- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2S-2419-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29811-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- U. N.-I.
- Atsakovas
- M. I.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės U. N.-I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės U. N.-I. ieškinį atsakovui M. I. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės U. N.-I. ieškinį atsakovui M. I., kuriuo prašoma: 1) ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos akto įrašą panaikinti dėl atsakovo kaltės; 2) iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo; 3) po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo sutuoktiniams palikti jų pavardes: N. ir I.; 4) nepilnametės dukters L. F. I. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina; 5) iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui iki jos pilnametystės priteisti po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymo suma disponuoti uzufrukto teisėmis pavedama ieškovei; 6) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 7) leisti ieškovei su nepilnamete dukra nuolatiniam gyvenimui išvykti į Švedijos Karalystę; 8) padalinti santuokos metu įgytą turtą bei 9) iš atsakovo ieškovės naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2022 m. sausio 27 d. teismo nutartimi buvo iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. F. I., gimusia 2019 m. spalio 12 d., tvarka, pagal kurią atsakovas M. I. bendrauja su nepilnamečiu vaiku, dalyvaujant motinai U. N.-I.: kiekvieną trečiadienį nuo 16.30 val. pasiimant iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos ir iki 19 val., porinių metų savaičių šeštadieniais nuo 10 val. iki 12.30 val. ir nuo 15.30 val. iki 19 val., neporinių metų savaičių sekmadieniais nuo 10 val. iki 12.30 val. ir nuo 15.30 val. iki 19 val., dukrai sergant, atsižvelgiant į jos būklę, atsakovo bendravimo laikas su dukra gali būti nukeliamas arba trumpinamas.
3. 2022 m. liepos 21 d. byloje gautas atsakovo prašymas pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, nedalyvaujant vaiko motinai: atsakovas pasiima dukrą iš darželio ar kitos ieškovės nurodytos vietos kas antrą penktadienį 17.30 val. ir grąžina dukrą ieškovei tos pačios savaitės sekmadienį 12.00 val., kitais savaitgaliais atsakovas atvyksta į Vilnių šeštadieniais ir bendrauja su dukra nuo 10.00 iki 12.00 val., tada dukrą pristato motinai pietų poilsio ir toliau su dukra bendrauja tą patį šeštadienį nuo 15.30 iki 19.00 val. Nurodo, kad nustatyta tvarka praktikoje nėra tinkamai įgyvendinama, neužtikrinami nei vaiko interesai į saugią aplinką ir bendravimą su tėvu, nei atsakovo interesai. Atsakovo teigimu, ieškovė sistemingai neleidžia atsakovui bendrauti su dukra, nurodydama, jog pramiegojo, yra pavargusi, pasiteisina sveikatos problemomis, be to pasimatymų metu elgiasi neadekvačiai, vaiko akivaizdoje vartoja nevartotinus žodžius. Taip pat atsakovas nurodė, jog pasikeitė jo gyvenamoji vieta ir jis šiuo metu yra išsikraustęs gyventi į Kauną, todėl dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos jam tampa sudėtingiau vykti į pasimatymus su vaiku, o atvykus tenka laukti valandą, o kartais apskritai nesulaukus apsisukti atgal ir grįžti į Kauną. Atsakovo nuomojamo kotedžo plotas yra 86 kv. m., jame yra pakankamai vietos ir atskiras kambarys, kuris paruoštas dukrai leisti laiką pas tėvą. Atsakovas būstą nuomoja kartu su partnere, kuri yra vaiko teisių apsaugos psichologė.