Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2015-08-27 · Civilinė byla Nr. e2-846-112/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-08-27Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-02Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-27
Bylos Nr.
e2-846-112/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00727-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvida Zubernienė
Ieškovas
AB DnB Nord bankas
Atsakovas
R. B., V. B.
Advokatai
Aleksandra Filipavičiūtė
Kategorijos
  • 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-846-112/2015(Proceso Nr. 2-57-3-00727-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija 36.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Aleksandrai Filipavičiūtei–Komar, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB DnB Nord bankas ieškinį atsakovams R. B. ir V. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB DnB Nord bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš R. B. ir V. B., 1‘452‘117,30 Lt (420‘862,26 EUR) skolą, 6,41 proc. dydžio metines palūkanas pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad tarp AB DNB banko (toliau – Bankas) ir kredito gavėjo UAB „Regsana“ 2007-09-26 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 2‘000‘000,00 Lt (du milijonai litų) kreditas, terminui iki 2017-12-31. Praleidus Kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo terminą, UAB „Regsana“ įsipareigojo mokėti Bankui papildomas palūkanas, o už laiku nesumokėtas Bankui palūkanas, įsipareigojimo mokestį - 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui sudaryta 2007-09-26 Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis) tarp Banko ir laiduotojų R. B. ir V. B., kuria laiduotojai įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „Regsana“ neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles Bankui. R. B. ir V. B. laidavimas galioja iki visiško UAB „Regsana“ prievolių įvykdymo. Kreditorinių įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas taip pat užtikrintas UAB „Regsana“ nekilnojamojo turto hipoteka ir kilnojamojo turto įkeitimu.

UAB „Regsana“ Kreditavimo sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir papildymais prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, būtent, kredito grąžinimo grafike nustatytais terminais negrąžino Bankui kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. 2013-10-14 raštu Nr. 30.56-37/3844 Bankas kredito gavėją ir laiduotojus įspėjo apie neįvykdytus skolinius įsipareigojimui ir geranoriškai paragino per rašte papildomai nustatytą terminą padengti skolą. Tačiau po įspėjimų prievolės Bankui toliau buvo vykdomos netinkamai, todėl 2014-01-02 raštu „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ Nr. 30.56-37/10 Bankas kredito gavėją ir laiduotojus įspėjo apie tai, kad iki 2014-02-07 nepadengus įsiskolinimo, Bankas pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Kadangi nurodytas įsiskolinimas per Banko nustatytą terminą padengtas nebuvo, 2007-09-26 Kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimas nepanaikina prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir delspinigius.

Skola Bankui 2014-10-21 buvo 1 506 060,78 Lt. (436 185,35Eur) Bylos nagrinėjimo metu skola bankui sumažėjo iki 1 452 117,30 Lt (420 862,26 Eur).

Vadovaujantis CK 6.81 str., Laidavimo sutarties 1.1, 2.1 p., laiduotojai R. B. ir V. B. atsako Bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai už UAB „Regsana“ prievolių įvykdymą. Laiduotojai yra atsakingi ir už Kreditavimo sutartyje nustatytų palūkanų nuo negrąžinto kredito iki visiško jo grąžinimo mokėjimą, todėl jos atitinkamai priteistinos iš atsakovų. Šių palūkanų dydis – 6,41 procentų.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovai yra fiziniai asmenys iš jų priteistinos įstatyme nustatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

Atsiliepimas

Atsakovai prašo ieškinį atmesti. Pripažįsta, kad yra laiduotojai ir atsako už kredito sutarties nevykdymą. Nurodo, kad ieškovas pirmiausia turėtų realizuoti įkeistą UAB „Regsana“ turtą ir tada reikšti reikalavimą priteisti likusią sumą. Prašoma priteisti suma yra per didelė, per didelės palūkanos, delspinigiams taikytina senatis.

Trečiasis asmuo BUAB „Regsana“ prašo teismą spręsti ginčą savo nuožiūra. Nurodo, kad BUAB „Regsana“ bankroto byloje 2015-05-11 nutartimi pagal banko pateiktą prašymą ir duomenis patvirtintas AB DNB banko įkeitimu užtikrintas 440 300,07 Eur finansinis reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad tarp AB DNB banko (toliau – Bankas) ir kredito gavėjo UAB „Regsana“ 2007-09-26 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-2300-2007-601 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 2‘000‘000,00 Lt (du milijonai litų) kreditas, terminui iki 2017-12-31 (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2, 3 ir 10 p.). Praleidus Kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo terminą UAB „Regsana“ įsipareigojo mokėti Bankui papildomas palūkanas (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 16 p.), o už laiku nesumokėtas Bankui palūkanas, įsipareigojimo mokestį - 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 40 p.).

Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui sudaryta 2007-09-26 Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis) tarp Banko ir laiduotojų R. B. ir V. B., kuria laiduotojai įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „Regsana“ neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles Bankui (Laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 p.). R. B. ir V. B. laidavimas galioja iki visiško UAB „Regsana“ prievolių įvykdymo (Laidavimo sutarties 4.2 p.). Kreditorinių įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas taip pat užtikrintas UAB „Regsana“ nekilnojamojo turto hipoteka ir kilnojamojo turto įkeitimu.

UAB „Regsana“ Kreditavimo sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir papildymais prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, būtent, kredito grąžinimo grafike nustatytais terminais negrąžino Bankui kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. 2013-10-14 raštu Nr. 30.56-37/3844 Bankas kredito gavėją ir laiduotojus įspėjo apie neįvykdytus skolinius įsipareigojimui ir geranoriškai paragino per rašte papildomai nustatytą terminą padengti skolą. Tačiau po įspėjimų prievolės Bankui toliau buvo vykdomos netinkamai, todėl 2014-01-02 raštu „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ Nr. 30.56-37/10 Bankas kredito gavėją ir laiduotojus įspėjo apie tai, kad iki 2014-02-07 nepadengus įsiskolinimo, Bankas pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Kadangi nurodytas įsiskolinimas per Banko nustatytą terminą padengtas nebuvo, 2007-09-26 Kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimas nepanaikina prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir delspinigius (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 46 p.).

Pagrindiniam skolininkui UAB „Regsana“ 2015-02-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla ir 2015-05-11 nutartimi patvirtintas AB DNB banko įkeitimu užtikrintas 440 300,07 Eur finansinis reikalavimas.

Byloje nustatyta, kad tarp bylos šalių nėra ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių: kredito sutarčių tarp Banko ir Skolininko sudarymo, Laidavimo sutarčių tarp ieškovo ir atsakovų sudarymo, jų netinkamo vykdymo fakto ir nutraukimo teisėtumo.

Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 str. 2 d.). UAB „Regsana“ kredito negrąžino, kredito sutartis buvo nutraukta. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. 2007-09-26 Laidavimo sutartyje laiduotojai įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jei kredito gavėjas UAB „Regsana“ neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles Bankui (Laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 p.).

Atsakovai, kaip solidarūs skolininkai, nedisponuoja teise reikalauti, jog ieškovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiųjų asmenų turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, išaiškino, kad analizuojant laiduotojo solidariąją prievolę, esant pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų daugetui (pavyzdžiui, vienos prievolės įvykdymą užtikrinus įkeitimu ir laidavimu), sistemiškai turi būti aiškinamos ir siejamos CK 6.78 straipsnio 3 dalies, 6.80 straipsnio 2 dalies ir 6.86 straipsnio nuostatos. Solidariosios laiduotojo prievolės atveju, jeigu kreditorius (įkaito turėtojas) pirmiausia nusprendžia pasinaudoti laiduotojo suteiktu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (laidavimu), bet ne įkeitimu, tai nereiškia, kad laiduotojo prievolė pasibaigė CK 6.86 straipsnio pagrindu. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Nei kredito, nei laidavimo sutartyse ar papildomuose susitarimuose šalys nesusitarė dėl kitokios prievolių užtikrinimo būdų (įkeitimo ir laidavimo) taikymo eilės.

Sprendžiant klausimą dėl iš atsakovų priteistinos sumos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad trečiajam asmeniui UAB „Regsana“ yra iškelta bankroto byla. Jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.). Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje.

Iš UAB „Regsana“ bankroto administratoriaus pateiktų įrodymų matyti, kad Bankas pateikė, o Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtino Banko 440 300,07 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Finansinio reikalavimo sudėtinės dalys yra nurodytos 2015 m. kovo 30 d. Banko UAB „Regsana“ bankroto administratoriui pateiktame prašyme. Finansinį reikalavimą sudarė :

411 131,62 Eur –negrąžintas kreditas, 4 804,67 Eur – palūkanos, 673,69 Eur – delspinigiai, 31,50 Eur – prašymo išduoti vykdomąjį raštą notarinio tvirtinimo išlaidos, 593,94 Eur – vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidos, 6,41 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, kas sudaro 23 064,65 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis yra galiojanti ir turi prejudicinę galią. Teismas pažymi, kad trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, jam yra nutraukiamas palūkanų skaičiavimas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), todėl ir atsakovams, kaip laiduotojams, taip pat yra nutraukiamas palūkanų skaičiavimas. Nors ieškovas prašo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi, tačiau savo paskutiniame patikslintame ieškinyje prašo priteisti 420 862,26 Eur skolą ir papildomai 6,41 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (396 822,20 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo. Šiuo atveju konkreti suma nenurodoma, tačiau bendra suma būtų didesnė nei patvirtinta bankroto byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 nurodė, kad ĮBĮ 16 straipsnis reglamentuoja mokėjimo terminus. Jame nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Ši nuostata reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš to išplaukia išvada, kad pagal ĮBĮ 16 straipsnį visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos.

