Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. W. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-571/2012 pagal ieškovo A. P. W. ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliantui atvykus į Lietuvą ir nuvykus pažiūrėti atliktų veiksmų pagal įgaliojimą, apeliantas pamatė namą be stogo dėl ko buvo pajuodę naujai suręstų sienojų rąstai. Iškeltos stogo gegnės buvo suklypę nuo ilgo stovėjimo. Ieškovas paprašė atsakovo pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau atsakovas pateikė tik dalį išlaidų pagrindžiančius dokumentus.

Pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui (CK 6.764 str. 4 d.). Taigi, atsakovas privalėjo pateikti ataskaitą, o kadangi privalėjo grąžinti viską ką gavo, todėl neabejotinai turėjo pateikti ir išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Nesuprantama, kodėl kito asmens, tai yra atsakovo sutuoktinės vardu išrašytą sąskaitą teismas traktavo kaip atsakovo patirtas išlaidas.

Atsakovas turėjo pateikti visus dokumentus, kurie turi pagrįsti išlaidas, priešingu atveju nėra aišku kokiam tikslui buvo renkamos sąskaitos ir čekiai.

Atsakovo pateikta lokalinė sąmata, kurią atliko inžinierius sąmatininkas R. A. visiškai neatitinka atliktų darbų ir medžiagų kiekio ir kainų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal atsakovo pateiktą sąmatą pastatas buvo vertinamas kur kas geresnės kokybės, bei su atliktais papildomais darbais, kaip stogo uždengimas ir panašiai. Šiuo atveju atsakovo pateiktas turto vertinimas ne tik, kad neįrodo tikrųjų atsakovo išlaidų, tačiau neatitinka tikrovės, kadangi atsakovas apeliantui namą perdavė be uždengto stogo. Apeliantas siekdamas, kad būtų nustatyta tiesa byloje pateikė savo turto vertinimo ataskaitą, o vėliau ir palyginimo lentelę iš kurios matyti, kad atsakovas nepagrindė 87 794,11 Lt.

Teismas skaičiavo atliktus darbus ir medžiagas, tačiau neaišku kokiais rašytiniais įrodymais vadovavosi pripažindamas šių išlaidų dydžius ir kiekius.

Iš skundžiamo teismo sprendimo neįmanoma nustatyti kokią dalį ir kokių bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisė teismas. Rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodyta, nei kiek iš viso bylinėjimosi išlaidomis teismo pripažįstamų išlaidų patyrė atsakovas, nei kokios tai išlaidos. Teismas nevertino atsakovo pateiktų išlaidų atitikimo LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Namo statybai panaudotų piniginių lėšų pagrįstumą bei kiekį, be finansinių dokumentų, patvirtina namo vertė bei jo statybos sąmata. Ieškovas pripažįsta, kad namas buvo statomas bei jam perduotas, tačiau reiškia pretenzijas iš esmės tik dėl to, kad atsakovas nepateikė visų namo statybai panaudotas išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų. Tačiau įrodymų, kad namo statybai pervesti pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, ieškovas nepateikė, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Visos ieškovo atsakovui bankiniu pavedimu pervestos piniginės lėšos (156363,71 Lt) buvo panaudotos ieškovo vardu statomam namui, todėl atsakovui perdavus ieškovo nuosavybėn jo pavedimu pastatytą namą, ieškovo reikalavimas papildomai iš atsakovo priteisti 87 794,11 Lt prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, bei turėtų būti vertinamas kaip siekis nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Su ieškovu iš anksto buvo sutarta, kad išlaidas patvirtinančių įrodymų (sąskaitų, mokėjimo kvitų ir pan.) nereikalaus, kad pavedimas duotas tikslu - atstovaujamojo vardu kuo ekonomiškiau pastatyti namą ir šis pavedimas grindžiamas abipusiu pasitikėjimu. Pažymi, kad atsakovui ši veikla nebuvo verslas, ieškovo interesus giminystės santykių pagrindu atstovavo neatlygintinai.

Bylos nagrinėjimo metu buvo siekiama kuo detaliau ir aiškiau nurodyti patirtas išlaidas bei jų dydžius (galutinė išlaidų suma - 157139,59 Lt, o tai 836,76 Lt daugiau nei ieškovo pervestų piniginių lėšų), kas taip pat rodo atsakovo sąžiningumą bei geranoriškumą. Tiek atsakovo, tiek ieškovo teismui pateikti darbų kaštų skaičiavimai (sąmata), patvirtina, kad atsakovas vykdydamas pavedimą ieškovo lėšas naudojo taupiai ir atsakingai, nes šiuos darbus atlikus, pagal išrašytas sąskaitas-faktūras ar kitas ūkines finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, t.y. mokant visus mokesčius, statybos darbų kaina būtų ženkliai didesnė.

