- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-786-227/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02291-2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- E. G.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A –786– 227 / 2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3196-755/2011 pagal ieškovės S. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo atsakovui E. G., bei atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo, išmokėtų sumų priteisimo ieškovei S. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės 15000 Lt kompensaciją E. G., nustatyti, kad visi sutartiniai įsipareigojimai AB „Swedbank“ po santuokos nutraukimo pasilieka ieškovei, skolas AB „Panevėžio butų ūkis“, AB „Panevėžio energija“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ kartu su priverstinio vykdymo išlaidomis po santuokos nutraukimo palikti atsakovui, o visų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju nustatyti šalių solidarią atsakomybę, po santuokos nutraukimo šalims palikti jų dabartines pavardes, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nuo pat šalių santuokos pradžios prasidėjo nesutarimai. Nuo atsakovo išpuolių namuose duždavo stiklai, jis pjaustėsi venas, žudėsi, buvo pakišęs ieškovei peilį po kaklu, girtuokliavo, vaikams neteikė išlaikymo. Ieškovė bandė atkurti šeimą, du kartus nutraukė ištuokos bylas. Prieš 6 metus šalys pradėjo gyventi atskirai, nusprendė, kad anyta keičia savo butą į jos buto dalį, nes kartu su atsakovu negalėjo gyventi. Ieškovės kaltės dėl šeimos iširimo nėra, nes ji stengėsi dėl šeimos. Prašo santuoką nutraukti, jai palikti butą, o ieškovė atsakovui per metus sumokės 15000 Lt kompensaciją pardavusi butą. Pagal 1997 metų sutartį su banku būstui pirkti, liks abu solidariai skolingi. Visos kitos skolos yra už jų būstą. Posėdžio metu nurodė, kad 1700 litų skola AB Lesto padengta. Su priešieškiniu nesutinka.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, padalinti bendrą turtą priteisiant abiems sutuoktiniams asmeninėn nuosavybėn po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad už įsipareigojimus kreditoriams šalys atsakys solidariai, priteisti iš ieškovės 4326 Lt kredito dalį, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad santuoką reikia nutraukti, nes šeima faktiškai jau iširo, jie gyvena atskirai, bet tai įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl ieškovės kaip sutuoktinės pareigų nevykdymo, charakterio savybių. Teismo posėdžio metu patikslino, kad S. G. kaltės dėl šeimos iširimo nėra, tik ji meluoja teisme. Šeima iširo dėl sūnaus kaltės, nes jis pasikvietė draugus, kad jį sumuštų. Vaikams atsakovas kas mėnesį pervesdavo lėšų į ieškovės sąskaitą, davė grynais pinigais. Iš atsakovo bankas kreditą atskaičiuodavo kaip skolą. Prašo priteisti iš ieškovės 4326 litų - pusę sumos, kurios jis sumokėjo bankui, kadangi ieškovę jį šmeižia. Prašo butą, kurio vertė 92000 Lt, ir skolas dalinti per pusę. Pripažino, kad už komunalinius patarnavimus nemoka daugiau nei metus laiko dėl sunkios finansinės padėties. Mano, kad šalys gali kartu gyventi dviejų kambarių bute. Jeigu butą parduotų, jam reikėtų nuomotis. Norėtų gauti pusę buto vertės, kas liks sumokėjus skolas bei atsiskaičius su banku, sutiktų išsikraustyti gavęs 35000 Lt. Atsakovas prašė ieškinio netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškovės S. G. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo E. G. priešieškinį atmetė. Teismas sprendimu šalių sudarytą santuoką nutraukė dėl E. G. kaltės, po santuokos nutraukimo šalių pavardes paliko G. ir G., padalino šalių bendrą turtą lygiomis dalimis ir pripažino S. G. ir E. G. kiekvienam nuosavybės teises po ½ dalį buto, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažino, jog pagal prievoles AB Swedbank dėl suteiktos paskolos butui (duomenys neskelbtini), pirkti grąžinimo, įsiskolinimų AB „Panevėžio butų ūkis“, AB „Panevėžio energija“ ir antstoliui S.Ramanauskui 379 Lt šalys atsako solidariai, reikalavimus dėl mokėjimų tvarkos pagal nurodytas prievoles nustatymo atmetė, priteisė iš E. G. ieškovei 135 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1987-12-12 (b.l.13), santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie jau pilnamečiai. Laikė, kad yra sąlygos santuokai nutraukti, nes bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.61 str.). Remdamasis byloje esančiais įrodymais pripažino, kad šalių santuoka faktiškai iširo, nes sutuoktiniai jau apie 6 metus gyvena skyrium, todėl nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi normalų santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, šeimą išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.). Santuokos iširimo priežastimi teismas laikė ligos sąlygotą (nuo 1993 m. atsakovui nustatyta nepertraukiamos eigos paranoidinė šizofrenija – t.1, b.l.98), ieškovės ir šeimos narių, ypač sūnaus, atžvilgiu netinkamą, agresyvų elgesį, iš dalies ir girtuokliavimą. Todėl pripažino, kad savo elgesiu atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigą būti lojaliems vienas kitam, vienas kitą remti, gerbti (CK 3.27 str.), žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei nesant įrodymų, jog ieškovės elgesys būtų buvęs netinkamas, neatitinkąs šeimos poreikių ir interesų, teismas pripažino šalių santuoką nutrauktiną dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2d.). Nustatė, kad šalys santuokos metu įsigijo turto-butą (duomenys neskelbtini), kuris priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir, santuoką nutraukiant, yra dalintinas. Nors ieškovė prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo grindė tuo, jog šeima pajamų negavo dėl atsakovo aplaidumo ar jas nuslėpus (CK 3.123 str. 4 d.), atsakovas nemokėjo mokesčių, neteikė šeimai paramos, teismas šias aplinkybes laikė neįrodytomis. Atsižvelgė į tai, kad atsakovo gaunama pensija 656 Lt, 5-6 metai kaip šalys gyvena atskirai ir bendrai ūkio nebetvarko, todėl negalima teigti, kad atsakovas slėpė nuo šeimos santykinai nedideles savo pajamas. Nors atsakovas vienas naudodamasis butu (duomenys neskelbtini), įsiskolino paslaugų tiekėjams, pripažino, kad tai nerodo jo aplaidumo ar lėšų nuslėpimo nuo šeimos. Skolos kreditoriams rodo sutartinių prievolių jiems nevykdymą, bet ne kito sutuoktinio elgesio nuslepiant šeimos pajamas ar jų negavimą dėl aplaidumo, tik asmeninių poreikių tenkinimo. Vadovaudamasis CK 3.127 str.3 d. teismas laikė, kad nėra kliūčių bei priežasčių turtą dalinti ne natūra, o priteisiant kompensaciją. Atsižvelgė į tai, kad butas yra dviejų nepereinamų kambarių, beveik 58 kv.m. naudingo ploto (t.1, b.l.16), iki faktinio šeimos iširimo jame gyveno šalių šeima-keturi asmenys, todėl techninių kliūčių jame gyventi abiem šalims nėra. Kadangi šalys jau 5-6 metai kaip gyvena atskirai, nėra pagrindo manyti, kad šalių tarpusavio santykiai yra ar bus tokie, kad gyvenimas viename bute kuriai nors iš šalių bus negalimas. Atsižvelgė į tai, kad pasak liudytojos A.V. G. (atsakovo motinos), šalys ir dabar bendrauja, ieškovė ateina į butą, kartais su atsakovu bendrai leidžia laiką, kas rodytų, jog jų tarpusavio santykiai pagerėję. Įvertino ir tai, jog ieškovė neketina ginčo bute gyventi, o norėtų jį parduoti, nes neturi galimybės iš karto sumokėti atsakovui kompensacijos. Tuo tarpu atsakovas yra nedarbingas, jo pajamos nedidelės, kito gyvenamojo būsto neturi, motina atsisako jį priimti pas save, o patenkinus ieškinio reikalavimą dėl turto padalinimo, atsakovas faktiškai nebeturėtų kur gyventi, pardavus šalių butą, nežinia, ar pakaktų lėšų kitam būstui įsigyti.
Nustatė, jog ieškovė 1997-09-02 sudarė paskolos sutartį Nr.1 su dabar jau likviduotu Lietuvos valstybiniu komerciniu banku dėl 39510 Lt paskolos butui (duomenys neskelbtini) J, pirkti suteikimo. Kreditoriaus teisės bei pareigos perduotos AB Swedbank. Paskola iki šiol pilnai nesugrąžinta, sugrąžinimo pabaiga 2023 m. (t.1, b.l.51-53). Už šalių butui (duomenys neskelbtini) suteiktus įvairius patarnavimus skola AB „Panevėžio butų ūkis“ 2011-02-01 dienai yra 8597,43 Lt (pažyma, t.1, b.l. 60), AB „Panevėžio energija“ 2011-03-16 dienai - 2408,61 Lt (įspėjimas, t.1, b.l.57 ), ir antstoliui S.Ramanauskui - 379 Lt (antstolio pranešimas, t.1, b.l.61 ). Visos skolos susijusios su šalių dalijamu butu, t.y. bendru sutuoktinių turtu. AB „Lesto turėta 863,03 Lt skola antstolio pilnai išieškota ir šiuo metu jos nebėra. Teismas atsižvelgė į tai, kad CK 3.109 str.1 d.2,3 p. skelbia, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos sutuoktinių prievolės susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, bendro turto tvarkymu. Kadangi bendroje jungtinėje nuosavybėje sutuoktinių dalys iki turto padalijimo nenustatytos, šios prievolės yra solidariosios. Kreditoriams šioje ištuokos byloje nepareiškus savarankiškų reikalavimų, teismas tik pasisakė dėl jau turimų prievolių prigimties. Pripažino, kad visos šalių prievolės yra solidarios. Netenkino prašymo dėl mokėjimo paskirstymo lygiomis dalimis ar paskiriant kuriai vienai iš šalių, kadangi toks mokėjimo tvarkos atskyrimas nuo solidaraus atsakomybės principo (CK 3.1 str., 6.6 str.4 d.) sąlygotų kreditoriaus teisės pasirinkti bet kurį mokėtoją suvaržymą ir minėtos teisės normos pažeidimą. Laikė atmestinu atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 4326 Lt- jo sumokėtą bankui kredito dalį, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog būtent jis mokėjo bankui paskolos dalį iš asmeninių ar iš bendrų lėšų, be to, ši prievolė yra solidari, paskola paimta šeimos interesais - būstui pirkti, todėl ir jos grąžinimas atliekamas iš bendrų lėšų, nesvarbu, kurio sutuoktinio. Be to, lėšos bankui buvo atskaitomos iš jo atlyginimo (t.1, b.l.175), o tokios pajamos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88, 3.109 str.). Nurodė, kad bendros prievolės įvykdymo atveju įstatymas (išskyrus CK 3.115 str. išimtis) nenumato kompensacijų tarp sutuoktinių galimybės. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistas jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl bendro turto padalijimo panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 straipsnyje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Iš ieškovės paaiškinimų, kurių atsakovas nepaneigė ir nenuginčijo, matyti, kad jis gyveno aplaidžiai (nemokėjo už teikiamas komunalines paslaugas, nesirūpino šeimos namų ūkio išlaikymu). Būtent tokiais atsakovo veiksmais ir buvo nulemtas bendro turto vertės sumažinimas (šalys įsiskolino kreditorėms), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodytos aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, yra nepagrįsta. Teismas nevertino ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių duomenų (Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2006-04-03 pranešimo Nr. 14-1335 apie būtinumą skirti ekspertizę atsakovui E. G.; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-03-09 nutartis skirti kardomąją priemonę - atsakovo E. G. įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ieškovės S. G.), patvirtinančių, jog atsakovas vartojo tiek šalių vaiko, tiek ieškovės atžvilgiu smurtą ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Įvertinus aplinkybių visetą darytina išvada, kad šalių palikimas ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiais yra absoliučiai netikslingas. Šalys kartu negyvena daugiau kaip 6 metus, o tarpusavio santykiai yra labai įtempti. Teismas, spręsdamas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, atsisakė sudaryti šalių bendro turto balansą ir tokiu būdu pažeidė CK 3.118 straipsnio 1 dalį. Kadangi šalys turi bendrų kreditorių, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti šalių neįvykdytų prievolių (skolų) kreditoriams apimtis ir taikyti CK 3.118 straipsnio 2 dalį - sumažinti viso šalių bendro turto visumą prievolių (skolų) suma. Teismas nenustatė šalių dalijamo bendro turto vertės, kuri nustatoma pagal rinkos kainas sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Taip pat visiškai nenagrinėjo šalių prievolių pobūdžio kiekvienai iš kreditorių „Swedbank“, AB, AB „Panevėžio butų ūkis“ ir AB „Panevėžio energija“ atskirai, nenustatė aplinkybių, numatytų CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, t. y. patvirtinančių, kad šalys sudarė sandorius su minėtomis kreditorėmis šeimos namų ūkiui išlaikyti, todėl šalių prievolės pagal tokius sandorius yra solidarios. Antstolis Saulius Ramanauskas yra priėmęs priverstinai vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-06 teismo įsakymą dėl 1063 Lt skolos ir 32 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės S. G. kreditorei AB Rytų skirstomieji tinklai (AB LESTO) (civilinė byla Nr. L2-6913-837/2010). Minėtoje byloje kreditorės reikalavimai buvo pareikšti tik vienai ieškovei, kaip skolininkei, todėl atlyginti vykdymo išlaidas minėtam antstoliui turi išskirtinai ieškovė, o ne šalys solidariai. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl šalių bendro turto dėl lygių dalių nustatymo, neatsižvelgė į dalytino turto pobūdį, atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu, į tai, kad atsakovo motina A. V. G. neprieštaravo, jog po šalių santuokos nutraukimo atsakovas gyventu jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į ieškovės gaunamas pajamas, į jos ir atsakovo galimybes mokėti kreditą bankui, į atsakovo aplaidumą (nenorą dirbti geriau apmokamą darbą ir/ar užsiimti verslu) ir pan., todėl visiškai nepagrįstai nusprendė, kad byloje nebuvo realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.123 straipsnį, o tai sudarė prielaidas nepagrįsto teismo sprendimo dalyje dėl šalių bendro turto padalijimo priėmimui. Yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl ieškovei nustatytinos 3/4 dalys, o atsakovui - 1/4 dalis turto šalių bendrojoje nuosavybėje. Ginčo butas natūra priteistinas ieškovei, atsakovui išmokant piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią jo turto dalį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priimtu teismo sprendimu akivaizdžiai nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje kreditorių „Swedbank“, AB, AB „Panevėžio butų ūkis“ ir AB „Panevėžio energija“ teisių ir pareigų, todėl byloje konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Prašo priteisti iš atsakovo 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurių dar nėra sumokėjusi UAB „Tikroji turto kaina“ pagal pasirašytą 2011-09-26 teisinių paslaugų teikimo sutartį, už apeliacinio skundo surašymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 313 str., 320 str., 328 str.).
