Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo užsienio juridinio asmens AirHelp Limited ieškinį atsakovui užsienio juridiniam asmeniui Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Teismo 2020-08-12 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, įpareigojant ieškovę pateikti paaiškinimus, susijusius su reikalavimo perleidimo sutarčių pasirašymu (identiški parašai) ir reikalavimo teisės perėjimu jam.

2020-08-21 rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad su pretenziją į ją kreipėsi keleivė S. B. N., su kuria kartu keliavo ir nepilnametis keleivis I. A. N. („minor“), tad už jį pasirašė už jį atsakinga keleivė. Teigia, kad ieškovui yra teisėtai perleista abiejų keleivių reikalavimo teisė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 2 d. skrydis maršrutu Vilnius – Oslas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skrido keleiviai S. B. N. ir I. A. (minimas ir kaip I. A. N.) buvo atidėtas ir keleiviai galutinę paskirties vietą pasiekė daugiau nei 3 valandas pavėlavę. Numatytas sutrikdyto skrydžio atstumas – apie 1046 km. Keleiviai savo reikalavimo teisę dėl jiems priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį 2019 m. liepos 23 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis (toliau ir - Reikalavimo perleidimo sutartys) perleido ieškovui. Remdamasis tuo, ieškovas, reiškia reikalavimą atsakovui dėl 500 Eur (už du keleivius po 250 Eur) kompensacijos priteisimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, teigia, kad byla teisminga Airijos teismui, nes Keleiviai ir atsakovas Bendrosiose vežimo sąlygose ir nuostatose (toliau – Sąlygos) buvo susitarę dėl išimtinės Airijos teismų jurisdikcijos tuo atveju, kai nesilaikoma Sąlygų reikalavimo kreiptis visų pirma tiesiogiai su pretenzija į atsakovą dėl kompensacijos (Sąlygų 15.2 punktas); ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes keleivių reikalavimo teisės buvo perleistos pažeidžiant Sąlygų 15.4 punkte įtvirtintą draudimą perleisti reikalavimo teisę dėl kompensacijos tretiesiems asmenims.

Dėl jurisdikcijos

Ieškinys pareikštas vadovaujantis Reglamentu Nr. 261/2004, kuris nereglamentuoja teismingumo klausimų, todėl teismingumas nustatomas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamento Nr. 1215/2012) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1106-661/2020).

Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, nustatytą Reglamento Nr. 1215/212 4 straipsnio 1 dalyje, ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje, tačiau tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti reiškiami ir kitoje nei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) valstybėje narėje. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį, asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose.

Vadovaujantis specialiąja jurisdikcijos taisykle, įtvirtinta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukoje, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas prievolės įvykdymo vietos teismuose, o paslaugų teikimo atveju prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr. pvz. 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08).

Reglamento Nr. 1215/212 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

Nagrinėjamu atveju lėktuvo išvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės vykdymo vieta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes skrydis buvo vykdomas iš Vilniaus (CPK 30 straipsnio 9 dalis). Minėto reglamento preambulės 19 punkte pažymėta, kad atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus išimtinės jurisdikcijos pagrindus, turėtų būti paisoma sutarčių šalių autonomijos, išskyrus draudimo, vartojimo arba darbo sutarčių atvejus, kai laisvė nustatyti teismo jurisdikciją yra ribota.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo parengtų Bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų, kurios taikomos atsakovo vykdomiems skrydžiams, 2.4 punkte buvo įtvirtinta, kad sudarius vežimo sutartį, šioms vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei taisyklėms taikomi Airijos įstatymai ir jos yra pagal juos interpretuojamos, o visiems ginčams, kilusiems dėl šios sutarties arba su ja susijusiems, taikoma Airijos teismų jurisdikcija, jei kitaip nenurodyta Konvencijoje arba galiojančiuose įstatymuose.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teisinę praktiką, keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju. Keleivio vežimo sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iš tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimą ir įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nepagrįstai suvaržo jo galimybę pareikšti ieškinį, nes gali lemti neprotingus tokio kreipimosi į teismą kaštus, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos. Tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškinio reikalavimai yra išimtinai teismingi Airijos teismams ir nėra teismingi Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 185 straipsnis).