Ieškovas pinigus pervedė tik medžiagoms stogo uždengimui pirkti, kas ir buvo padaryta. Stogo dengimo darbus buvo ruošiamasi organizuoti vėliau, užbaigus visus paruošiamuosius darbus bei gavus šiam darbui atlikti pinigines lėšas. Ieškovui atvykus į Lietuvą, būtent atsakovas suorganizavo stogo dengimo darbus, už kuriuos R. V.-W. darbus atlikusiam asmeniui tiesiogiai sumokėjo 16500 Lt. Papildomai sumokėtos sumos dydis stogo uždengimui, taip pat patvirtina, kad ieškovo 2011-03-15 pervesti pinigai buvo skirti tik statybinių medžiagų įsigijimui ir jų būtų nepakakę visų stogo dengimo darbų atlikimui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodomi „defektai“ atsirado būtent dėl atsakovo kaltės, taip pat įrodymų apie ieškovo patirtą žalą bei jos dydį dėl galimai netinkamai atliktų darbų.

Perkant stogo dengimui čerpes, buvo planuojama daryti platesnį namo stogą, taip pat papildomą stogelį iš galo namo, kur ir būtų panaudotos šios čerpės. Stogo čerpės buvo prie statomo namo sudėtos vienoje vietoje bei paruoštos stogo uždengimui, kas rodo, kad atsakovas jų neketino pasisavinti, be to nepanaudotos čerpės liko ieškovo nuosavybėje, todėl ieškovas dėl to jokių nuostolių nepatyrė. Stogo dengimui liko nepanaudota 80 m² čerpių, kurios ir buvo reikalingos planuojamam šoniniam stogeliui ir stoginei dengti.

Pažymi, kad tik vienas pirkimo kvitas buvo iki įgaliojimo išdavimo, kurio suma - 30,40 Lt, bei kurios pateikimas esminės įtakos įrodinėjant atliktų statybos darbų vertę neturi. Be to pagal šį kvitą buvo pirkta plėvelė, kuri panaudota ieškovo statybinių medžiagų apsaugai nuo lietaus. Vadovaujantis Generalinio miškų urėdo 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1B-151 „Dėl prekybos apvaliąja mediena mažmeninėje prekyboje, aukcionuose ir nenukirstu mišku“ mažmeninėje prekyboje vienam fiziniam asmeniui ne aukciono tvarka, miškų urėdijos gali parduoti iki 40 m apvaliosios medienos. Dėl nustatytų ribojimų iš miškų urėdijos ieškovo vardu statomam namui ir buvo perkama mediena tiek atsakovo G. B., tiek jo sutuoktinės I. B. vardu.

CK 2.150 straipsnis nereglamentuoja nei ataskaitos apie savo veiklą formos, nei ją patvirtinančių įrodymų formos, t.y. įstatymas nereikalauja jų rašytinės formos.

Atsakovas teismui pateikė dokumentus pagrindžiančius, kad šioje byloje patyrė 7906,86 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas priteisė tik 3500 Lt už advokato padėjėjo pagalbą, 700 Lt už namo vertinimo ataskaitą, 500 Lt kitų turėtų išlaidų. Priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei neviršija dydžių nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Be to atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, byla buvo sudėtinga tiek įrodinėjimo, tiek teisės normų aiškinimo prasme, tai reikalavo daug darbo ir laiko sąnaudų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iki galo neišnagrinėjo visų faktinių bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs ir išaiškinęs teisės normas dėl neatskleistos bylos esmės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Algerta“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Panevėžio balsas“ v. UAB „Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009 ir daugelis kitų). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Iš apylinkės teismo sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, kuriais remdamasis konstatavo ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir bylos esmę atskleidė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo yra teisiškai nepagrįsti.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas išdavė įgaliojimą, o atsakovas įsipareigojo įgaliotojo (ieškovo) vardu atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis bei atstovauti jį tam tikrose institucijose ir kt. Įgaliotiniui suteiktos teisės detaliai buvo aptartos išduotame rašytiniame dokumente – įgaliojime (t. 1., b. l. 5-6). Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad jis išduotu įgaliojimu įgaliojo atsakovą pastatyti namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus visose institucijose. Atsakovas neneigia aplinkybių, jog tarp įgaliotojo ir įgaliotinio – tikslu pastatyti namą ieškovui tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, tačiau tvirtina, kad atsakovas gautas iš ieškovo pinigines lėšas panaudojo taupiai ir tinkamai ir ieškovui jokių nuostolių nepadarė.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes pagrįstai sprendė, kad tarp šalių susiklostė pavedimo sutarties civiliniai teisiniai santykiai (CK 6.756 – 6.764 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad ieškovo išduotame įgaliojime detaliai buvo nurodoma kokius veiksmus turi atlikti atsakovas, tačiau atkreipė dėmesį, jog įgaliojime nebuvo aptarta tvarka ir forma dėl gautų lėšų panaudojimo ir jų pagrindimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas išlaidas turėjo pagrįsti tik rašytiniais įrodymais ir atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo buvo prašoma namą pastatyti kuo ekonomiškiau ir mažiausiomis sąnaudomis. Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tame tarpe lokalines sąmatas, turto vertinimo ataskaitą, atsakovo duotus paaiškinimus darė išvadą, kad atsakovo įdėtos piniginės lėšos yra ženkliai mažesnės nei nustatytos pateiktose sąmatose, todėl pripažino, jog atsakovas vykdydamas pavedimą ieškovo duotas pinigines lėšas naudojo taupiai ir atsakingai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo argumentacija ir padarytomis išvadomis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas priimdamas sprendimą pažeidė procesinės teisės normas ir nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta sąskaita, išduota jo sutuoktinės vardu, teismas nepagrįstai skaičiavo atliktus darbus ir medžiagas, o taip pat atsakovo pateikta lokalinė sąmata, kurią sudarė inžinierius A. A., ji neatitinka atliktų darbų kiekių ir kainų. Apelianto nuomone, atsakovas pateiktais įrodymais nepagrindė išleistų 87794,11 Lt piniginių lėšų.

Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, ir kt.).

Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Prieštaraujantis logikai, neprotingas, kenkiantis sau žmogaus elgesys yra galimas, tačiau mažiau tikėtinas, todėl tokio elgesio pripažinimas įrodyta faktine bylos aplinkybe turi būti pateisinamas bylos fabulą sudarančių faktų visuma ir reikiamai motyvuotas. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan.

Pirmosios instancijos teismas ištirtų aplinkybių ir pateiktų dokumentų pagrindu konstatavo, kad atsakovas dalį išlaidų 62597,30 Lt pagrindė rašytiniais įrodymais, o kitą išlaidų dalį pagrindė kitais įrodymais. Teisėjų kolegija tokiai konstatacijai pritaria ir pažymi, kad atsakovas leistinais įrodymais pagrindė išleistas pinigines lėšas ieškovo namo statybai. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime detaliai ir kruopščiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes. Teismas atsakovo duotus paaiškinimus ir jo sudarytą sąmatą dėl statybų vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir pagrįstai pripažino jų įrodomąją reikšmę. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepažeidė įstatyminių įrodinėjimo taisyklių.

Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka ir su iš jo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodo, kad iš teismo sprendimo negalima nustatyti priteistų išlaidų dydžio.

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patyrė 7 486,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 700 Lt už turto rinkos vertės nustatymą, 5460 iš laidų advokato pagalbai apmokėti bei 1326,85 Lt kitų išlaidų. Apylinkės teismas prašomą priteisti sumą sumažino ir priteisė iš ieškovo atsakovui 3500 litų už advokato padėjėjo pagalbą, 700 litų už namo vertinimo ataskaitą bei 500 Lt išlaidų kurui. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu atsakovo patirtos išlaidos namo vertinimui bei išlaidos kurui priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų. 700 Lt dydžio išlaidos turto vertinimui pripažintinos pagrįstomis ir atitinkančiomis rinkos kainą dydžio išlaidomis, todėl pagrįstai priteistos iš ieškovo. 1326,85 Lt kitų išlaidų dydis vertintinas kaip neatitinkantis teisingumo, protingumo principų bei nepagrįstas (t. II, b.l. 2). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme vyko 8 posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovė - 500 Lt išlaidų kurui (iš prašomos 1326,85 Lt sumos) laikytina pagrįstomis išlaidomis. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomą priteisti kitų išlaidų sumą sumažino ir priteisė 500 Lt kuro išlaidų. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“) (toliau Rekomendacijose). Atsakovo interesus civilinėje byloje atstovavo advokato padėjėja, todėl vadovaujantis minėtų rekomendacijų 8.2 punkto bei 5 punkto nuostatomis, maksimali suma už atsiliepimo į ieškinį surašymą yra 2040 Lt. Šioje byloje, atsakovas atstovei sumokėjo 1950 Lt, taigi ši suma yra mažesnės nei rekomendacijose įtvirtintas maksimalus dydis be to, atsižvelgiant į byloje reikalingą išanalizuoti duomenų, reikalaujančių specialių žinių, apimtį - 1950 Lt suma už atsiliepimo surašymą vertintina kaip atitinkanti Rekomendacijose įtvirtintą dydį. Atsakovo atstovė taip pat dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kurių trukmė buvo 6 valandos, taigi už dalyvavimą teismo posėdžiuose atlygintina 612 Lt suma (Rekomendacijų 5 p. ir 9 p.). Rekomendacijų 8.16 puntas numato, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą - advokato padėjėjui atlyginama 81,6 Lt. Atstovė parengė 5 tokius prašymus, todėl už juos skaičiuotina bendra 408 Lt suma. Už suteiktas teisines konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga bei pasirengimą teismo posėdžiams bendra atsakovo prašoma priteisti 820 Lt suma laikytina per didele, todėl mažintina iki 530 Lt (Rekomendacijų 10 p., 8.17 p.). Prašomų priteisti 80 Lt už reikalavimą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas nepriteisė pagrįstai, kadangi šis prašymas nebuvo patenkintas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nebuvo teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo išlaidas už atsakovo atstovės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi išlaidų už tokio prašymo rengimą skaičiavimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad teismo motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra labai išsamūs, tačiau tai nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimą šioje dalyje, kadangi klausimas iš esmės buvo išspręstas teisingai.

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismo sprendimas yra teisingas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teise, netenkintinas, kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.