- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2YT-3735-984/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25348-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- J. J., R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Vaiva“, Vilniaus rajono savivaldybė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. J. ir R. J. pareiškimą, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Vaiva“, Vilniaus rajono savivaldybė, dėl praleisto termino pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimui Nekilnojamojo turto registre atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti jiems praleistą vieno mėnesio terminą 1993 m. gruodžio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8595 (toliau – Sutartis), dėl 600 kv. m. žemės sklypo (sklypo Nr. 32), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „Vaiva“ teritorijoje įgijimo, įregistravimo VĮ Registrų centre.
2. Nurodė, kad 1993 m. gruodžio 23 d. pareiškėjų tėvas S. J. sudarė Sutartį, pagal kurią įsigijo 600 kv. m. žemės sklypą (sklypo Nr. 32), esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „Vaiva“ teritorijoje (aktualus adresas – (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas). Po pareiškėjų tėvo S. J. mirties (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 1-ąjame notarų biure 2006 m. birželio 30 d. pareiškėjams buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 3808. Pareiškėjų tėvo S. J. sudarytą Sutartį patvirtino notaras, už Žemės sklypą buvo visiškai atsiskaityta. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie įmokėtus pinigus nurodyta, jog Lietuvos taupomasis bankas mokėjimo pranešime nurodė, kad 1992 m. rugsėjo 29 d. S. J. sumokėjo valstybės vienkartinių išmokų 302 (litais - 75,50) už Žemės sklypą į Vilniaus rajono valdybos skyriaus sąskaitą 142209, esančią ŽŪB Operacijų valdybos skyriuje. Visišką atsiskaitymą patvirtina ir Sutarties 2 punktas, kuriame nurodyta, kad Žemės sklypas parduotas už 6,04 LT. Sutarties 6 punkte nurodyta, kad Sutartis turėjo būti per vieną mėnesį įregistruota Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje, tačiau pareiškėjų tėvas S. J. šios Sutarties Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje neįregistravo. Pasirašant sutartį, jam nebuvo išaiškintos pareigos dėl Sutarties registravimo ir pasekmės dėl Sutarties neįregistravimo, todėl jis nesuvokė, kad Sutarties nepateikimas registrui daro sutartį negaliojančią. Pareiškėjų tėvas buvo įsitikinęs, kad Žemės sklypas yra jo nuosavybė ir po Žemės sklypo Sutarties sudarymo, jos patvirtinimo notarų biure, jokių papildomų veiksmų jam atlikti nereikėjo. Po pareiškėjų tėvo S. J. mirties nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjai Žemės sklypą valdo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto 2006 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto 1-ąjame notarų biure, pagrindu. Pareiškėjai Vilniaus miesto 1-ąjame notarų biure 2006 m. birželio 30 d. išsiėmę paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, buvo įsitikinę, jog kaip ir kitas paveldimas turtas, taip ir Žemės sklypas yra paveldėtas, ir jokių papildomų veiksmų dėl to jiems nereikia atlikti. Pareiškėjams sutarus šiame Žemės sklype statyti sodo namelį, jie sužinojo, kad Sutartis neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuo Sutarties sudarymo iki šių dienų pareiškėjų tėtis, o po jo mirties, pareiškėjai valdo šį Žemės sklypą bei juo naudojasi kaip savo nuosavybe, prižiūri Žemės sklypą, nupjauna žolę, pasodina daržovių. Pareiškėjai sužinoję, kad nuosavybės teisė į Žemės sklypą nebuvo tinkamai įforminta, kreipėsi su šiuo pareiškimu į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Laiku neįregistravus Sutarties pareiškėjai negali įgyvendinti nuosavybės teisės į Žemės sklypą. Pažymėjo, kad pačioje Sutartyje esantis įrašas dėl Sutarties registravimo dėl teisinio neišprusimo jų tėčiui buvo netinkamai suprastas, nes Sutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kieno yra pareiga įregistruoti Sutartį, jie šios pareigos neįvykdė dėl žinių stokos. Pareiškėjai ir jų tėvas sąžiningai klydo ir nesuprato, kad neįregistravimas sukels jiems neigiamas pasekmes. Nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises.
3. Pareiškėjai papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl teisinio neišprusimo tiek jų tėvas, tiek pareiškėjai klydo, nesuprato Sutarties savalaikio neįregistravimo VĮ Registrų centre sukeliamų teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad juos suklaidino teisininko konsultacija telefonu. Po tėvo mirties, gavus paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja telefonu konsultavosi su teisininku dėl paveldėto žemės sklypo ir jo teisinės registracijos. Teisininkas nurodė jai, kad nuosavybės teisė į Žemės sklypą jiems priklauso nuo šio Žemės sklypo perėjimo, t. y. jį paveldėjus su visu kitu paveldėtu turtu, todėl jiems papildomai nieko nereikia daryti. Nuo sutarties sudarymo iki šių dienų pareiškėjų tėtis, o po jo mirties, pareiškėjai valdo Žemės sklypą bei juo naudojasi kaip savo nuosavybe, prižiūri sklypą, nupjauna žolę, pasodina daržovių.
Atsiliepimas
4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame neprieštarauja prašymui.
5. Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame neprieštarauja prašymui.
6. Sodininkų bendrija „Vaiva“ pateikė atsiliepimą, kuriame su visa išdėstyta informacija sutiko.
7. Vilniaus rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame neprieštarauja prašymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
8. Byloje nustatyta, kad 1993 m. gruodžio 23 d. tarp Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos, atstovaujamos tarnybos vadovo S. B., ir S. J. buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią pastarasis įsigijo Žemės sklypą. Bylos duomenimis, Sergejus J. S. Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje neįregistravo. S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2006 m. birželio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jo turtą paveldėjo pareiškėjai J. J. ir R. J. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. pažymoje apie įmokėtus pinigus Nr. SR 3779-(1.12) nurodyta, kad 1992 m. rugsėjo 29 d. S. J. sumokėjo valstybės vienkartinių išmokų 302 (litais – 75,50) už Žemės sklypą į Vilniaus rajono valdybos skyriaus sąskaitą 142209, esančią ŽŪB Operacijų valdybos skyriuje. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2006 m. gegužės 31 d. atsisakė įregistruoti daiktines teises į daiktą, nes Sutartis pateikta praleidus įstatymų nustatytą įregistravimo terminą.
9. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).
10. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
12. Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad Žemės sklypo Sutarties S. J. neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo teisinio neišprusimo. Byloje nustatyta, kad S. J. nuo turto įsigijimo iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) visą laiką naudojosi žemės sklypu, sklype dirbo žemę. Pareiškėjai nurodo, kad po S. J. mirties palikimą priėmė jie, kurie visą laiką naudojosi žemės sklypu. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl S. J. teisinių žinių stokos, klaidingo suvokimo apie pareigą įregistruoti sandorį, nors yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau S. J. veiksmai (neveikimas) nebuvo tyčiniai, todėl nurodytos aplinkybės šios bylos kontekste laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, o neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai (CK 1.5 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad terminas praleistas dėl S. J. ar pareiškėjų nesąžiningo elgesio.
13. Atsižvelgiant į tai, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, jos nėra tyčinės, o neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, spręstina, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruotas Žemės sklypas, laikytinos svarbiomis, o pareiškėjų pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tenkintinas ir pareiškėjams atnaujinamas terminas sudarytai Sutarčiai įregistruoti VĮ Registrų centre.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjams J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centras 1993 m. gruodžio 23 d. Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos ir S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) sudarytą Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „Vaiva“, 600 kv. m. žemės sklypo Nr. 32 (aktualus adresas (duomenys neskelbtini)), prikimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š., registro Nr. 8596.
Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (įskaitytinai) kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centras dėl nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.