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriuo prašo prašymo netenkinti. Nurodo, jog apie pasikeitusią atsakovo gyvenamąją vietą sužinojo tik iš jo prašymo, atsakovas ieškovės apie tai neinformavo, su ja nesitarė. Atsakovas dažnai keičia gyvenamąsias vietas, ilgesnį laiką vienoje neapsistodamas, kas neatitinka gyvenamosios vietos stabilumo principo. Ši aplinkybė gali būti reikšminga tik keičiant sąlygą dėl bendravimo trečiadieniais (ko ir pats atsakovas nebeprašo). Ieškovė niekada nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiauja teismo nutartyje įtvirtinta sąlyga dėl tėvo ir dukters bendravimo trumpinimo dėl dukters ligos ar sveikatos būklės bei pateikia dokumentus apie dukters sveikatos būklės diagnozes, ieškovės nedarbingumo laikotarpius. Dukra dažnai serga, todėl negaluojančios dukters vedimas į lauką nelaikytinas tinkamu požiūriu į vaiko sveikatą ir gerovę. Pats atsakovas atšaukinėja susitikimus dėl savo sveikatos ar kitų aplinkybių, tačiau to nelaiko pažeidimais ar netinkamu nutarties vykdymu. Nuo 2022 m. sausio 27 d. aplinkybės, vaiko poreikiai, amžius ir pan. nepasikeitė taip, kad būtų pagrindas sudaryti galimybes atsakovui kas antrą savaitgalį pasiimti dukrą į Kauną su nakvynėmis, nedalyvaujant ieškovei – dukrai dar nėra 3 metų, ji labai prisirišusi prie mamos ir nėra niekur be jos nakvojusi. Ieškovė abejoja atsakovo gebėjimu savarankiškai rūpintis dukra, jos dienos ir poilsio režimu, sveikata. Dėl atsakovo nurodomos jo draugės, ji yra visiškai nepažįstamas žmogus nei ieškovei, nei dukrai, todėl abejoja, kaip svetimo žmogaus buvimas gali užtikrinti saugią ir teigiamą aplinką vaikui. Atsakovo dabartinė gyvenamoji vieta nėra įvertinta institucijos, teikiančios išvadą byloje.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo, kurioje nurodė, jog atsakovo siūloma bendravimo tvarka atitiktų nepilnametės geriausius interesus, kadangi ji galėtų daugiau laiko praleisti su atskirai gyvenančiu tėvu, tačiau atsakovo siūlomos tvarkos 2 punktas nėra tikslus, kadangi neaišku, ar nepilnametė po jos pietų poilsio norės būti su ieškove ar su atsakovu. Įvertinusi atsakovo gyvenamosios vietos sąlygas Kaune tarnyba nurodė, jog atsakovas gyvena kartu su partnere N. R. nuomojamame dviejų aukštų 86 kv. m. kotedže (duomenys neskelbtini), kuriame yra 3 gyvenamieji kambariai, namuose yra visi mažamečiui vaikui reikalingi apyvokos daiktai, vaikui skirtas atskiras kambarys antrame kotedžo aukšte, sudarytos sąlygos ilsėtis, mokytis bei ugdytis, sukurta asmeninė erdvė. Atsakovas nurodė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą (teikia kurjerio paslaugas) ir nebedirba pagal darbo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nustatė tokią laikinąją atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, nedalyvaujant vaiko motinai: atsakovas pasiima dukrą iš darželio ar kitos ieškovės nurodytos vietos kas antrą penktadienį 17.30 val. ir grąžina dukrą ieškovei tos pačios savaitės sekmadienį 12.00 val., kitais savaitgaliais atsakovas atvyksta į Vilnių šeštadieniais ir bendrauja su dukra nuo 10.00 iki 12.00 val., tada dukrą pristato motinai pietų poilsio.
