Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto R. B. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-585-393/2015, kuria R. B. paskirta bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl žodinio nagrinėjimo. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apelianto atskirajame skunde išdėstytas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka neargumentuotas. Kaip jau nurodyta, atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka išimtiniais atvejais, kada skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinio nagrinėjimo būtinumą. Prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamos nutarties pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu prašymu skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantas nepagrindė, kodėl rašytinio proceso forma trukdys atskleisti klausimo dėl baudos skyrimo pagrįstumo ar nepagrįstumo esmę, sprendžia, jog nėra būtinybės atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.

Dėl baudos skyrimo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimo pagrįstumo.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 645 straipsnio 1 dalyje numatyta skolininko pareiga antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – skirti nuobaudą (CPK 585 str. 2 d., 616 str., 645 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis S. V. priėmė vykdyti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 72N-2345253-13/2013 dėl 150,00 Lt (43,44 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko R. B. valstybės naudai (vykdomosios bylos Nr. 0127/13/00853, b.l. 5). Antstolis 2013-07-31 priėmė patvarkymą Nr. S-13-11665, kuriuo skolininkas R. B. buvo įpareigotas per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui duomenis apie visą turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą ar lėšas ir visus trečiųjų asmenų įsiskolinimus (vykdomosios bylos Nr. 0127/13/00853, b.l. 21). Šis patvarkymas skolininkui buvo įteiktas 2013-08-01 (b.l. 4). Antstolis 2015-03-16 surašė patvarkymus dėl informacijos pateikimo R. B. įmonei „Dempferis“ (vykdomosios bylos Nr. 0127/13/00853, b.l. 38-39). Skolininkui reikalavimo neįvykdžius, antstolis 2015-06-22 kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui R. B. skyrimo (b.l. 2).

Apeliantas teigia, kad teismas baudą jam skyrė nepagrįstai, nes jam nėra žinomos aplinkybės dėl VPK paskirtos baudos, be to, antstoliui, kuris vykdo išieškojimus pagal kelis vykdomuosius raštus jis siuntė atsakymus į užduotus klausimus, todėl jo adresas antstoliui buvo žinomas.

Skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose, o už nurodytų reikalavimų neįvykdymą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų (CPK 645 str. 1 d., 3 d.).

Apeliantas, žinodamas apie pradėtą vykdomąją bylą ir gavęs reikalavimą pateikti informaciją, būdamas pakankami atidus ir rūpestingas, galėjo informuoti antstolį, kad nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių reikalavimo įvykdyti negali. Byloje nėra jokių įrodymų, kad skolininkas kreipėsi į antstolį, informavo jį apie reikalavimo įvykdymo negalimumą, neprašė pratęsti termino reikalavimui įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, savo argumentų apie antstoliui siųstus atsakymus apeliantas nepagrindė įrodymais, todėl nėra pagrindo šių teiginių pripažinti pagrįstais (CPK 178 str.). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolio 2013-07-31 patvarkymas jame nustatytu terminu nebuvo įvykdytas, be svarbių priežasčių, kas leidžia spręsti, jog skolininkas vengia antstoliui pateikti informaciją apie turimą turtą ir yra atsakingas už antstolio teisėtų reikalavimų įvykdymą (CPK 645 str. 2 d.). Paskirtos baudos dydis atitinka faktines bylos aplinkybes, neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir vertino įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas, todėl naikinti pagrįstą ir teisėtą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.