Kadangi laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas, teismas vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje Bankui nustatytu skolos dydžiu. Šiame teismo patvirtintame Banko finansiniame reikalavime 6,41 proc. metinės palūkanos (23 064,65 Eur) nuo negrąžinto kredito sumos iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos yra sukonkretintos ir įtrauktos į bendrą finansinį reikalavimą. Skolininkui iškėlus bankroto bylą, jokie mokėjimai, numatyti sutartyje, toliau neskaičiuojami. Darytina išvada, kad nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos pasibaigia kredito linijos sutarties galiojimas, todėl laiduotojams taip pat negali būti toliau skaičiuojami mokėjimai pagal kredito linijos sutartį.

Iš Banko UAB „Regsana“ bankroto administratoriui pateikto finansinio reikalavimo sudėtinių dalių matyti, kad į šį reikalavimą įtrauktos išlaidos notarui, susijusios su vykdomojo rašto ir vykdomojo įrašo išdavimu, kurie išduoti skolai iš UAB „Regsana“ išieškoti. Šios išlaidos susijusios su skolos išieškojimu iš UAB „Regsana“, todėl iš atsakovų nepriteistinos. Be to Bankas tokių išlaidų priteisti neprašo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.78 str. 3 d. laidavimas apima tiek pagrindinės prievolės, tiek papildomų prievolių (palūkanų, netesybų) įvykdymo užtikrinimą, todėl palūkanos pagal sutartį, atliekančios mokėjimo funkciją, kitos palūkanos bei delspinigiai paskaičiuoti iki bankroto bylos iškėlimo, tenka laiduotojams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš laiduotojų priteistina 416 609,98 Eur skolos (411 131,62 Eur –negrąžintas kreditas, 4 804,67 Eur – palūkanos, 673,69 Eur – delspinigiai) ir 6,41 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, kas sudaro 23 064,65 Eur. Iš viso 439 674,63 Eur.

Pažymėtina, kad delspinigiai paskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 kalendorinių, kas atitinka ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną pažeidimo dieną, nes pažeidimas – skolos negrąžinimas – yra tęstinis (CK 1.127 str. 5 d.). Nurodyta įstatymo norma reiškia ne tai, kad reikalavimas dėl delspinigių pratęsimo gali būti pareikštas tik per šešis mėnesius nuo atsiskaitymo termino pabaigos, bet tai, kad, esant skolininko reikalavimui taikyti senatį, delspinigiai negali būti priteisiami už ilgesnį laikotarpį nei 6 mėn. Dėl delspinigių dydžio šalys buvo susitarusios ir pagrindo mažinti delspinigius nėra, be to delspinigių dydis yra nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2015-05-11 nutartimi.

Dėl procesinių palūkanų

Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal LR CPK 79 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro atstovavimo išlaidos – procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas teisme 1051,32 Eur (3 630 Lt) ir žyminis mokestis – 4140,12 Eur (14295 Lt).

Žyminį mokestį ieškovas sumokėjo už reikalavimą priteisti skolą, kuri po atsisakymo dalies reikalavimo sudarė 435 171,68 Eur (1 502 560,78 Lt). Tačiau ieškovas, prašydamas priteisti 6,41 proc. palūkanas nenurodė konkrečios sumos, nors ji (23 064,65 Eur) patvirtinta bankroto byloje kaip kreditorinis reikalavimas, ir nuo šios sumos žyminio mokesčio nemokėjo. Iš viso ieškovo reikalavimas su skola ir prašomomis 6,41 proc. turėjo sudaryti 458 236,33 Eur. Nuo šios sumos mokėtina žyminio mokesčio suma 4 305 Eur. Iš viso ieškovė sumokėjo žyminio mokesčio mažiau (4 141,12 Eur), todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio dalį atsisakius nuo dalies ieškinio reikalavimo.

Ieškovas iš viso sumokėjo 4 141,12 Eur žyminio mokesčio. Mokėtina žyminio mokesčio suma – 4 305 Eur. Trūkstama žyminio mokesčio dalis sudaro 163,88 Eur.

Tenkinus ieškinį iš dalies (95 proc.), iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistina 998,7 Eur atstovavimo išlaidų ir 95 proc. žyminio mokesčio, skaičiuojant nuo turėtos sumokėti žyminio mokesčio sumos (4 305 Eur), – 4 089, 75 Eur.

Trūkstama žyminio mokesčio dalis 163,88 Eur valstybė naudai priteistina iš ieškovo, nes ši dalis įeina į 5 proc. nepatenkinto ieškinio dalį (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovų R. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB DNB Banko, į. k. 112029270, naudai solidariai priteisti, 439 674,63 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 439 674,63 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-11-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 089, 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 998,7 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Iš ieškovo AN DNB banko valstybės naudai priteisti 163,88 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-21 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Rimvida Zubernienė