Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 str. 1 d., 124² str. 2 d., 128 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 15 d., 23 val. 10 min., Vytauto g. Tauragėje M. G. vairavo automobilį SMART (kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini)), neįregistruotą nustatyta tvarka, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės. Šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 123 str. 1 d., 128 str. 1 d.

M. G. kaltės nepripažįsta. Teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. sausio 15 d. vairavo „Smart“ automobilį, kuris tuo metu buvo pripažintas savadarbiu traktoriumi. Transporto priemonė buvo pirkta Vokietijoje kaip automobilis, tačiau Lietuvoje užregistruota kaip savadarbė transporto priemonė, savadarbių transporto priemonių asociacijoje. Automobilio negali vairuoti, nes jam 17 metų ir neturi B kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Turi traktorininko pažymėjimą, kurį išdavė profesinio rengimo centras, todėl 2016 m. sausio mėnesį turėjo teisę vairuoti savadarbę transporto priemonę. Apie 23 val. 10 min. važiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės esančios Vytauto g., suko į gatvę ir jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jis vairavo chuliganiškai. Jis aikštelėje jokių manevrų nedarė. Snigo, buvo plikledis, slidu. Gal kažkiek ir sumėtė transporto priemonę, bet jis niekam pavojaus nesukėlė, greičio posūkio metu nedidino. Posūkyje važiavo apie 10 km/h greičiu, išvažiavus į tiesų kelią greitį padidino iki 40 km/h. Nuo sausio 15 d. daugiau jokių transporto priemonių nevairuoja.

Dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalies

Nors M. G. nepripažįsta kaltės, kad 2016-01-15 vairavo automobilį SMART neįregistruotą nustatyta tvarka, tačiau jo kaltę įrodo byloje esantys įrodymai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-04-29 M. G. pateikė Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijai prašymą priimti jį į asociaciją tam, kad galėtų vairuoti transporto priemonę SMART ir su ja dalyvauti viešajame eisme (b. l. 33). Jis į asociaciją priimtas 2015-05-04. 2015-04-30 jam buvo išduotas Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos savadarbio automobilio, traktoriaus ir savaeigės mašinos liudijimas, kuriame transporto priemonė, kurios kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) buvo pavadinta savadarbiu traktoriumi, kurios markė (duomenys neskelbtini) ir išduotas registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 42, 57). Tačiau iš Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinės sistemos EUCARIS duomenų nustatyta, kad automobilis, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. balandžio 13 d. buvo įregistruota kaip transporto priemonė „Smart“, kurio markė - (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). Nors M. G. atstovas D. G. nurodė, kad jo vadovaujama Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacija perdarė minėtą SMART automobilį į savadarbį traktorių, tačiau fotonuotrauka patvirtina, kad M. G. vairavo ne savadarbį traktorių, o automobilį SMART (b. l. 43). Pažymėtina, kad prašymą priimti jį į asociaciją M. G. parašė 2015 m. balandžio 29 d., kitą dieną jam buvo išduoti savadarbiam traktoriui numerio ženklai (duomenys neskelbtini), nors į asociaciją jis buvo priimtas tik 2015 m. gegužės 4 d.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad transporto priemonė, kurios kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota kaip savadarbis traktorius, yra automobilis SMART. Vien dėl transporto priemonės liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisto pavadinimo ar asociacijos suteikto numerio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) šis automobilis netapo savadarbiu traktoriumi. Transporto priemonė laikoma tik tada savadarbe, kai ji yra individuali, nepanaši į kitų gamintojų gaminamas transporto priemones, atitinka Valstybinės kelių transporto inspekcijos nustatytus reikalavimus. Tai konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016-11-15 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-79-303/2016 (b. l. 73-81).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms transporto priemonėms. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintų 2001 m. gegužės 25 d. Nr. 260 Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (aktuali redakcija nuo 2014 m. gruodžio 9 d.) (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad transporto priemones Lietuvos Respublikoje registruoja, valstybinio registracijos numerio ženklus ir transporto priemonių registraciją patvirtinančius dokumentus išduoda bei jų apskaitą vykdo valstybės įmonė „Regitra“, kuri pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalį yra ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytoja. Prieš tai minėtų Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonės registruojamos tik nustatyta tvarka atlikus jų tipo patvirtinimą (procedūra, pagal kurią patvirtinama transporto priemonės atitiktis tam tikroms administracinėms nuostatoms ir techniniams reikalavimams), privalomąją techninę apžiūrą, privalomas muitinės procedūras, sumokėjus valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius ir apdraudus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kelių eismo taisyklių 226 punkte taip pat nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vairavimą transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka. Aptartais įrodymais nustatyta, kad M. G., 2016 m. sausio 15 d. 23 val. 10 min, Vytauto g., Tauragės m., vairavo automobilį „Smart“ (kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini)), kuris nebuvo registruotas nustatyta tvarka valstybės įmonėje „Regitra“. Šiais veiksmai jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.

Dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalies

Nors M. G. teigia, kad jis 2016 m. sausio 15 dieną turėjo teisę vairuoti automobilį SMART, tačiau jo parodymus paneigia byloje esantys įrodymai.

Iš traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2015 m. vasario 6 d. Tauragės profesinio rengimo centro, nustatyta, kad M. G. iki 2025 m. vasario 6 d. yra suteikta teisė vairuoti TR1 kategorijos transporto priemones, t. y. ratinius žemės ir miškų ūkio traktorius bei vikšrinius traktorius ir traktorių junginius su priekabomis, žemės ūkio mašinomis, taip pat traktorius su sumontuotais mechanizmais (ekskavatoriais, buldozeriais, krautuvais ir kt. (b.l.13).

