Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. prašymu dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui persiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-17121-912/2016, siekiant įvertinti šios ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-866-413/2016 sujungimo tikslingumo klausimą.

Įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. kovo 30 d. iškeltos civilinės bylos Nr. e2-17121-912/2016 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bankroto bylos Nr. B2-866-413/2016 dalies pagal pareiškėjo Z. V. skundą dėl BUAB „FF lizingas“ administratoriaus atstatydinimo ir išlaidų nepripažinimo bankroto administravimo išlaidomis nagrinėjimo dalyką, darytina išvada, kad šių bylų nagrinėjimo dalyku esančios aplinkybės yra tapačios, nes susijusios su išlaidų, patirtų BUAB „FF Lizingas“ bankroto administratorei UAB „Admivita“ 2014 m. lapkričio 6 d. vienašališkai perėmus bankrutuojančios įmonės patalpas ir dokumentus, teisėtumo patikra ir įvertinimu. Abiejose bylose nagrinėjami tų pačių šalių ginčai ir sutampa šių bylų nagrinėjimo dalykas, kas sudaro pagrindą bylas sujungti.

Bylas atsisakytina sujungti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Civilinių bylų sujungimo instituto tikslai yra susiję su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu: bylos sujungiamos, jeigu taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai. Bylų sujungimas taikomas ir tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti civilinės bylos Nr. e2-17121-912/2016 pagal BUAB „FF Lizingas“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl nuostolių (žalos) atlyginimo ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos BUAB „FF Lizingas“ bankroto bylos sujungimo klausimą. Prašymas grindžiamas aplinkybe, kad bylose nagrinėjami klausimai yra labai panašūs, t. y. susiję su išlaidų, patirtų BUAB „FF Lizingas“ bankroto administratorei UAB „Admivita“ 2014 m. lapkričio 6 d. vienašališkai perimant bankrutuojančios įmonės patalpas ir dokumentus, teisėtumo patikra ir įvertinimu.

Sprendžiant, ar nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti prašymą ir remiantis CPK 136 straipsnio 4 dalimi bylas sujungti, reikia įvertinti, ar prašomos sujungti bylos pagal ginčo esmę gali būti laikomos vienarūšėmis. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal BUAB „FF Lizingas“ ieškinį yra sprendžiamas klausimas dėl Z. V. taikytinos civilinės deliktinės atsakomybės, o Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje BUAB „FF Lizingas“ bankroto byloje kreditorius Z. V. yra pateikęs prašymą dėl bankroto administratoriaus veiklos įvertinimo, kuriame taip pat keliamas reikalavimas nepripažinti minėtų išlaidų BUAB „FF Lizingas“ bankroto administravimo išlaidomis ir įpareigoti UAB „Admivita“ grąžinti BUAB „FF Lizingas“ vienašališko dokumentų ir turto perėmimo, faktinių aplinkybių konstatavimo bei inventorizavimo metu patirtas 13 327,09 Eur dydžio išlaidas. Taigi, vienu atveju, reiškiami reikalavimai nagrinėtini ginčo teisena dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, kitu atveju, bankroto byloje nagrinėjamas procesinis prašymas (skundas) dėl bankroto administratoriaus veiksmų.

Šios civilinės bylos negali būti sujungiamos, nes bankroto byloje tarpine procesine nutartimi negali būti išsprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį tikėtina žalą padariusiam asmeniui, o bankroto byloje nagrinėtinas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimas atskirai nuo bankroto bylos negali būti perduotas nagrinėti kitam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 136 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-17121-912/2016 ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-866-413/2016 nesujungti.