Dalinant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę turi būti sudaromas sutuoktinių turto balansas, kuriame pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Jeigu iš bendro turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, bendro dalytino sutuoktinių turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Pagal tokias prievoles sutuoktiniai ir toliau atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 3.118 str. 2 d.). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijimas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įsigijo turto-butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė 1997-09-02 sudarė paskolos sutartį Nr.1 su dabar likviduotu Lietuvos valstybiniu komerciniu banku dėl 39510 Lt paskolos butui (duomenys neskelbtini), pirkti suteikimo. Kreditoriaus teisės bei pareigos perduotos AB Swedbank. Paskola iki šiol pilnai nesugrąžinta, sugrąžinimo pabaiga 2023 m. (t.1, b.l.51-53). Už šalių butui (duomenys neskelbtini) suteiktus įvairius patarnavimus skola AB „Panevėžio butų ūkis“ 2011-02-01 dienai yra 8597,43 Lt (pažyma, t.1, b.l. 60), AB „Panevėžio energija“ 2011-03-16 dienai - 2408,61 Lt (įspėjimas, t.1, b.l.57 ), ir antstoliui S.Ramanauskui - 379 Lt (antstolio pranešimas, t.1, b.l.61). Iš bylos duomenų matyti, kad šalių paimta paskola buvo panaudota šeimos poreikiams. Paskolos mokėjimo terminas nėra suėjęs. Šalių finansiniai įsipareigojimai AB Swedbank sudaro 18498 Lt, ginčo dėl to nėra, todėl remiantis CK 3.118 straipsniu bendro sutuoktinių turto masė turi būti mažinama vykdytinų prievolių suma. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kokį turtą ir prievoles turi sutuoktiniai, tačiau kaip pagrįstai skunde teigia ieškovė, nesudarė bendro sutuoktinių turto balanso, nenurodė buto vertės, bendros sutuoktinių turto masės nesumažino visų mokėtinų prievolių suma. Byloje ginčo dėl buto vertės nėra. Ieškovė teismui nurodė, kad butas vidutinė rinkos vertė yra 82000 Lt, ką patvirtina UAB „Liturna“ 2011-03-22 turto vertės nustatymo ataskaita Nr. P11/03-040-B (t.1, b.l. 19-34). Atsakovas priešieškinyje nurodė tokią pačią buto vidutinę rinkos vertę. Nors teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad buto vertė yra 92000 Lt, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šalių buto vertė yra 82000Lt. Sudarant balansą, iš šios sumos minusuojama visų mokėtinų prievolių suma, ir pripažįstama, kad bendra dalintino turto vertė sudaro 51 245 Lt.
Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Nukrypstant nuo turto lygių dalių principo ir parenkant konkretų turto padalijimo būdą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo. Apeliantė teigia, kad teismas dalydamas santuokoje įgytą turtą ir priteisdamas atsakovui kompensaciją turėjo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes atsakovas gyvendamas aplaidžiai, nemokėdamas už teikiamas komunalines paslaugas, nesirūpindamas šeimos namų ūkio išlaikymu, įsiskolindamas kreditoriams sumažino bendro turto vertę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumažinęs turto vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę (CK 3.123 str. 3p.) ar, kad šeima negavo pajamų dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo poreikiams tenkinti (CK 3.123 str. 4d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui gaunant 656 Lt pensiją, 5-6 metus šalims gyvenant atskirai ir bendrai ūkio nebetvarkant negalima teigti, jog atsakovas slėpė nuo šeimos nedideles savo pajamas. Nors atsakovas vienas naudodamasis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), įsiskolino paslaugų tiekėjams, įvertinus jo ligą ir gaunamas pajamas, tai nelaikoma jo aplaidumu ar lėšų nuslėpimo nuo šeimos. Buto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, išlaikymas yra abiejų sutuoktinių solidari prievolė, todėl atmestini ieškovės teiginiai, kad atsakovas sumažino šalių turtą nemokėdamas už buto išlaikymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas mokėjo AB „Swedbank“ paskolos, suteiktos butui įsigyti, kasmėnesines įmokas. Sprendžiant klausimą dėl galimybės nukrypti nuo turto lygių dalių principo įvertintina tai, kad atsakovas serga nepertraukiamos eigos paranoidinė šizofrenija, gauna pensiją, jo galimybės susirasti gerai apmokamą darbą yra ribotos, tuo tarpu ieškovė yra darbingo amžiaus, gauna pastovias pajamas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę ir priteisti didesniąją turto dalį ieškovei. Kitų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė ir teisėjų kolegija jų nenustatė. Teisėjų klegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuokoje įgytą turtą tarp šalių dalijo lygiomis dalimis.
Tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Taigi turto nedalumas gali situaciją modifikuoti taip, kad nesant galimybės nedalaus turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais. Klausimas, ar konkretus turtas (daiktas) dalus (nedalus), yra vertinamojo pobūdžio ir priklauso nuo konkrečios bylos individualių aplinkybių. Į sutuoktinių nuomonę dėl turto dalumo turi būti atsižvelgiama, bet teismo ji nesaisto. Kai tenka dalyti didesnį butą (kelių kambarių), paprastai toks turtas nelaikomas nedaliu ir vienam iš sutuoktinių natūra priteisiamas atsižvelgiant į kitus CK 3.123 straipsnyje nurodytus reikšmingus kriterijus, pvz., nepilnamečių vaikų interesus, itin komplikuotus sutuoktinių tarpusavio santykius ir kt. Turtas turi būti padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sutuoktiniams priteista po 1/2 dalį buto, kuris yra dviejų nepereinamų kambarių, beveik 58 kv.m. naudingo ploto (t.1, b.l.16). Abejonių dėl tokios apimties (dydžio) turto dalumo šiuo atveju nekyla. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra nedarbingas dėl ligos, jo pajamos nedidelės, kito gyvenamojo būsto atsakovas neturi, motina atsisako jį priimti pas save, o patenkinus ieškinio reikalavimą dėl turto padalinimo, t.y. visą butą paskyrus ieškovei, jis faktiškai nebeturėtų kur gyventi. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad šalys 5-6 metus gyvena atskirai, jų tarpusavio santykiai yra pagerėję, todėl nėra pagrindo laikyti, kad šalių gyvenimas viename bute būtų neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, kad atsakovas įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. 1d. (sunkus sveikatos sutrikdymas), padarymu, nes 2011-11-02 būdamas neblaivus, nukentėjusiojo namuose tyčia peiliu sužalojo J. M. du kartus durdamas jam į pilvą, po ko nukentėjusiajam grėsė realus pavojus gyvybei. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas sužalojo J. M. dėl šioje byloje duotų parodymų, kaip teigia apeliantė, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas keltų pavojų ieškovės sveikatai ar gyvybei, kad jis būtų jai grasinęs susidorojimu. Aplinkybės, kad šalys praeityje konfliktavo tarpusavyje, kad atsakovas smurtavo prieš dabar jau pilnametį ir atskirai gyvenantį sūnų, šioje byloje nesudaro pagrindo atsisakyti turtą padalinti natūra. Šiuo atveju negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į turto padalijimo būdą, nes pirmosios instancijos teismo turto padalijimo būdas atitinka interesų pusiausvyros principą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Be to, didelės vertės turto priteisimas natūra vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam šio dalį pinigais, turi būti realus ir nesukelti galimų didelių neigiamų padarinių turtą natūra gavusiam sutuoktiniui, t. y. turtą natūra gavęs sutuoktinis turi finansiškai išsigalėti sumokėti piniginę kompensaciją. Netoleruotina situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą parduoti arba netgi išvaržyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė pati pripažįsta, jog kompensaciją atsakovui išmokėtų tik pardavusi butą, todėl akivaizdu, kad ji neišsigalėtų iš karto sumokėti atsakovui piniginės kompensacijos už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Minėta, atsakovas –nedarbingas dėl ligos. Jo interesai turėti nuosavą gyvenamą vietą negali būti pažeisti. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis neturi realios galimybės nusipirkti kito buto, apsigyventi kitur ar išmokėti ieškovei kompensaciją už jai tenkančią buto dalį, jei būtų sprendžiama visą butą natūra paskirti atsakovui. Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes pasirinkdamas atsakovo nurodytą buto padalijimo natūra variantą. Toks turto padalijimo būdas šioje byloje atitinka formuojamą teisminę praktiką ir nepažeidžia bendrųjų bei šeimos bylų nagrinėjimo ypatumų, nustatytų normų reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog padalinus butą natūra, šalys įgijo teisę sudaryti sutartis dėl kiekvienam iš jų tenkančios buto dalies patarnavimų tiekimo. Be to, šalys turi teisę jiems nuosavybės teise priklausantį turtą parduoti, mainyti ir kt., jeigu mano, kad abiejų gyvenimas bute būtų komplikuotas.