Nors M. G. suteikta teisė vairuoti TR1 kategorijos transporto priemones, tačiau tai nesuteikia jam teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones – automobilius, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti tokią teisę ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimą, yra 18 metų (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Byloje nustatyta, kad M. G. 2016 m. sausio 15 d., 23 val. 10 min., būdamas 16 metų amžiaus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Smart“ (kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini)), neturėdamas ne tik vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, bet ir amžiaus, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti tokią transporto priemonę ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimą. Yra pagrindas teigti, kad M. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Aplinkybė, kad 2015-12-23 Tauragės rajono apylinkės teismas už analogišką pažeidimą pagal ATPK 128 str.1d., M. G. atžvilgiu bylą buvo nutraukęs, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės už 2016-01-15 įvykdytą pažeidimą.

Skiriant nuobaudą M. G. pagal ATPK 123 str.1d., 128 str.1d., atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad teisės pažeidimą padarė būdamas nepilnamečiu (LR ATPK 31 str. 1 p. 8 d.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių jo veikose nenustatyta. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu M. G. nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 9-11). Nepilnamečiui M. G. už administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 123 str.1d., ir 128 str.1d., skirtina ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šių straipsnių sankcijose (ATPK 24 str. 4d.). Paskirtos nuobaudos subendrintinos ATPK 33 str. 2 d. nustatyta tvarka, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas `nėra pasibaigęs, nes 2016-05-25 nutartimi buvo pratęstas (b. l. 52).

Dėl ATPK 124² str. 2 d.

M. G. taip pat buvo kaltinamas įvykdęs pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., tai yra tuo, kad automobilių stovėjimo aikštelėje iš chuliganiškų paskatų sukdamas staiga didino greitį, kad automobilis slystu šonu, tokius savo veiksmus pakartodamas kelis kartus, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių pasipiktinimą.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad M. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

M. G. teisme teigė, kad vairuodamas automobilį neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, nesiekė nieko paniekinti ar save priešpastatyti aukščiau už kitus. Nurodė, kad įvykio metu vairuodamas automobilį ir važiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės važiavo nedideliu, leistinu greičiu. Dėl slidžios kelio dangos, jo vairuojamą automobilį šiek tiek sumėtė, tačiau niekam pavojaus nesukėlė. Ištyrus byloje esančius įrodymus yra pagrindo teigti, kad ši M. G. versija nebuvo paneigta.

Policijos pareigūnai P. L. ir M. T. teisme paaiškino, kad įvykio metu važiuodami tarnybiniu automobiliu Vytauto gatve, pro stadioną, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė automobilį SMART, kurio vairuotojas važiuodamas aplink aikštelėje esančią salelę, padidinęs važiavimo greitį, suko taip, kad automobilis slystų šonu, o pastebėjęs policijos pareigūnus, nuvažiavo link gyvenamųjų namų kvartalo. Pareigūnų manymu, vairuotojas tokius veiksmus atliko tyčia, siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, pasipuikuoti prieš draugus tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Policijos pareigūnai patvirtino M. G. nurodytą aplinkybę, kad kelio danga automobilių stovėjimo aikštelėje įvykio metu buvo slidi, padengta sniegu. Nepaneigta M. G. versija, kad vairuojamas automobilis slydo, jam dėl neatsargumo neįvertinus slidžios kelio dangos. Byloje nebuvo įrodyta ir kita liudytojų P. L. ir M. T. nurodyta aplinkybė, kad M. G. padidino greitį ir pradėjo manevruoti, taip tyčia priversdamas automobilį slysti šonu. Tai laikytina liudytojų subjektyvia nuomone, nes policijos pareigūnai važiavimo greičio specialiu matavimo prietaisu nefiksavo. Iš policijos pareigūnų pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje važiuoja automobilis, kuris apvažiuodamas salelę, pristabdo ir išvažiuoja iš aikštelės. Vaizdo įrašas darytas tamsiu paros metu, jame nesimato, kad M. G. būtų staiga didinęs greitį, specialiai sukęs, kad automobilis slystų šonu ir tai daręs kelis kartus, kaip nurodyta kaltinime. M. G. pripažino, kad dėl slidžios kelio dangos jo vairuojamą automobilį šiek tiek sumėtė. Tačiau vien ta aplinkybė, negali būti vertinama kaip chuliganiški veiksmai. Šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad M. G. automobilį vairavo esant apsunkintomis eismo sąlygomis (žiemą), todėl jo aiškinimas, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, dėl slidžios kelio dangos jo automobilį sumėtė, yra tikėtinas ir tokie veiksmai nelaikytini chuliganišku vairavimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad M. G. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Atsižvelgiant į išdėstuytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje nutrauktina, nesant M. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d. sudėties (ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 p., 2 p., teismas

nutaria:

Pripažinti kaltu M. G. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 128 str. 1 d., ir vadovaujantis ATPK 24 straipsnio 4 dalimi paskirti:

pagal LR ATPK 123 str. 1 d. – 14 Eur baudą;

pagal LR ATPK 128 str. 1 d. – 144 Eur baudą;

Vadovaujantis Lietuvos ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, nesant M. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d. sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per ATPK 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 16054591660.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.