Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovei Z. B. dėl žalos (ligos pašalpos permokos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV/Fondo Kauno skyrius) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės Z. B. VSDFV Kauno skyriaus naudai 45,68 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai turtinei žalai (ligos pašalpos išmokos permokai) atlyginti.

Nurodo, kad VSDFV Kauno skyriui 2004 m. lapkričio 22 d. buvo pateiktas pranešimas apie apdraustosios pareiškėjos, priėmimą į darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „K.v.“. Šiuos duomenis VSDFV Kauno skyrius įrašė į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2005 m. sausio 28 d. atsakovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir LMSDĮ; redakcija galiojusi nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. liepos 1 d.), 2005 m. vasario 11 d. sprendimu (Sprendimas sunaikintas pasibaigus dokumento saugojimo terminui, todėl nėra galimybės pateikti jo kopijos) atsakovei už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2005 m. sausio 21 d. iki 2005 m. sausio 28 d. paskyrė 235,37 Lt (68,17 Eur) ligos pašalpą, iš jų 45,68 Eur išmokėta atsakovei, 22,49 Eur išskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio.

Pažymi, jog Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1029-945/2020 pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. lapkričio 22 d. tarp Z. B. ir UAB „K.v.“ sudarytą darbo sutartį kaip tariamą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.86 straipsnis) ir prieštaraujantį viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) sandorį. Teismas nenustatė, kad ji realiai vykdė kokias nors darbo funkcijas ilgą laiką jokios veiklos nevykdžiusioje UAB „K.v.“, ir konstatavo, jog su Z. B. sudaryta darbo sutartimi faktiškai buvo siekiama ne realių darbo teisinių santykių sukūrimo, o tik sudaryti jai sąlygas nepagrįstai įgyti valstybinio socialinio draudimo stažą, iš to kylančias subjektines teises bei apsaugą socialinio draudimo fondo lėšų sąskaita.

Teigia, kad Kauno apygardos teismui 2004 m. lapkričio 22 d. darbo sutartį tarp atsakovės ir UAB „K.v.“ pripažinus niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, VSDFV Kauno skyrius 2021 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. (7.1E)VRE_SP1-114 pašalino iš Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis apie atsakovės socialinio draudimo pradžią 2004 m. lapkričio 22 d. Tokiu būdu atsakovės teisės į ligos išmoką dieną (2005 m. sausio 19 d.) nedirbo ir neatitiko LMSDĮ 8 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos ligos pašalpai skirti. VSDFV Kauno skyrius 2021 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP1E-12568, kuriuo pakeitė 2005 m. vasario 11 d. sprendimą skirti atsakovei ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2005 m. sausio 21 d. iki 2005 m. sausio 28 d. ir nurodė, kad jai ligos išmoka už nurodytą laikotarpį nepriklauso. 2021 m. sausio 12 d. VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą Nr. VPA_PS1-274, kuriuo nustatė, jog laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 21 d. iki 2005 m. sausio 28 d. susidarė 45,68 Eur ligos pašalpos ir 22,49 Eur gyventojų pajamų mokesčio permoka. Taigi šiuo atveju, atsakovė privalo atlyginti žalą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dėl 45,68 Eur ligos pašalpos permokos.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė, apie teismo posėdį informuota teismo pranešimu ir viešo paskelbimo specialiame teismo interneto puslapyje būdu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymo priteisti iš atsakovės Z. B. 45,68 Eur pašalpos permokos pagrįstumo nustatymas.

Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1029-945/2020 pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. lapkričio 22 d. tarp Z. B. ir UAB „K.v.“ sudarytą darbo sutartį kaip tariamą. Teismas konstatavo, jog su Z. B. sudaryta darbo sutartimi faktiškai buvo siekiama ne realių darbo teisinių santykių sukūrimo, o tik sudaryti jai sąlygas nepagrįstai įgyti valstybinio socialinio draudimo stažą, iš to kylančias subjektines teises bei apsaugą socialinio draudimo fondo lėšų sąskaita.

VSDFV Kauno skyrius, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1029-945/2020, 2021 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. (7.1E)VRE_SP1-114 pašalino iš Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis apie atsakovės socialinio draudimo pradžią 2004 m. lapkričio 22 d.

VSDFV Kauno skyrius 2021 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP1E-12568, kuriuo pakeitė 2005 m. vasario 11 d. sprendimą skirti atsakovei ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2005 m. sausio 21 d. iki 2005 m. sausio 28 d. ir nurodė, kad jai ligos išmoka už nurodytą laikotarpį nepriklauso.

VSDFV Kauno skyrius 2021 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_PS1-274, kuriuo nustatė, jog laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 21 d. iki 2005 m. sausio 28 d. susidarė 45,68 Eur ligos pašalpos ir 22,49 Eur gyventojų pajamų mokesčio permoka.

Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Aptariamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus; šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog, jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

Byloje nėra ginčo, jog atsakovei už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2005 m. sausio 21 d. iki 2005 m. sausio 28 d. buvo paskirta 235,37 Lt (68,17 Eur) ligos pašalpa, iš jų 45,68 Eur išmokėta atsakovei, 22,49 Eur išskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-1029-945/2020 nustačius, kad atsakovė darbo sutartį su UAB „K.v.“ sudarė siekdama nepagrįstai įgyti valstybinio socialinio draudimo stažą, iš to kylančias subjektines teises bei apsaugą socialinio draudimo fondo lėšų sąskaita, ji privalo atlyginti žalą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dėl 45,68 Eur ligos pašalpos permokos.

Pažymėtina, jog pagal „Liteko“ teismų informacinę sistemą matyti, jog Z. B. 2021 m. kovo 10 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr.VPA-SPIE-12568 bei 2005 m. sausio 28 sprendimą, kurį VSDFV Kauno skyrius 2021 m. sausio 11 d. sprendimu Nr.VPA-SPIE-12568 pakeitė, taip pat prašė panaikinti VSDFV 2021 m. vasario mėn. sprendimą ir VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr.VPA-SPIE-12568. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-2550-811/2021 Z. B. nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Nustatyta, jog Z. B. teismo nustatytu terminu ir jam pasibaigus skundo trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti trūkumams pašalinti nustatytą terminą nepateikė, todėl Z. B. skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-2550-811/2021 buvo laikomas nepaduotu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-296-438/2021 Z. B. atskirąjį skundą atmetė.

Kaip matyti, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja ginčijo minėtus VSDFV Kauno skyriaus sprendimus, tačiau teismo nustatytu terminu skundo (dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo) trūkumų nepašalino. Taigi, minėti sprendimai yra galiojantys bei atsakovei sukeliantys teisines pasekmes, atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos dalykas yra 45,68 Eur dydžio turtinės žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondui, išieškojimas, o ne priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Be kita ko, atsakovė neginčija pareigos grąžinti ligos išmokų permoką.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš atsakovės 45,68 Eur turtinę žalą (socialinio draudimo ligos pašalpos permoką) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 45,68 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir 68 euro centus) turtinei žalai (socialinio draudimo ligos pašalpos permoka už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 21 d. iki 2005 m. sausio 28 d) atlyginti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, j. a. k. 188677437, naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.