Dėl kreipimosi į atsakovą dėl kompensacijos išmokėjimo tvarkos

Atsakovas, reikalaudamas atmesti ieškinį, ginčija ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą, remdamasis atsakovo ir Keleivių pasirašytomis Sąlygomis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Sąlygų 15.2.1.-15.2.2. punktuose buvo įtvirtinta, kad kompensacijų prašymus vadovaujantis EB Reglamentu Nr. 261/2004 keleiviai turi pateikti tiesiogiai atsakovui ir, prieš kreipiantis į trečiąsias šalis, kad šios reikalautų kompensacijos keleivio vardu, palaukti 28 dienas arba galiojančiuose teisės aktuose numatytą laikotarpį (kuris iš jų būtų trumpesnis), kol atsakovas tiesiogiai atsakys. Pagal Sąlygų 15.2.4 punktą, atsakovas nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, jei kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė tiesiogiai prašymo atsakovui ir nelaukė atsakymo tiek laiko, kiek numatyta 15.2.2 straipsnyje. Remiantis Sąlygų 15.2.6 punktu, visais atvejais, išskyrus numatytus straipsniuose 15.2.4 ir 15.2.5, atsakovas nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, nebent būtų pridėti atitinkami dokumentai, aiškiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu. Sąlygų 15.4 punkte įtvirtinta, kad teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir / arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetentingiems asmenims ir šių asmenų globėjams. Visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas. Teisės perleidimo draudimas netaikomas tuo atveju, jei teisės perleidimas yra pagrįstas įstatymu.

Atsakovo tvirtinimu, tai reiškia, kad šalys sutartyje susitarė dėl reikalavimo perleidimo draudimo ir tai yra leidžiama pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį. Dėl to Reikalavimo teisės perleidimo sutartys, sudarytos pažeidžiant Keleivių ir atsakovo sudarytą vežimo sutartį, pagal Sąlygas negali būti pagrindas ieškovui gauti Keleiviams priklausančias kompensacijas.

Pažymėtina, kad Reglamento 1 straipsnyje nurodyta, kad šis Reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atšaukiamas (b punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsižvelgiant į Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslą, paskirtį ir prigimtį, sutarties sąlygos, kurios panaikina ar suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (įskaitant draudimą vartotojui perleisti reikalavimo teisę), turi būti pripažįstamos bloginančiomis Reglamente įtvirtintą vartotojų apsaugos standartą. Netiesioginis įpareigojimas keleiviui tiesiogiai pačiam reikšti reikalavimus atsakovui dėl kompensacijos priteisimo teismuose, atsisakymas tenkinti reikalavimą priešingu atveju, ir draudimas perleisti reikalavimo teisę po to, kai atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl kompensacijos išmokėjimo, yra tokio pobūdžio apribojimas, kurį draudžia nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1106-661/2020).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir nustačius, kad reikalavimo perleidimas yra tokio pobūdžio apribojimas, kurį draudžia minėtos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos, teismas daro išvadą, kad Keleiviai turėjo teisę perleisti, o ieškovas turėjo teisę perimti keleivių reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Ieškovas, perimdamas reikalavimo teisę, perėmė ir visas su reikalavimu susijusias teises, įskaitant teisę reikšti prašymus atsakovui dėl tokio reikalavimo įvykdymo. Taigi ieškovas, kaip teisėtas Keleivių reikalavimo teisių perėmėjas, įgijo ir teisę reikšti ieškovui ieškinį dėl kompensacijos priteisimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis Reglamentu Nr. 261/2004, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo oro linijų bendrovės Ryanair DAC. Keleiviai perleido reikalavimo teisę ieškovui, kad šis atliktų visus būtinus veiksmus siekiant išieškoti kompensacijas iš oro linijų bendrovių dėl minėto skrydžio vėlavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad į atsakovą su 2019 m. rugpjūčio 22 d. pretenzija dėl kompensacijos už 2018 m. spalio 2 d. skrydžio Vilnius – Oslas vėlavimą kreipėsi ieškovas, nurodydamas reikalavimo faktinį pagrindą (keleivių asmens duomenis bei maršruto duomenis), prie pretenzijos pridėjo Reikalavimo perleidimo sutartis. Taigi ieškovas, laikydamasis Reglamento Nr. 261/2004 nustatytos tvarkos, pirmiausia teikė pretenziją oro linijų bendrovei Ryanair DAC su reikalavimu atlyginti priklausančią 500 EUR kompensaciją. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo argumentas, kad ieškovas nesilaikė susitarimo kreiptis visų pirma tiesiogiai į atsakovą dėl kompensacijos priteisimo, prieš pareiškiant ieškinį teismui, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kompensacijos priteisimo

Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004. Remiantis šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktu, atšaukus skrydį, keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo turimos prievolės išmokėti 500 Eur (2 keleiviai po 250 Eur) kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnio b punktą. Byloje duomenų, kad kompensacija būtų sumokėta Keleiviams, nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Reikalavimo perleidimo sutartys nėra nuginčytos. Nors atsakovas kėlė klausimą dėl identiškų parašų reikalavimo perleidimo sutartyse, tačiau įvertinus pateiktus ieškovo 2020-08-21 paaiškinimus, kad vienas keleivis buvo nepilnametis, tad reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė už jį atsakingas asmuo, ir tai pagrindžiančius duomenis, teismas daro išvadą, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas yra tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 500 Eur.

Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys patenkintas, ieškovui iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio ir 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 499 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ieškovas į bylą pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AirHelp Limited (j. a. k. 1926223) iš atsakovo Ryanair DAC (j. a. k. 104547) 500 Eur (penkis šimtus eurų) kompensacijos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 499 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.