- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- I2-3990-595/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01403-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono Riešės gimnazijai, Riešės gimnazija
- Kategorijos
- 14.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono Riešės gimnazijai, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja L. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022-03-08 įsakymą Nr. A27(1)-597 „Dėl minimalios priežiūros priemonių A. K. bei koordinuotai teikiamų paslaugų L. K. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2022-01-25 Vilniaus rajono Riešės gimnazijoje buvo nustatytas neteisėtas prisijungimas prie elektroninio dienyno ir įvykdytas pažymių pakeitimas. Policija, ištyrusi šį įvykį, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nustatė, kad nepilnametis A. K., prisijungęs prie mokytojo kompiuterio ir pakeitęs kai kurių mokinių pažymius elektroniniame dienyne veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus. 2022-03-03 Vilniaus rajono savivaldybės vaiko gerovės komisija apsvarstė policijos prašymą skirti A. K. minimalios priežiūros priemones ir bendru sutarimu nutarė teikti siūlymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui skirti minimalios priežiūros priemonę A. K.. 2022-03-08 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Įsakymu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu bei atsižvelgdama į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2022-02-08 prašymą Nr. IBPS-S-70389-22 bei rajono savivaldybės vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolą skyrė A. K. šias minimalios priežiūros priemones: lankyti psichologo konsultacijas; lankyti socialinio pedagogo konsultacijas, tęsti mokymąsi Riešės gimnazijoje pagal privalomo švietimo programas. Taip pat skirtos koordinuotai teikiamos paslaugos A. K. motinai L. K.: psichologo konsultacijos, dalyvauti pozityvios tėvystės kursuose. Nurodytos minimalios priežiūros priemonės ir koordinuotai teikiamos paslaugos skirtos iki 2022-06-15.
Pareiškėja teigia, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės Įsakymas priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos 2020-09-24 d. įstatymo Nr. XI11-3292 dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 punktą, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.
Nurodo, kad Vilniaus rajono policijos komisariatas jos, A. K. įstatyminės atstovės, nesupažindino su nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jai nėra žinoma, kokių duomenų pagrindu policija padarė išvadą, kad jos sūnus, prisijungęs prie mokytojo kompiuterio, pakeitė kai kurių mokinių pažymius elektroniniame dienyne. Ji tiki sūnaus tvirtinimu, kad jis pažymių elektroniniame dienyne nekeitė. Tai A. K. paaiškino vaiko gerovės komisijos posėdyje. Vilniaus rajono savivaldybės vaiko gerovės komisijos posėdyje nei policijos atstovas, nei kiti posėdžio dalyviai nepaaiškino, iš kurio kompiuterio ir kaip buvo pakeisti pažymiai elektroniniame dienyne: „nulaužti" saugumo kodai, slaptažodis, pagaliau, kurių mokinių pažymiai buvo pakeisti bei kodėl jie nedalyvavo posėdyje. Iš policijos pareigūno ji neišgirdo, kokią pavojingą visuomenei veiką padarė jos sūnus ir ar buvo kam nors padaryta žala, t. y., ar buvo nustatytas nusikaltimo įvykis. Sūnaus tariama kaltė buvo nustatyta iš Riešės gimnazijos psichologės O. Ž. parodymų, - neva jos sūnus prisipažino keitęs pažymius. Šios psichologės parodymus sūnus neigia. Jis teigia, sakęs mokytojai, kad į mokyklą atsinešė duomenų perdavimo ir įkrovimo įrenginį – USB, kuriame buvo įrašyti kompiuteriniai žaidimai ir biologijos projektas - atlikti namų darbai. Mokytojo kompiuteriu naudojasi daugelis mokinių pertraukos metu. Taigi, jos sūnus apkaltintas tik todėl, kad jį mokytoja užtiko sėdintį prie kompiuterio ir tai sukėlė jai įtarimą, kad jis galėjo prisijungti prie elektroninio dienyno ir ištaisyti pažymius. Jokių objektyvių įrodymų šiam įtarimui patvirtinti nėra.
Nurodo, kad šiuo atveju kaltinamas nepilnametis, todėl neteisėtas kaltinimas ir iš to sekančios minimalios priežiūros priemonės, gali sukelti nepilnamečiui psichologinę traumą, turėsiančią neigiamų pasekmių jo elgesiui ateityje.
Paaiškina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 1.2 punktu A. K. motinai L. K. skirtos koordinuotai teikiamos paslaugos: psichologo konsultacijos, dalyvavimas pozityvios tėvystės kursuose. Paaiškėjus, kad vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės neteisėtai, automatiškai anuliuojamos koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko atstovams pagal įstatymą.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundu.
Šalies argumentai
Paaiškina, kad į Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko gerovės komisijos (toliau – ir Vaiko gerovės komisija) akiratį A. K. pirmą kartą pateko, kai su prašymu skirti nepilnamečiui minimalios priežiūros priemones 2021-03-25 kreipėsi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyrius. Prašymas buvo motyvuotas tuo, kad Arvid padarė veiką, turinčią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) numatytų požymių. Kadangi šios veikos padarymo metu Arvidui nebuvo sukakęs BK nustatytas amžius, nuo kurio pagal įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką, 2021-03-16 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Vaiko gerovės komisija 2021-04-08 posėdžio metu išnagrinėjusi pateiktą prašymą, nutarė siūlyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui neskirti minimalios priežiūros priemonių A. K., tačiau rekomendavo nepilnamečiui lankyti psichologo konsultacijas mokymo įstaigoje.
Tačiau nepraėjus metams, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius gavo dar du prašymus skirti minimalios priežiūros priemones A. K.. 2022-02-08 kreipėsi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas, kuris savo prašymą motyvavo tuo, kad A. K., galimai kartu su draugu, naudodami kompiuterinę laikmeną su programine įranga, neteisėtai prisijungę prie „manodienynas.lt“ mokymo informacinės sistemos mokinių paskyrų, pakeitė kai kuriuos mokinių įvertinimus, dėl ko pasikeitė daugumos mokinių vidurkiai ir mokymosi rezultatai, buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas, kurio metu nustatyta, kad formaliai A. K. veiksmuose yra požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 198-1 str. 1 d., tačiau pastarasis veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl, vadovaujantis LR BK 3 str. 1 d. 3 p., 168 str., pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta. Su tapačiu prašymu 2022-03-22 į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių kreipėsi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyrius. Paprašius Riešės gimnazijos pateikti A. K. charakteristiką, gimnazija nurodė joje, kad labai dažnai pasireiškia Arvido netinkamas elgesys pamokų metu, dėl ko mokinys buvo nukreiptas pas mokyklos psichologą ir socialinį pedagogą. Taip pat visų dalykų nuotolinėse pamokose dažnai būdavo problemos dėl jungimosi, mokinys kaltindavo blogą internetą. Pamokų metu vaikas dažnai nedirba, užsiima pašaline veikla, skleidžia įvairius garsus, trukdo susikaupti ir dirbti kitiems klasės mokiniams, retai atlieka paskirtus namų darbus. Vaikui trūkta motyvacijos ir atsakingumo dalyvauti pamokose, laiku jungtis, namų darbus atlieka atmestinai arba jų neatsiunčia.
2022-03-03 Vaiko gerovės komisijos posėdžio metu A. K. neigė, kad klastojo pažymius, tačiau Riešės gimnazijos atstovė – klasės auklėtoja informavo, kad apie pažymių klastojimą mokykla žinojo iš anksto ir situacija buvo stebima. Riešės gimnazijos psichologė taip pat teigė, kad pakvietus A. K. pokalbiui jis papasakojo, kad atsinešė programą, su kurios pagalba keitė pažymius, todėl mokykla dėl šio atvejo kreipėsi į policiją. Įvertinusi gautą informaciją, posėdžio metu išsakytus paaiškinimus bei nuomones ir atsižvelgusi į tai, kad dėl A. K. nusikalstamos veikos požymių turinčių veikų kreipiamasi jau nebe pirmą kartą, bendru sutarimu buvo nutarta teikti siūlymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui skirti Arvidui minimalios priežiūros priemones. Atsižvelgus į pateiktą prašymą, Vaiko gerovės komisijos siūlymą, kitą prašymo nagrinėjimo medžiagą bei siekiant teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių, 2022-03-08 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu Arvidui iki 2022-06-15 buvo skirtios minimalios priežiūros priemones, o Arvido mamai L. K. buvo nuspręsta teikti koordinuotai teikiamas paslaugas.
Pažymi, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato prašymas buvo grindžiamas tuo, jog A. K. padarė veiką, turinčią LR BK 198(1) str. 1 d. numatytų požymių, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs LR BK nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką, taigi, A. K. padaryta veika visiškai atitiko Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo pagrindą.
Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai neįpareigoja Vaiko gerovės komisijos atlikti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų tyrimo, nagrinėti policijos atliktus veiksmus tiriant padarytas veikas bei priimant nutarimus. Nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencijos įgyvendinimas, atskleidimas ir jų tyrimo atlikimas, padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežasčių bei sąlygų analizavimas ir atskleidimas ir teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti ėmimasis yra policijos funkcija. Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturi duomenų, kad nutarimas, kurio pagrindu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu, būtų apskųstas ar panaikintas, todėl neturi pagrindo abejoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2022-02-08 prašyme Nr. IBPS-S-70389-22 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus 2022-03-22 prašyme Nr. 10-A-7977(10.70E-10) nurodytos informacijos pagrįstumu ar teisingumu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Riešės gimnazija nepateikė atsiliepimo į skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021-03-25 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyrius kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu Nr. 10-S-9866(10.70E-10) skirti nepilnamečiui A. K. minimalios priežiūros priemones, prašymą motyvuojant tuo, kad A. K. padarė veiką, turinčią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) numatytų požymių, t. y. 2021-02-20 telefonu skambindamas kitam nepilnamečiui jį įžeidinėjo ir įbaugino. Kadangi šios veikos padarymo metu Arvidui nebuvo sukakęs BK nustatytas amžius, nuo kurio pagal įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką, 2021-03-16 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Vaiko gerovės komisija 2021-04-08 posėdžio metu išnagrinėjusi pateiktą prašymą, kitus gautus dokumentus, įvertinusi vaiko, jo įstatyminės atstovės bei kitų posėdyje dalyvavusių asmenų išsakytas nuomones bei atsižvelgusi į tai, kad tiek Arvido mama, tiek ugdymo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovai vaiką charakterizavo teigiamai, nurodė, kad, jų nuomone, minimalios priežiūros priemonės skyrimui nėra pagrindo, jokios kitos informacijos apie netinkamą vaiko elgesį gauta nebuvo, Vaiko gerovės komisija nutarė siūlyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui neskirti minimalios priežiūros priemonių A. K., tačiau rekomendavo nepilnamečiui lankyti psichologo konsultacijas mokymo įstaigoje.
2021-04-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A27(1)-862 A. K. nebuvo skirtos minimalios priežiūros priemonės.
Taip pat iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022-02-08 gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2022-02-08 raštą Nr. IBPS-S-70389-22, taip pat 2022-03-22 gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus 2022-03-22 raštą Nr. 10-A-7977(10.70E-10), kuriuose nurodyta, kad A. K. galimai kartu su draugu, naudodami kompiuterinę laikmeną su programine įranga, neteisėtai prisijungę prie „manodienynas.lt“ mokymo informacinės sistemos mokinių paskyrų, pakeitė kai kuriuos mokinių įvertinimus, dėl ko pasikeitė daugumos mokinių vidurkiai ir mokymosi rezultatai, buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas, kurio metu nustatyta, kad formaliai A. K. veiksmuose yra požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 198-1 str. 1 d., tačiau pastarasis veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl, vadovaujantis LR BK 3 str. 1 d. 3 p., 168 str., pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta. Buvo prašoma skirti minimalios priežiūros priemones A. K..
Į bylą pateikta Riešės gimnazijos A. K. charakteristika, kurioje nurodyta, kad labai dažnai pasireiškia Arvido netinkamas elgesys pamokų metu, dėl ko mokinys buvo nukreiptas pas mokyklos psichologą ir socialinį pedagogą. Taip pat visų dalykų nuotolinėse pamokose dažnai būdavo problemos dėl jungimosi, mokinys kaltindavo blogą internetą. Pamokų metu vaikas dažnai nedirba, užsiima pašaline veikla, skleidžia įvairius garsus, trukdo susikaupti ir dirbti kitiems klasės mokiniams, retai atlieka paskirtus namų darbus. Vaikui trūkta motyvacijos ir atsakingumo dalyvauti pamokose, laiku jungtis, namų darbus atlieka atmestinai arba jų neatsiunčia.
2022-03-03 įvyko Vaiko gerovės komisijos posėdis, kuriame dalyvavo A. K. ir nepilnamečio mama L. K.. Posėdžio protokole Nr. VGK-11 nurodyta, kad A. K. neigė, kad klastojo pažymius, tačiau Riešės gimnazijos atstovė – klasės auklėtoja nurodė, kad apie pažymių klastojimą mokykla žinojo iš anksto ir situacija buvo stebima. Per klasės valandėlę Arvid elgėsi labai nepagarbiai, sakė, kad jis mokosi labai gerai, todėl buvo pranešta socialinei pedagogei, kuri užrašuose patikrinusi, pastebėjo, kad prasti pažymiai dvejetai, buvo pakeisti. Riešės gimnazijos psichologė taip pat teigė, kad su klasės vadove tikrino pažymius, buvo matomos pažymių pakeitimų datos, dvejetai buvo pakeisti devynetais, pakvietus A. K. pokalbiui, jis papasakojo, kad atsinešė programą, su kurios pagalba keitė pažymius, todėl mokykla dėl šio atvejo kreipėsi į policiją. L. K. posėdžio metu teigė, kad sūnaus ir mokytojų pasakojimai nesutampa. Mokykla turi būti atsakinga už savo priemones ir programų saugumą. Posėdžio metu vienbalsiai buvo nutarta teikti siūlymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui skirti minimalios priežiūros priemonę A. K., t. y. iki 2022-06-15 įpareigoti mokytis pagal bendrojo ugdymo programą, lankyti psichologo, socialinio pedagogo konsultacijas. L. K. skirti koordinuotai teikiamas paslaugas – psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės mokymus.
2022-03-08 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A24(1)-597 „Dėl minimalios priežiūros priemonių A. K. bei koordinuotai teikiamų paslaugų L. K. skyrimo“ A. K. iki 2022-06-15 buvo skirta lankyti psichologo, socialinio pedagogo konsultacijas bei tęsti mokymąsi Riešės gimnazijoje pagal privalomojo švietimo programas. L. K. buvo nuspręsta teikti koordinuotai teikiamas paslaugas – psichologo konsultacijas bei pozityvios tėvystės kursus.
Pareiškėja nesutinka su Įsakymu, skundą iš esmės grindžia tuo, kad ginčijamas Įsakymas priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 punktą. Teigia, kad Vilniaus rajono policijos komisariatas jos nesupažindino su nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jai nėra žinoma, kokių duomenų pagrindu policija padarė išvadą, kad jos sūnus, prisijungęs prie mokytojo kompiuterio, pakeitė kai kurių mokinių pažymius elektroniniame dienyne. Iš policijos pareigūno ji neišgirdo, kokią pavojingą visuomenei veiką padarė jos sūnus ir ar buvo kam nors padaryta žala. Sūnaus tariama kaltė buvo nustatyta iš Riešės gimnazijos psichologės parodymų.
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas šio įstatymo tikslas – sukurti vaiko teises ir teisėtus interesus bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančią ir elgesio problemų turinčio vaiko socializacijai, ugdymui bei švietimo ir kitos pagalbos teikimui skirtą vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą, kuri padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas. Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra – tai vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, kuriomis siekiama teigiamų jo elgesio pokyčių (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 punktą vaiko minimali ir vidutinė priežiūra – vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, kuriomis siekiama teigiamų jo elgesio pokyčių.
Įstatymo 3 straipsnis nustato vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros uždavinius: 1) padėti vaikui pasiekti teigiamų elgesio pokyčių, ugdyti (ugdytis) atsparumą neigiamai socialinei aplinkai, taip pat padėti pasiruošti savarankiškam gyvenimui, teikiant jam kvalifikuotą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas; 2) sudaryti vaikui palankias pozityviosios socializacijos, resocializacijos ir ugdymo (ugdymosi) sąlygas; 3) ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenybės tapatumo ir priklausymo bendruomenei jausmą, atsakomybės už savo poelgius supratimą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms; 4) palaikyti ir stiprinti vaiko ryšius su jo vystymuisi palankia aplinka.
Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, jog vaiko minimali ir vidutinė priežiūra grindžiama šiais principais: 1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikiamų teisinių ir administracinių priemonių; 2) vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus. Vaikui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per vaiko atstovą įstatymų nustatyta tvarka. Į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja jo interesams, privaloma atsižvelgti; 3) individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, turi būti atsižvelgiama į vaiko amžių ir brandą, jo psichikos ir fizines savybes, poreikius, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes; 4) orumo. Bet kokios procedūros ar bylos proceso metu su vaiku turi būti elgiamasi rūpestingai, jautriai, sąžiningai ir pagarbiai, ypatingą dėmesį skiriant jo asmeninei padėčiai, gerovei ir ypatingiems poreikiams, taip pat užtikrinant visišką jo fizinę ir psichinę neliečiamybę. Vaikai neturi būti kankinami, žeminami ir baudžiami, su jais neturi būti žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi; 5) prieinamumo. Vaikui turi būti skiriamos tokios minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, kurias galima veiksmingai taikyti vaiko neatitraukiant arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo gyvenamosios vietos, neatskiriant nuo šeimos, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Vaikas atskiriamas nuo šeimos tik kraštutiniais atvejais ir kuo trumpesniam terminui; 6) bendradarbiavimo. Vaiko priežiūra ir socialinė integracija (reintegracija) grindžiamos visų šiame procese dalyvaujančių asmenų, vietos bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba; 7) visapusiškumo. Vaikui skiriant minimalios ar vidutinės priežiūros priemones, įvertinamas kitų paslaugų, pagalbos vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą poreikis ir užtikrinamas jų teikimas; 8) vaiko privataus gyvenimo apsaugos. Institucijos, įgyvendinančios vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, vaiko asmens duomenis, susijusius su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros taikymu, tvarko tokia apimtimi, kokia tai būtina vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams apsaugoti ir joms pavestoms funkcijoms atlikti.
Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį vaikui gali būti skiriamos šios minimalios priežiūros priemonės: 1) lankytis pas specialistą; 2) lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą bendruomenėje vykdančią įstaigą ar organizaciją, tarp jų nevyriausybinę organizaciją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme; 3) tęsti mokymąsi toje pačioje ar kitoje bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje pagal privalomojo švietimo programas; 4) dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir teigiamai veikti vaiko elgesį; 5) gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus; 6) dalyvauti mediacijos procese; 7) atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įstaigai ar institucijai naudingą veiklą. Pagal 2 dalį - vaiko minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, gali būti skiriamos maksimaliai iki vienų metų, minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, skiriamos nustatant individualų jų įvykdymo terminą, minimalios priežiūros priemonė, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 7 punkte, – maksimaliai iki 20 valandų. Vaiko minimalios priežiūros priemonės skiriamos ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vaikui skiriamos tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui, kuris: 1) padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 2) padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė; 3) padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė; 4) Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos duomenimis, nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai vaikui paskiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos. Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimas organizuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 punktą koordinuotai teikiamos paslaugos – kompleksinės pagalbos teikimas vaikui nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir vaiko atstovams pagal įstatymą, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko ir šeimos gerovei.
Pagal to paties straipsnio 9 dalį savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs prašymą, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą ir kitą prašymo nagrinėjimo medžiagą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) skirti, pratęsti ar panaikinti paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemones nepasibaigus jų vykdymo terminui, pakeisti paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemones kitomis arba paskirti kitą vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantį asmenį; 2) kreiptis į teismą dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą; 3) paskirti kitą vaikų socializacijos centrą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju; 4) pakeisti paskirtą vaiko vidutinės priežiūros priemonę nepasibaigus jos vykdymo terminui vaiko minimalios priežiūros priemonėmis; 5) panaikinti paskirtą vaiko vidutinės priežiūros priemonę nepasibaigus jos vykdymo terminui; 6) atmesti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą ir siūlyti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai svarstyti kitų priežiūros priemonių skyrimą; 7) atmesti prašymą. Pagal 10 dalį savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas vieną iš šio straipsnio 9 dalies 1, 2, 4 ir 6 punktuose nurodytų sprendimų, priima sprendimą dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 straipsnyje. Savivaldybės administracijos direktorius gali priimti sprendimą ir dėl kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 9 straipsnyje, skyrimo.
Taigi, byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju dėl minimalios priežiūros priemonių skyrimo nepilnamečiui A. K. į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją kreipėsi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas (2022-02-08 raštas Nr. IBPS-S-70389-22) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyrius (2022-03-22 raštas Nr. 10-A-7977(10.70E-10), informuodami, jog A. K., galimai kartu su draugu, naudodami kompiuterinę laikmeną su programine įranga, neteisėtai prisijungę prie „manodienynas.lt“ mokymo informacinės sistemos mokinių paskyrų, pakeitė kai kuriuos mokinių įvertinimus, dėl ko pasikeitė daugumos mokinių vidurkiai ir mokymosi rezultatai, buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas, kurio metu nustatyta, kad formaliai A. K. veiksmuose yra požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 198-1 str. 1 d., tačiau pastarasis veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl, vadovaujantis LR BK 3 str. 1 d. 3 p., 168 str., 2022-02-08 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Remiantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašė skirti nepilnamečiui minimalios priežiūros priemones (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies c punktas).
Taigi, kaip nustatyta, prašymai skirti nepilnamečiui minimalios priežiūros priemones grindžiami tuo, kad nepilnamečio A. K. veiksmuose yra požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 198-1 str. 1 d. Tačiau jis veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl jo atžvilgiu 2022-02-08 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
Teismo vertinimu, nurodytu atveju nepilnamečio padaryta veika visiškai atitinka Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo pagrindą, t. y. jis padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad 2022-02-08 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu, būtų apskųstas ar panaikintas, negaliojantis. Todėl pagrįstai atsakovė vertino, jog nebuvo jokio pagrindo abejoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2022-02-08 prašyme Nr. IBPS-S-70389-22 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus 2022-03-22 prašyme Nr. 10-A-7977(10.70E-10) nurodytos informacijos pagrįstumu ar teisingumu. Pareiškėjos skundo argumentai, kad Vilniaus rajono policijos komisariatas jos nesupažindino su nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jai nėra žinoma, kokių duomenų pagrindu policija padarė išvadą, kad jos sūnus, prisijungęs prie mokytojo kompiuterio, pakeitė kai kurių mokinių pažymius elektroniniame dienyne, kad iš policijos pareigūno ji neišgirdo, kokią pavojingą visuomenei veiką padarė jos sūnus ir ar buvo kam nors padaryta žala, iš esmės yra dėl nutarimo pagrįstumo, o ne dėl skundžiamo Įsakymo pagrįstumo. Kaip minėta, nėra duomenų, kad pareiškėja būtų skundusi nutarimą. Nors pareiškėja savo skunde teigia, kad ginčijamas Įsakymas priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 punktą, tačiau detaliau šių aplinkybių ir argumentų nenurodo.
Kaip matyti, policijos prašymai buvo išnagrinėti 2022-03-03 Vaiko gerovės komisijos posėdyje, buvo išklausytas nepilnametis, nepilnamečio motina, mokyklos atstovai: klasės auklėtoja, psichologė. Vaiko gerovės komisija, įvertinusi visą turimą informaciją, posėdžio metu išsakytus paaiškinimus bei nuomones ir atsižvelgusi į tai, kad dėl A. K. nusikalstamos veikos požymių turinčių veikų kreipiamasi jau nebe pirmą kartą, bendru sutarimu nutarė teikti siūlymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui skirti A. K. minimalios priežiūros priemones. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė remiantis policijos prašymais, Vaiko gerovės komisijos siūlymu bei vadovaujantis Įstatymo nuostatomis priėmė Įsakymą, kuriuo esant Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindui, nepilnamečiui skyrė minimalios priežiūros priemones (Įstatymo 6 straipsnis) bei remiantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi nepilnamečio motinai – pareiškėjai pagrįstai skyrė koordinuotai teikiamas paslaugas.
Teismo vertinimu, Įsakymas buvo priimtas išlaikant visas jo priėmimo procedūras bei esant nenuginčytam Įstatymo pagrindui (Įstatymo 10 straipnsio 1 dalies 1 punktas), todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas, jokio pagrindo jį naikinti nėra. Pareiškėjos skunde nurodomi argumentai dėl Įsakymo yra visiškai nepagrįsti, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.