7. Teismas nurodė, jog yra akivaizdu, kad pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, atsakovui išvykus gyventi į kitą miestą šiuo metu galiojanti laikinoji bendravimo tvarka nėra ir negali būti realiai įgyvendinama. Ieškovė savo siūlomos laikinosios bendravimo tvarkos, kuri, jos nuomone, atitiktų vaiko interesus nagrinėjamoje situacijoje, nepateikė. Šioje proceso stadijoje, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, teismas negali nustatyti optimalios (reikalingos ir būtinos) skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Siekiant, kad tėvo ir vaiko ryšys nenutrūktų ir būtų reguliariai palaikomas iš esmės pasikeitus aplinkybėms, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose ir dabartinėje tėvo gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos, preliminariai įvertinus bylos medžiagą, teismo vertinimu, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir esamoje situacijoje tinkamai užtikrins vaiko interesą palaikyti efektyvų ryšį su abiem tėvais bei sudarys sąlygas abiem tėvams dalyvauti jį auklėjant. Teismas pagal šiuo metu byloje esančius duomenis neturi pagrindo abejoti tėvo gebėjimais atliepti vaiko poreikius ir galimybėmis pasirūpinti dukra. Kitais savaitgaliais, įvertinus vaiko amžių, jo dienos rėžimą, atsižvelgiant į tai, kad motina taipogi turėtų galimybes leisti laiką su vaiku nedarbo metu savaitgaliais, siekiant išvengti itin didelio laiko atotrūkio tarp vaiko bendravimo su tėvu, ieškovei nepateikus savo siūlomo vaiko bendravimo su tėvu grafiko, pasikeitus faktinėms gyvenimo aplinkybėms, teismas nustatė, kad atsakovas atvyksta į Vilnių šeštadieniais ir bendrauja su dukra nuo 10.00 iki 12.00 val. Teismas pritarė tarnybos išvados argumentams, kad po pietų poilsio vaikas tikėtinai gali jausti poreikį buvimui su motina ir kasdieniai rutinai namuose, dėl to laikinas bendravimas kitais šeštadieniais po vaiko pietų poilsio nenustatytinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė U. N. – I. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymo netenkinti.
Atsiliepimas
9. Nurodo, kad ieškovė atsiliepime buvo nurodžiusi, kad jeigu jau atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą kitame mieste, tai, ieškovės vertinimu, jeigu teismas tai laikytų iš esmės pasikeitusia aplinkybe po 2022 m. sausio 27 d. teismo nutarties, manytina, kad būtų pagrindas pakeisti 2022 m. sausio 27 d. teismo nutartį tik toje apimtyje, kad nebebūtų tikslinga sąlyga dėl atsakovo ir dukters bendravimo trečiadieniais, ko ir pats atsakovas nebeprašo. Ieškovė sutiktų su tuo, kad nebeliktų sąlygos dėl bendravimo trečiadieniais. Teismas tai visiškai ignoravo ir neįvertino. Tai, kad ieškovė nepateikė atskiro prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nesudarė jokio pagrindo teismui tenkinti atsakovo prašymo. Esminis teismo argumentas pakeisti laikiną bendravimo tvarką yra tas, kad pasikeitė atsakovo gyvenamoji vieta. Tačiau tai nėra ir negali būti pakankamas argumentas keisti laikiną bendravimo tvarką, neatsižvelgiant į dukters amžių, sveikatą, rutiną ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismo nutartimi buvo nustatyta tokia tvarka, kokia yra patogi atsakovui, tačiau negeriausia ir netinkamiausia dukrai. Teismas skundžiama nutartimi iš esmės panaikino sąlygą dėl to, kad susitikimai su atsakovu gali būti atidėti ar sutrumpinti dėl dukters sveikatos. Šalių dukra dažnai serga, todėl vaiko gerovės ir interesų neatitiktų situacija, kuomet negaluojanti dukra būtų vedama į lauką ar kitas viešąsias uždaras vietas susitikimui su tėvu. Dukrai dar nėra net 3 metų, ji labai prisirišusi prie mamos ir nėra niekur viena be jos nakvojosi.
10. Nuo 2020 m. spalio 22 d. darbui su šeima buvo sudaryta mobilioji komanda ir taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos planas, kurio laikomasi iki šiol. Ieškovė pagrįstai bijo, kad nustačius tokią tvarką, kurios prašo atsakovas, bus pažeistos šios rekomendacijos, tikslai ir vaiko interesai. Teismui teisiškai nereikšmingas pasirodė faktas, kad atsakovas su mažamete dukra be ieškovės dalyvavimo nėra praleidęs nė dienos, jau nekalbant apie nakvynes. Atsakovas ilgą laiko dalį nesikoncentruoja iš esmės tik į bendravimą su dukra ir jos užimtumu, ryšio palaikymu, o naršo telefone arba pats dukrai duoda telefoną filmukams žiūrėti. Dukra turi miego sutrikimų, jai kartas nuo karto atsinaujina naktiniai košmarai, todėl prasčiau miega naktį ir neišmiegotą laiką kompensuoja pietų miegu ar ilgiau ryte miega. Dukra dar gerai nekalba, o supranta tik lietuviškai. Teismas privalėjo įvertinti vaiko sveikatos būklę, amžių, galimos raidos sutrikimus. Atsakovas niekada nesupažindino ieškovės su savo sugyventine ir nesudarė sąlygų pabendrauti. Tai, kad institucija teikianti išvadą byloje nurodė neprieštaraujanti atsakovo prašymui ir kad pateiktas atsakovo naujos gyvenamosios vietos buities tyrimo aktas, patvirtinantis tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas, negalėjo būti pagrindas išvadai, kad atsakovo prašoma tvarka atitiktų geriausius mažamečio vaiko interesus.
Atsiliepimas
11. Atsakovas M. I. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai identifikavo situaciją, jog pasikeitė faktinės aplinkybės ir kad bendravimo tvarka keistina, tuo tarpu atsakovė nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis sąžiningai ir nepateikė savo siūlomos tvarkos į pasikeitusias aplinkybes. Ne vaiko motina turi pristatyti dukrą į Kauną, o vaiko tėvas važiuoti į Vilnių pasiimti dukros ir paskui ją vėl parvežti į Vilnių. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje yra nurodyta, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje yra tinkamas sąlygos vaikui būti su jo tėvu. Atsakovui yra visiškai nauja informacija dėl šalių dukrai įtariamos autizmo ligos, todėl plačiau apie tai šiame atsiliepime nepasisako. Pagal savo įrodomąją vertę šis įrodymas vertintinas kritiškai, kadangi nėra aiški nei diagnozė nei kas tuo yra įrodinėjama. Kitus atskirojo skundu argumentus laiko nepagrįstais ir paremtais tik deklaratyviais ieškovės teiginiais be pagrindimo, todėl dėl jų nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas tenkino atsakovo prašymą ir pakeitė byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė naują laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
14. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
15. Apeliantė nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas pakeitė laikinai nustatytą atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra ir nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nustatyta tokia tvarka, kokia yra patogi atsakovui, tačiau negeriausia ir netinkamiausia dukrai, tačiau ji šių savo teiginių nepagrindžia. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog atsakovo siūloma bendravimo tvarka atitiktų nepilnametės geriausius interesus, kadangi ji galėtų daugiau laiko praleisti su atskirai gyvenančiu tėvu. Teismas atkreipia šalių dėmesį, jog vaikas nėra suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankis, visais atvejais sprendžiant ginčus turi būti paisoma geriausių vaiko interesų. Tiek vaiko motinos, tiek vaiko tėvo tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Išvadą teikianti institucija nustatė, jog atsakovo nuomojamame kotedže yra visi mažamečiui vaikui reikalingi apyvokos daiktai, vaikui skirtas atskiras kambarys, sudarytos sąlygos ilsėtis, mokytis bei ugdytis, sukurta asmeninė erdvė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas pažeidinėtų nepilnamečio vaiko teises ar nepaisytų jo interesų. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad atsakovas gyvena Kaune sudaro pagrindą keisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovui persikrausčius gyventi iš Vilniaus į Kauną, byloje nustatyta laikinoji bendravimo tvarka negalėjo būti realiai įgyvendinama.
16. Apeliantė nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko tėvas su vaiku bendraus kas antrą savaitę nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvynėmis. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Šiuo atveju, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku, nenustatyta. Atsakovo bendravimo su vaiku ribojimas neatitiktų nei protingumo, nei teisingumo, nei sąžiningumo principų, nepagrįstai atimtų iš atsakovo teisę lygiaverčiai dalyvauti vaiko gyvenime, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme. Apeliantė byloje įrodinėja, jog dėl vaiko sveikatos, ligų, prasto miego bendravimo tvarka su atsakovu negali būti keičiama, tačiau apeliantė nenurodo, kodėl dėl jos nurodomų aplinkybių atsakovas negali su savo nepilnamete dukra bendrauti su nakvynėmis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, nenustatė, jog atsakovo prašoma taikyti ir pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku prieštarautų vaiko interesams, ar kad egzistuotų pagrindas, leidžiantis riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, dėl ko jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės U. N.-I. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.