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šalių prievolių pobūdžio kiekvienai iš kreditorių atskirai, nenustatė aplinkybių, numatytų CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, t. y. patvirtinančių, kad šalys sudarė sandorius su kreditorėmis šeimos namų ūkiui išlaikyti, todėl šalių prievolės pagal tokius sandorius yra solidarios. Mano, kad atlyginti vykdymo išlaidas antstoliui S.Ramanauskui turi išskirtinai ieškovė, o ne šalys solidariai. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė 1997-09-02 šeimos interesais sudarė paskolos sutartį Nr.1 dėl 39510 Lt paskolos šalių butui (duomenys neskelbtini), pirkti suteikimo. Už šalių butui suteiktus įvairius patarnavimus yra susidarę įsiskolinimai AB „Panevėžio butų ūkis“, AB „Panevėžio energija“. Antstolis Saulius Ramanauskas yra priėmęs priverstinai vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-06 teismo įsakymą dėl 1063 Lt skolos ir 32 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės S. G. kreditorei AB Rytų skirstomieji tinklai (AB LESTO) (civilinė byla Nr. L2-6913-837/2010). Teismo įsakymas įvykdytas, antstolis ieškovei yra paskaičiavęs vykdymo išlaidas. Minėtas teismo įsakymas priimtas dėl įsiskolinimo, susidariusio už šalių bute sunaudotą elektros energiją. Faktas, kad teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vykdymo stadijoje esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, eliminuojama bendrosios dalinės prievolės galimybė. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, byla Nr. 3K-P-186/2010). Pirmosios instancijos teismas prievoles AB Swedbank, AB „Panevėžio butų ūkis“ ir antstoliui S.Ramanauskui laikė bendromis, kadangi prievolės yra susijusios su šalių santuokos metu įgytu butu, atsiradusios dėl buto įsigijimo, jo išlaikymo, butas šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sutuoktinių dalys nenustatytos. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad sprendime yra pasisakyta dėl turimų prievolių prigimties, kad jos pagrįstai pripažintos solidariomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-229/2009). Pažymėtina, kad turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagrįstai, nesant kreditorių sutikimų, solidariąsias prievoles paliko nepakeistas.
Skunde kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas nurodyta tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje kreditorių teisių ir pareigų. Analizuodama šią aplinkybę, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad įstatymų leidėjas ieškiniui dėl santuokos nutraukimo yra nustatęs nemažai specialiųjų reikalavimų, vienas iš kurių yra įpareigojimas pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.126 str. 1 d. kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Kreditoriai „Swedbank“, AB, AB „Panevėžio butų ūkis“ ir AB „Panevėžio energija“, antstolis S.Ramanauskas būdami informuoti apie bylos nagrinėjimą teise įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis nepasinaudojo. Ieškovė nei pagal įstatymą, nei pavedimo sutartimi neįgaliota atstovauti kreditorių interesams, tačiau skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo siekia remdamasi kreditorių teisių pažeidimu. Tai prieštarauja teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principui, kuris skelbia, kad asmuo kreipiasi į teismą tam, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, byla Nr. 3K-P-186/2010, kurį nurodo apeliantė savo skunde, teigiama, kad turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms. Traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, solidarų reikalavimą į sutuoktinius turintys kreditoriai, išreiškę savo sutikimą dėl prievolių modifikavimo. Nagrinėjamoje byloje kreditoriai sutikimo dėl prievolių padalijimo nepateikė, pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl prievolių prigimties. Todėl pripažinti, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), nėra pagrindo.
Šioje byloje teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinėje instancijoje sudarė 6 Lt. Įvertinus tai, jog minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų (LR Teisingumo ministro 2011m. lapkričio 7 įsakymas Nr.1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo), pašto išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.