- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- AS-375-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01403-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono Riešės gimnazijai, Riešės gimnazija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono Riešės gimnazijai, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. K. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. A27(1)-597 „Dėl minimalios priežiūros priemonių A. K. bei koordinuotai teikiamų paslaugų L. K. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos.
Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad žinant teisme bylų nagrinėjimo terminus, tikėtina, jog sprendimo priėmimo momentu Įsakymas bus įvykdytas. Teismui patenkinus skundą, būtų padaryta neatitaisoma žala tiek jos, tiek ir jos sūnaus teisėms bei teisėtiems interesams, kadangi jie būtų nubausti už nepadarytą veiką.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą, tačiau netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su atsakovo Įsakymu, prašo stabdyti jo galiojimą iki bus išnagrinėta ši byla, kadangi netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, dėl Įsakymo vykdymo bus padaryta neatitaisoma žala tiek jos, tiek jos nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pareiškėja prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, konkrečiai jos ir vaiko teisėms ir interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nenurodė, kokia žala, taip pat nėra pateiktų įrodymų, kad grėstų reali grėsmė kilti žalai dėl skundžiamo Įsakymo vykdymo. Vien tai, kad, kaip nurodo pareiškėja, jos manymu gali būti padaryta neatitaisoma žala, šiuo atveju nepagrindžia realios tokios grėsmės galimybės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir argumentai prašymui pagrįsti šiuo atveju savaime nėra teisinis pagrindas pareikštam reikalavimui šioje byloje užtikrinti ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje vienareikšmiškai spręsti, ar reikalavimas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas pagal nurodytus pareiškėjos argumentus nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pareikštam skundo reikalavimui užtikrinti. Todėl pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Įsakymo galiojimą iki teisme bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas.
Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 70 straipsnio normą.
Pareiškėja teigia, kad Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnyje nustatyti vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros uždaviniai, vienas iš jų – padėti vaikui pasiekti teigiamų elgesio pokyčių, ugdyti atsparumą neigiamai socialinei aplinkai <...>. Taigi, psichologas, socialinis pedagogas konsultacijų metu stengsis pakeisti A. K. elgesį, sieks jo pokyčių, padės jam ruoštis savarankiškam gyvenimui. Visų šių priežiūros priemonių tikslas ugdyti vaiko atsakomybės už savo poelgius supratimą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Pareiškėjos teigimu, su tokiomis minimaliomis priežiūros priemonėmis galima būtų sutikti, jeigu A. K. būtų padaręs nusikaltimo požymių turinčią veiką. Tačiau jis neigia keitęs elektroniniame dienyne pažymius, dėl šio įvykio net nebuvo apklaustas policijoje. Apie priimtą sprendimą pareiškėja, kaip įstatyminė atstovė, nebuvo informuota, nors žodžiu prašė policijos pareigūno, tai padaryti, kai baigs tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nevertino grėsmės nepilnamečio psichikai, nesusiformavusios asmenybės raidai, kai psichologas, socialinis pedagogas sieks pakeisti A. K. nusikalstamą elgesį, net neišnagrinėjus administracinės bylos iš esmės ir neatsakius į klausimą, ar jis tikrai padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką. Ar teismui patenkinus skundo reikalavimą, A. K. psichikoje neliks nuoskaudų dėl neteisėto kaltinimo, ar tai nesukels jam psichologinių traumų, kurios turės neigiamų pasekmių jo elgesiui ateityje.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Įstatyme yra iškeltas tikslas ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, tačiau pirma A. K. patirtis su ikiteisminio tyrimo pareigūnais parodė, kad jo atžvilgiu procesas nebuvo sąžiningas, o jo kaltę nustatė policijos pareigūnas, nevykdantis teisingumo. A. K. yra jautrus, todėl kiekviena neteisybė, nesąžiningas elgesys jį žeidžia, daro uždaru. Kaip apskaičiuoti galimos žalos dydį pareiškėja nežino.
Pareiškėjos vertinimu, Administracijos direktorės Įsakymo galiojimo laikinas sustabdymas niekam žalos nepadarys, o neteisėto Įsakymo vykdymas, įvairių poveikio metodų taikymas tikrai pakenks paauglio psichikai, ir tai gali būti sunkiai atitaisoma didelė žala.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Pažymėtina ir tai, kad teismas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi, kad skundžiamo Įsakymo 1 punkto 1.1. papunkčiu A. K. skirtos minimalios priežiūros priemonės: lankyti psichologo konsultacijas; lankyti socialinio pedagogo konsultacijas ir tęsti mokymąsi Riešės gimnazijoje pagal privalomojo švietimo programas Įsakymo (1.1.1.–1.1.3. papunkčiai). Įsakymo 1 punkto 1.2 papunkčiu skirtos koordinuotai teikiamos paslaugos A. K. motinai L. K.: psichologo konsultacijos; dalyvavimas pozityvios tėvystės kursuose (Įsakymo 1.2.1.–1.2.2. papunkčiai). Įsakymo 2 punkte nustatyta, kad 1 punkte nurodytos minimalios priežiūros priemonės ir koordinuotai teikiamos paslaugos skiriamos iki 2022 m. birželio 15 d.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo priėmimo momentu Įsakymas jau bus įvykdytas, t. y. A. K. jau bus pritaikytos minimalios priežiūros priemonės, o pareiškėjai bus suteiktos koordinuotos paslaugos. Todėl teismui patenkinus pareiškėjos skundą, būtų padaryta neatitaisoma žala pareiškėjos sūnaus A. K. ir pareiškėjos teisėms bei teisėtiems interesams, jie būtų nubausti už nepadarytą veiką. Taigi pareiškėja šiuo atveju prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia neatitaisoma žala tiek jos, tiek jos nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonių, jos ir vaiko teisėms ir interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad Įsakymu paskirtų poveikio metodų taikymas pakenks paauglio psichikai, yra tik pareiškėjos hipotetiniai teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja teigia, kad nesustabdžius Įsakymo galiojimo bus padaryta žala ir jos teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau jos neįvardija ir nepagrindžia.
Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki teisme bus išnagrinėta administracinė byla. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012).
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytus motyvus nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.