikalavimo, jeigu jis būtų patenkintas, įvykdymas faktiškai taptų arba itin sudėtingas arba net neįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) net ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusį. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Būtent tokia būtinybė atsirado šioje byloje, susiklosčius situacijai, kai kilo ginčas dėl žemės sklypų ribos nustatymo ir pastato rekonstrukcijos įteisinimo. Pasikeitus šalių sklypų ribos vietai, turėtų keistis ir sprendimo byloje Nr. e2-3135-983/2018 vykdymo tvarka. Siekdamas užkirsti kelią neteisingam šio sprendimo vykdymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė sprendimo, kurio vykdymo tvarka gali pakisti, vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

21. Teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę ieškovė motyvavo tuo, jog įvykdžius Trakų rūmų 2018-11-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3139-983/2018, būtų apsunkintas ieškovei, galbūt, palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinį, nusprendė, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Sutiktina su apskųstąją nutartį priėmusiu teismu, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina status quo išsaugojimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė pašalintų ieškovės savavališkos statybos padarinius. Taip būtų apsunkintas ir užvilkintas bylos nagrinėjimas, o taip pat ir ieškovei, galimai, palankaus sprendimo įvykdymo galimybė.

22. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamąją 2021-06-17 nutartį priėmė pagal ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjęs, nepranešęs kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pažymėtina, kad apeliantė jau turėjo galimybę pati atlikti sprendimo byloje Nr. e2-3139-983/2018 vykdymo veiksmus, todėl žinojimas apie nagrinėjamą laikinųjų apsaugos priemonių klausimą galėjo paskatinti atsakovę paskubinti šiuos veiksmus, o tai galėjo padaryti žalos būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, visas aplinkybes, kurias apeliantė norėjo paaiškinti teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių metu ar iki jo, ji galėjo išdėstyti ir išdėstė atskirajame skunde, tad visi jos argumentai buvo pateikti ir išnagrinėti. Aplinkybė, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo, nepranešęs atsakovei, nėra pagrindas skundžiamajai nutarčiai panaikinti.

23. Skunde teigiama, kad ieškovė, reikšdama ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žyminį mokestį sumokėjo tik už du neturtinius reikalavimus 150 Eur (75 Eur + 75 Eur). Atsakovės manymu, ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog žyminis mokestis mokamas už ieškinį, o ne už reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Jei viename ieškinyje pareikšti keli neturtinio pobūdžio reikalavimai, mokamas vienas 100 Eur (75 Eur, jei ieškinys pareikštas elektroninėmis ryšio priemonėmis) žyminis mokestis. Tad ieškovė yra sumokėjusi žyminį mokestį ir už pareikštus neturtinio pobūdžio reikalavimus, ir už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys, jog permokėtos žyminio mokesčio dalies grąžinimo klausimą turi teisę spręsti bylą nagrinėjantis teismas, gavęs atitinkamą pareiškimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniams argumentams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir grėsmė, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Dėl to nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti apeliantės (atsakovės) L. L., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-17 nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-17 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas