- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- I-3971-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02515-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Pareiškėjas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nadeira“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Nadeira“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija, LAGK) 2018 m. liepos 17 d. sprendimą administracinio ginčo byloje Nr. 3R-306(AG-241/06-2018 bei priimti naują sprendimą – palikti galioti Vilniaus AVMI 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (7.1)46-MPD-5977 (b. l. 1–4). Paaiškina, kad pareiškėja 2015 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą įregistruoti UAB „Nadeira“ (toliau – Bendrovė) į PVM mokėtojų registrą. Vilniaus AVMI išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir 2015 m lapkričio 27 d. sprendimu Nr. (17.26-40)RES-240273 atsisakė įregistruoti pareiškėją PVM mokėtoju. Pareiškėja šį Vilniaus AVMI sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5259-561/2016 pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-686-556/2018 panaikino VAAT 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir Vilniaus AVMI 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (17.26-40)RES-240273 bei įpareigojo Vilniaus AVMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą įregistruoti pareiškėją PVM mokėtoju. Vilniaus AVMI, vykdydama minėtą LVAT 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą, iš naujo nagrinėjo pareiškėjos 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą ir 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (17.17-40)RES-73391 paprašė pareiškėjos pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos ekonominės veiklos realumo ir/ar jos tęstinumo. Pareiškėja, atsakydama į Vilniaus AVMI 2018 m. gegužės 4 d. raštą, jokių duomenų apie veiklą nepateikė ir pareikalavo „nagrinėti 2015-11-16 UAB „Nadeira“ prašymą ir su juo susijusius dokumentus bei informacija dėl registravimo PVM mokėtoja, o ne prašyti iš naujo pateikti dokumentus bei informaciją“. Atsakovė, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjos 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą, priėmė 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (7.1 )46-MPD-5977 neregistruoti pareiškėjos PVM mokėtoja. Atsakovė, priimdama 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą atsižvelgė į šias faktines aplinkybės: 1) kad pareiškėja nepateikė duomenų ir/ar dokumentų, įrodančių vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamosios ekonominės veiklos realumo ir/ar jos tęstinumo; 2) kad UAB „Nadeira“ nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. yra įdarbintas vienas darbuotojas – vienintelis UAB „Nadeira“ akcininkas, vadovas Š. B.; 3) kad Š. B. darbo užmokestis už darbą nemokamas; kad 4) pareiškėja atsakovei Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų (FR0572 forma) neteikė; 5) kad pareiškėjos pagrindinis akcininkas Š. B. yra taip pat akcininkas UAB „Tako Plius“ (50 proc. akcijų) ir UAB „Nesjtandartas“ (50 proc. akcijų); 5) kad pareiškėjos, UAB „Tako Plius“ ir UAB „Nestandartas“ vadovu yra Š. B., o pareiškėjos ir nurodytų įmonių buhalterinę apskaitą tvarko Š. B. motina B. B.; 6) kad pareiškėja vykdomos veiklos pagrindimui pateikė tik 2015 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopiją su ZARTAB Enterprises dėl 90 vnt. patalynės komplektų įsigijimo, banko išrašą apie 2015-08-27 ZARTAB Enterprises (Lahore, Pakistano Islamo Respublika) 1000 USD mokėjimą, ZARTAB Enterprises išrašytą 2015-08-30 proformą 2565 USD sumai už 90 vnt. patalynės pirkimą ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. sutarties kopiją su UAB „IMAT NORD“ dėl 90 vnt. patalynės komplektų pardavimo 900 Eur sumai; 7) kad UAB „IMAT NORD“ buhalterinę apskaitą taip pat tvarko Š. B. motina B. B.; 8) kad pareiškėjos pateikti dokumentai (sandoris dėl patalynės pirkimo ir pardavimo) vertintini pagal turinį, o ne pagal formalią išraišką; 9) kad UAB „Tako plius“, kurios vadovas ir akcininkas yra Š. B., kuris taip pat yra pareiškėjos vadovas, tinklalapyje www.takoplius.lt nurodo, kad teikia įmonių steigimo ir jų pardavimo paslaugas; pareiškėja PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų (FR0608 forma) laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. neteikė ir prievolių, susijusių su PVM, nedeklaravo; 10) kad pareiškėja nekilnojamojo turto neturi; 11) kad Mokėtojų registro duomenimis pareiškėjos vadovas Š. B. yra/buvo 315 įmonių kontroliuojantis asmuo, o taip pat yra/ buvo 319 įmonių vadovas o tai įrodo, kad pareiškėjos vadovas Š. B. steigia įmones su tikslu jas parduoti, o ne užsiimti ekonomine veikla konkrečioje įmonėje. Pareiškėja Vilniaus AVMI 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (7.1)46-MPD-5977 apskundė LAGK, kuri 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Vilniaus AVMI 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (7.1)46-MPD-5977 panaikino bei įpareigojo Vilniaus AVMI įregistruoti pareiškėją PVM mokėtoju. Atsakovė su šiuo Komisijos sprendimu nesutinka. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo (toliau – PVM įstatymas) PVM įstatymo 71 straipsnio (Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju) 7 dalyje nustatyta, kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. Taigi, PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalies numatytu pagrindu asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, tačiau PVM įstatyme nenustatyta, kad mokesčių administratorius visais atvejais privalo įregistruoti asmenį į PVM mokėtojų registrą. Pažymėtina, kad PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo registruojamas PVM mokėtoju tuo atveju, jeigu pats vykdo ekonominę veiklą ir gauna pajamas. Tik šiuo atveju jo pajamos gali būti mažesnės už nustatytą ribą. Todėl Komisijos argumentas, kad pareiškėjai nereikalaujama vykdyti ekonominę veiklą, o užtenka to, kad pareiškėjos akcininkas ir vadovas Š. B. kontroliavo ir kontroliuoja juridinius asmenis, kurių veiklos bendros pajamos 2015- 2017 metais viršijo 45000 Eur ribą ir todėl Vilniaus AVMI privalėjo įregistruoti pareiškėją PVM mokėtoju, nepagrįstas ir neatitinka PVM įstatymo reikalavimų. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-06-22 įsakymu Nr. 178 „Dėl įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų taisyklių“ (2014-06-30 įsakymo Nr. VA-47 redakcija) patvirtintų įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais/išregistravimo ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 p., 29.5 p. numatyta, kad sprendimas neregistruoti PVM mokėtoju priimamas, jeigu pateikti duomenys ir/ar dokumentai neįrodo vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos ekonominės veiklos realumo ir/ar jos tęstinumo. Vilniaus AVMI du kartus (2015 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (17.26-40)RES-235971 ir 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (17.17-40)RES-73391) papildomai įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją (dokumentus), įrodančius vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos veiklos realumą, tačiau pareiškėja prašomos informacijos (dokumentų) nepateikė. Administracinio ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė Neringa Gudelevičiūtė paaiškino, kad išskyrus 90 vnt. patalynės komplektų įsigijimo, pareiškėja kitų sandorių nesudarė. Sutartis su UAB „IMAT NORD“ dėl 90 vnt. patalynės komplektų pardavimo nutraukta. Tai įrodo, kad pareiškėja, sudarydama sandorį su UAB „IMAT NORD“ dėl patalynės pardavimo, tik imitavo ekonominės veiklos vykdymą. Taip pat pareiškėjos atstovė Neringa Gudelevičiūtė patvirtino, kad pareiškėjos vadovas Š. B. steigia ir perleidžia įmones.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Pareiškėja UAB „Nadeira“ atsiliepime su atsakovės skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 93–95). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad Vilniaus AVMI, atsisakydama registruoti Bendrovę PVM mokėtoja ir šį atsisakymą grįsdama tais pačiais argumentais (veiklos neįrodomumas), nevykdo LVAT 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriame nurodyta, kad Vilniaus AVMI Bendrovę gali atsisakyti registruoti PVM mokėtoja tik tuo atveju, jeigu turi pagrįstų įtarimų, kad suteiktas PVM kodas bus naudojamas sukčiavimo tikslais, bet pati Vilniaus AVMI rizikingumo anketoje nustatė, kad pareiškėjos rizikingumo balas yra mažas, todėl Vilniaus AVMI negali remtis ir šiuo argumentu atsisakydama pareiškėją registruoti PVM mokėtoja. Atsakovė, atsisakydama registruoti pareiškėją PVM mokėtoja, net kai yra priimtas LVAT sprendimas, iš esmės paneigia teisminės valdžios, įsiteisėjusių teismų sprendimų privalomumo principus. Pareiškėja nesutinka su atsakovės teiginiu, kad direktoriui darbo užmokestis nemokamas, mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572 forma) neteikiama. Pažymi, kad tiek darbo užmokestis, tiek gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo mokesčiai yra mokami bei atitinkamos deklaracijos yra teikiamos. Pareiškėja taip pat nesutinka su Vilniaus AVMI teiginiu, kad Bendrovės direktorius kontroliavo 315 įmonių bei buvo 319 įmonių direktorius, todėl Bendrovė veiklos nevykdys, nes Bendrovės direktoriaus ir vienintelio akcininko tikslas yra parduoti įmonę. Paaiškina, kad kadangi įmonės, kurių akcijos buvo perleistos kitiems asmenims, niekada nevykdė veiklos, o įmonės, kurios vykdo veiklą ir yra įsteigtos bendrovės direktoriaus nėra perleistos kitiems asmenims, t. y. UAB „Nestandartas“, UAB „Tako plius“, UAB „Oro zonos“. Tai reiškia, kad bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius yra tvirtai apsisprendęs vykdyti veiklą, siekti pelno. Pažymi, kad Bendrovės vienintelis akcininkas įmonės akcijas įsigijo iš kito Lietuvos Respublikos piliečio, o ne įsteigė pats. Atkreipia dėmesį, kad LVAT, spręsdamas ginčą tarp pareiškėjos ir atsakovės dėl pareiškėjos neįregistravimo PVM mokėtoja, vadovavosi 2013 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu Nr. C-527/11 Ablessio byloje, kurioje teigiama, kad apmokestinamasis asmuo gali prašyti suteikti PVM kodą ne tik tuo atveju, jeigu vykdo veiklą, bet jeigu ir ketina vykdyti veiklą ir patiria pirmųjų investavimo išlaidų. Nurodo, kad Bendrovė įsigijo patalynės komplektus, juos importavo iš Pakistano, sumokėjo importo PVM, apmokėjo už muitinės tarpininkų paslaugas, prekes saugo sandėlyje, yra įdarbinti 2 darbuotojai, jiems mokamas darbo užmokestis bei mokesčiai nuo darbo užmokesčio, ieškoma prekių pirkėjų, tačiau Bendrovei nesant PVM mokėtoja prekių pardavimas PVM mokėtojui yra nuostolingas, o įmonės aktyviai vykdančios veiklą visuomet yra PVM mokėtojos, todėl Vilniaus AVMI teiginys, kad sutarties nutraukimas rodo veiklos imitavimą yra neteisingas, nes įvykdant tokį sandorį Bendrovė turi būti patyrusį nuostolius, todėl nuspręsta sutartį nutraukti, nes Vilniaus AVMI iki šiol Bendrovės neįregistruoja PVM mokėtoja ir riboja galimybes pareiškėjai siekti pelno vykdant ūkinę-komercinę veiklą. Nurodo, kad LVAT nusprendė, jog Vilniaus AVMI sprendimas neregistruoti bendrovės PVM mokėtoja yra teisiškai nepagrįstas ir Vilniaus AVMI įpareigota iš naujo nagrinėti 2015 m. lapkričio 6 d. Bendrovės prašymą registruoti PVM mokėtoja, vykdydama LVAT sprendimą Vilniaus AVMI negali priimti sprendimo neregistruoti bendrovės PVM mokėtoja vadovaudamasi tais pačiais argumentais, kurie LVAT pripažinti neteisėtais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 3R-306(AG-241/06-2018, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 11 d. sprendimas neregistruoti UAB „Nadeira“ PVM mokėtoju, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja Vilniaus AVMI 2015 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą įregistruoti UAB „Nadeira“ į PVM mokėtojų registrą (LAGK administracinio ginčo bylos Nr. 3R-306(AG-241/06-2018, t. 1, b. l. 35). Vilniaus AVMI 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. (17.26-40)RES-240273 atsisakė įregistruoti pareiškėją PVM mokėtoju (LAGK administracinio ginčo bylos Nr. 3R-306(AG-241/06-2018, t. 1, b. l. 48).
Pareiškėja Vilniaus AVMI 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (17.26-40)RES-240273 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5259-561/2016 pareiškėjos skundą atmetė. LVAT 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-686-556/2018 Vilniaus AVMI 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą „Dėl įregistravimo pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju“ Nr. (17.26-40)RES-240273 panaikino ir įpareigojo Vilniaus AVMI iš naujo išnagrinėti UAB „Nadeira“ 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.
Vilniaus AVMI, vykdydama LVAT 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą, 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (17.17-40) RES-73391 kreipėsi į UAB „Nadeira“ su prašymu pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos ekonominės veiklos realumo ir/ar jos tęstinumo (LAGK administracinio ginčo bylos Nr. 3R-306(AG-241/06-2018, t. 1, b. l. 146).
UAB „Nadeira“, atsakydama į Vilniaus AVMI 2018 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (17.17-40) RES-73391, 2018 m. gegužės 8 d. raštu „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ pareikalavo nagrinėti 2015 m. lapkričio 16 d. UAB „Nadeira“ prašymą ir su juo susijusius dokumentus bei informaciją dėl registravimosi PVM mokėtoja (LAGK administracinio ginčo bylos Nr. 3R-306(AG-241/06-2018, t. 1, b. l. 148-149).
Vilniaus AVMI, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjos 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą įregistruoti UAB „Nadeira“ PVM mokėtoju, priėmė 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą neregistruoti UAB „Nadeira“ PVM mokėtoju. (LAGK administracinio ginčo bylos Nr. 3R-306(AG-241/06-2018, t. 2, b. l. 6-11). Vilniaus AVMI šiame sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjos deklaruojama veikla nebus realiai vykdoma, ar ateityje vyks tokiomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos 2015 m. lapkričio 16 d. prašymo pateikimo metu. Be to, sprendimo priėmimo metu, papildomos informacijos apie vykdomą ar numatomą vykdyti veiklą pareiškėja nepateikė.
UAB „Nadeira“, nesutikdama su Vilniaus AVMI 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu, Komisijai pateikė skundą (LAGK administracinio ginčo bylos Nr. 3R-306(AG-241/06-2018, t. 1, b. l. 1-3).
Komisija 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Vilniaus AVMI 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (7.1)46-MPD-5977 panaikino bei įpareigojo Vilniaus AVMI įregistruoti UAB „Nadeira“ PVM mokėtoju (LAGK administracinio ginčo bylos Nr. 3R-306(AG-241/06-2018, t. 2, b. l. 97-100). LAGK šiame sprendime konstatavo, kad UAB „Nadeira“ akcininkas ir vadovas Š. B. su kitais susijusiais asmenimis kontroliavo ir kontroliuoja UAB „Nadeira“, UAB „Tako Plius“, UAB „Nestandartas“, UAB „Oro zonos“, UAB „Salvitas“, kurių pajamos 2015-2017 m. viršijo PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytą 45000 Eur ribą, todėl sutinkamai su PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalies nuostata pareiškėjai nereikia pačiai vykdyti PVM apmokestinamą ekonominę veiklą, o užtenka to, kad pareiškėjos akcininkas ir vadovas Š. B. su kitais susijusiais asmenimis kontroliavo ir kontroliuoja juridinius asmenis, kurių veiklos bendros pajamos 2015-2017 metais viršijo 45000 Eur ribą. Šiame LAGK sprendime, be kita ko, konstatuota, kad Vilniaus AVMI neturėjo jokio pagrindo 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (17.17-40)RES- 73391 reikalauti pareiškėjos pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos ekonominės veiklos realumo ir/ar jos tęstinumo, o privalėjo nagrinėti dokumentus, kurie pareiškėjos buvo pateikti Vilniaus AVMI iki ir su 2015 m. lapkričio 6 d. prašymu; byloje turimi dokumentai įrodo, kad pareiškėja vykdė ekonominę veiklą; Vilniaus AVMI nepateikė įrodymų, jog Š. B. steigia ir perleidžia įmonės.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta 45 000 eurų riba.
LVAT 2018 m. balandžio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. Nr. A-686-556/2018, vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nurodė, kad nors PVM direktyvos 214 straipsnyje nurodytos asmenų, kuriems turi būti suteikti atskiri kodai, kategorijos, šioje nuostatoje nenumatytos sąlygos, kurios gali būti taikomos suteikiant PVM mokėtojo kodą. Iš šio straipsnio ir tos pačios direktyvos 213 straipsnio formuluotės matyti, kad valstybės narės turi tam tikrą diskreciją nustatyti priemones apmokestinamųjų asmenų registravimui PVM tikslais užtikrinti. Tačiau ši diskrecija negali būti neribota. Nors valstybei narei leidžiama atsisakyti suteikti apmokestinamajam asmeniui atskirą kodą, tokia teise negali būti pasinaudojama be pateisinamos priežasties (Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Ablessio, C‑527/11, 22 ir 23 p.) (36 sprendimo punktas). Remiantis apmokestinamojo asmens sąvoką apibrėžiančia Teisingumo Teismo praktika ir PVM direktyvos 213 straipsnio 1 dalies formuluote, apmokestinamaisiais asmenimis, galinčiais prašyti suteikti PVM mokėtojo kodą, laikomi ne tik asmenys, kurie jau vykdo ekonominę veiklą, bet ir asmenys, kurie ketina pradėti tokią veiklą ir šiuo tikslu patiria pirmųjų investavimo išlaidų. Taigi šie asmenys gali negalėti šiuo parengiamuoju jų ekonominės veiklos etapu įrodyti, kad jie jau turi materialinių, techninių ir finansinių išteklių tokiai veiklai vykdyti. Todėl PVM direktyva, visų pirma jos 213 ir 214 straipsniais, draudžiama valstybės narės mokesčių administratoriui atsisakyti suteikti PVM mokėtojo kodą vien dėl to, kad, pateikdamas prašymą įtraukti į apmokestinamųjų asmenų registrą, asmuo negali įrodyti, jog turi materialinių, techninių ir finansinių išteklių deklaruotai ekonominei veiklai vykdyti (Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Ablessio, C‑527/11, 26 ir 27 p.)“ (37 sprendimo punktas).
Kaip minėta, LVAT 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus AVMI 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (17.26-40)RES-240273 ir įpareigojo Vilniaus AVMI iš naujo išnagrinėti UAB „Nadeira“ 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. LVAT šiame sprendime nustatė, kad Š. B. (vienas ir/ar su kitais asmenimis) kontroliuoja keletą juridinių asmenų (pareiškėją UAB „Nadeira“, UAB „Oro zonos“, UAB „Salvitas“, MB „Teravilis“, UAB „Tako plius“, UAB „Nestandartas“), kurių bendra gauta atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur sumą ir buvo apie 200 000 Eur (sprendimo 34 punktas). Faktą, kad UAB „Nadeira“ akcininkas ir vadovas Š. B. su kitais susijusiais asmenimis kontroliavo ir kontroliuoja juridinius asmenis, kurių pajamos 2015-2017 m. viršijo PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytą 45 000 Eur ribą, nustatė ir Vilniaus AVMI 2018 m. gegužės 11 d. sprendime. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei LVAT 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą, teismas sutinka su Komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendime padaryta išvada, kad UAB „Nadeira“ pagal PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalies reikalavimus turėjo pareigą registruotis PVM mokėtoju.
Vilniaus AVMI skunde teismui nurodė, kad atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-06-22 įsakymu Nr. 178 „Dėl įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų taisyklių“ 29.5 papunkčio nuostatas, kad sprendimas neregistruoti PVM mokėtoju priimamas, jeigu pateikti duomenys ir/ar dokumentai neįrodo vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos ekonominės veiklos realumo ir/ar jos tęstinumo, 2018 m. gegužės 4 d. raštu kreipėsi į UAB „Nadeira“, kurią papildomai įpareigojo pateikti informaciją (dokumentus), įrodančią vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos veiklos realumą. Pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad tiek Vilniaus AVMI nustatė, tiek byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Nadeira“ nors ir ne PVM apmokestinamą, tačiau 2015-2017 metais ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžiama PVM įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, vykdė (LAGK administracinio ginčo bylos Nr. 3R-306(AG-241/06-2018, t. 2, b. l. 25-89). Be to, teismas sutinka su Komisijos pozicija, kad PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalies nuostatas nereikalauja pačiam pareiškėjui vykdyti PVM apmokestinamą ekonominę veiklą, o užtenka to, kad UAB „Nadeira“ akcininkas ir vadovas kartu su kitais susijusiais asmenimis kontroliavo ir kontroliuoja juridinius asmenis, kurių veiklos bendros pajamos 2015-2017 metais viršijo 45 000 Eur ribą. Antra, atsižvelgiant į tai, kad LVAT 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Vilniaus AVMI įpareigojo iš naujo išnagrinėti UAB „Nadeira“ 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą įregistruoti PVM mokėtoju, todėl teismas sutinka su Komisijos pozicija, kad Vilniaus AVMI neturėjo jokio pagrindo 2018 m. gegužės 4 d. raštu pareiškėjos reikalauti minėtų įrodymų. Vilniaus AVMI privalėjo nagrinėti tuos duomenis ir dokumentus, kuriuos pareiškėja pateikė iki ir su 2015 m. lapkričio 16 d. prašymu.
Atsakovė skunde ir 2018 m. gegužės 11 d. sprendime pažymėjo, kad iš naujo nagrinėjant pareiškėjos 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą įregistruoti į PVM mokėtojų registrą, buvo atsižvelgta, be kita ko, ir į tai, kad Mokėtojų registro duomenimis UAB „Nadeira“ vadovas Š. B. yra/buvo 315 įmonių kontroliuojantis asmuo, taip pat yra/ buvo 319 įmonių vadovas, kas įrodo, kad UAB „Nadeira“ vadovas Š. B. steigia įmones su tikslu jas parduoti, o ne užsiimti ekonomine veikla konkrečioje įmonėje. Atsakovė pažymėjo, kad didelė dalis įmonių, kurių steigėjas buvo UAB „Nadeira“ vadovas Š. B. buvo parduotos užsienio asmenims, kai kuriose šių įmonių buvo nustatyti galimi PVM sukčiavimo atvejai tarptautiniu mastu.
LVAT 2018 m. balandžio 26 d. sprendime pažymėjo, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės turi teisėtą interesą imtis tinkamų priemonių savo finansiniams interesams apsaugoti, o kova su galimu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu yra PVM direktyvoje pripažintas ir skatinamas tikslas. Be to, valstybės narės privalo užtikrinti įrašų apmokestinamųjų asmenų registre teisingumą, kad būtų užtikrintas tinkamas PVM sistemos veikimas. Taigi nacionalinė kompetentinga institucija privalo patikrinti prašymą pateikusio asmens apmokestinamojo asmens statusą prieš jam suteikdama PVM mokėtojo kodą. Todėl pagal PVM direktyvos 273 straipsnio pirmą pastraipą valstybės narės gali teisėtai numatyti priemones, tinkamas užkirsti kelią piktnaudžiauti identifikaciniais kodais, visų pirma įmonėms, kurių veikla, taigi ir apmokestinamojo asmens statusas, yra visiškai fiktyvūs. Tačiau šiomis priemonėmis neturi būti viršijama tai, kas būtina teisingam mokesčio surinkimui užtikrinti ir sukčiavimui išvengti, ir jomis neturi būti sistemingai pažeidžiama teisė į PVM atskaitą, taigi ir šio mokesčio neutralumas (Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Ablessio, C‑527/11, 28–30 p.) (38 sprendimo punktas). Kad galėtų būti laikomas proporcingu sukčiavimo prevencijos tikslui, atsisakymas suteikti apmokestinamajam asmeniui atskirą kodą turi būti pagrįstas rimtais įrodymais, leidžiančiais objektyviai manyti, kad tikėtina, jog šiam apmokestinamajam asmeniui suteiktas PVM mokėtojo kodas bus naudojamas sukčiaujant. Toks sprendimas turi būti pagrįstas bendru visų konkretaus atvejo aplinkybių įvertinimu ir įrodymais, surinktais tikrinant visą atitinkamos įmonės (apmokestinamojo asmens) pateiktą informaciją (Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Ablessio, C‑527/11, 34 p.) (39 sprendimo punktas).
2015 m. lapkričio 17 d. būsimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo rizikingumo nustatymo anketa patvirtina, kad pati Vilniaus AVMI nustatė, jog galutinis UAB „Nadeira“ rizikingumo balas yra žemas (LAGK administracinio ginčo bylos Nr. 3R-306(AG-241/06-2018, t. 2, b. l. 81-86). Šią faktinę aplinkybę konstatavo LVAT minėtame sprendime (sprendimo 41 punktas). Kadangi, Vilniaus AVMI naujos būsimo pridėtinės vertės mokesčio rizikingumo anketos nei Komisijai, nei teismui nepateikė, teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad ir šiuo pagrindu nebuvo galima grįsti atsisakymo registruoti pareiškėjo PVM mokėtoju.
Kaip minėta, atsakovė, priimdama 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą, atsižvelgė ir į tai, kad mokėtojų registro duomenimis UAB „Nadeira“ vadovas Š. B. yra/buvo 315 įmonių kontroliuojantis asmuo, taip pat yra/buvo 319 įmonių vadovas, o tai, anot atsakovės, įrodo, kad UAB „Nadeira“ vadovas Š. B. steigia įmones su tikslu jas parduoti, o ne užsiimti ekonomine veikla konkrečioje įmonėje, be to, didelė dalis įmonių, kurių steigėjas buvo UAB „Nadeira“ vadovas Š. B. buvo parduotos užsienio asmenims, kai kuriose šių įmonių buvo nustatyti galimi PVM sukčiavimo atvejai tarptautiniu mastu. Teismas šiuos atsakovės teiginius vertina kritiškai ir sutinka su Komisijos vertinimu, kad Vilniaus AVMI pateiktas dokumentas apie Š. B. (LAGK administracinio ginčo bylos Nr. 3R-306(AG-241/06-2018 t. 2. b. l. 16) nepatvirtina Vilniaus AVMI nurodytų faktinių aplinkybių. Be to, atsakovė nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių kitų argumentų, objektyvių ir motyvuotų įrodymų, iš kurių galima būtų neginčijamai nustatyti, kad kai kuriose UAB „Nadeira“ vadovo Š. B. įsteigtose įmonėse buvo nustatyti galimi sukčiavimo atvejai tarptautiniu mastu.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad Vilniaus AVMI 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (7.1)46-MPD-5977 nepagrįstai neregistravo AUB „Nadeira“ PVM mokėtoju, todėl Komisija 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 3R-306(AG-241/06-2018 pagrįstai panaikino Vilniaus AVMI 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (7.1)46-MPD-5977 ir įpareigojo Vilniaus AVMI įregistruoti UAB „Nadeira“ PVM mokėtoju. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.