- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- eI2-7241-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00132-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- P. S.
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymą administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (skundą padavęs subjektas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija, LAGK) 2024-01-26 sprendimo Nr. 21RE3-(AG3-170/24-2023) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria Komisija nusprendė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023-12-11 atsakymą Nr. SG-1296 „Dėl informacijos pateikimo“ ir bylą šioje dalyje išnagrinėti iš naujo.
Atsakovės vertinimu, LAGK spręsdama kilusį ginčą, dėl pareiškėjo 2023-05-25 Administracijos Turto valdymo skyriui pateikto prašymo (toliau – ir Prašymas), kuriuo pareiškėjas prašė atsakovės (i)pareikalauti iš administratoriaus, kad laikytųsi priimtų nuostatų, paruoštų tikslius patalpų apyrašus, taikytų nustatytą mokėjimo tvarką, (ii)sudarytų patalpų aptarnavimo sutartis, (iii) pagerintų savo klientų aptarnavimo kultūrą, nes vyresnio amžiaus žmonės negali išspręsti kilusių problemų, nurodė, kad iš esmės pareiškėjas skunde nurodytais raštais ir Prašymu bei kreipdamasis į atsakovę kartu kreipėsi ir į Administratorių, kėlė įvairius klausimus ir prašymus, susijusius su Administratoriaus vykdoma veikla ir vertinimą, kad jam priklausanti dalinės nuosavybės dalis nėra nustatyta ir įregistruota, todėl jis neturi pareigos su Administratoriumi atsiskaityti už jo suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines ir (ar) kitas paslaugas, nes nėra aišku, kokiai daliai atitinkamos paslaugos buvo teikiamos. Pažymi, kad raštuose atsakovei ir Administratoriui, skunde bei posėdžio metu LAGK pareiškėjas tvirtino, jog jokios bendrosios dalinės nuosavybės pastatuose (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), neturi, kad ji yra neatidalinta ir nenustatyta, todėl Administratoriaus skaičiuojami mokesčiai už bendro naudojimo objektus yra neteisėti. Vertinant pareiškėjo Skundo bei pateiktų prašymų ir kitų raštų turinį, matyti, kad iš esmės pareiškėjas nesutinka su namus adresais (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), administruojančio UAB „Mano Būstas Šiauliai“ („Administratorius“) administratoriaus skaičiuojamais mokesčiais, kad Administratorius mokesčius skaičiuoja ne proporcingai bendrajai dalinei nuosavybei, o bendram turimam plotui, kad tokiu būdu, Administratorius nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo nuostatai) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, kad nesudaro patalpų administravimo sutarčių su pareiškėju, kad administratoriaus veikla nukreipta į lėšų rinkimą už nereikalingas paslaugas, kad yra apribotas gyventojų prieinamumas per bendrąjį telefoną, kad gyventojų susitikimai rūpimais klausimais nevyksta su vadovais, jie konsultuojami vadybininkų, kurie jokių sprendimų negali priimti. Skunde LAGK pareiškėjas skundė atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023-11-11 raštą Nr. SG-1296, kuriuo atsakovė atsižvelgdama į pareiškėjo 2023-05-25, 2023-07-11, 2023-08-23, 2023 -09-20, 2023-10-02, 2023-10-20, 2023-11-22 raštuose („raštai“) pateiktą informaciją, informavo, kad pareiškėjui išsamų atsakymą dėl raštuose keliamų klausimų pateikė 2023-08-14 raštu Nr. SG-846, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso („Civilinis kodeksas“) 4.82 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai turi prievolę proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, proporcingai turimai bendrosios nuosavybės daliai prisidėti prie išlaidų, skirtų bendrajai nuosavybei išlaikyti. Šiai pareigai neturi jokios įtakos naudojimosi ar nesinaudojimo bendrojo naudojimo objektais aplinkybės, nes pastato butų ir kitų patalpų savininkas kartu yra ir daugiabučio namo bendraturtis, todėl pareiga apmokėti jam tenkančias išlaidas kyla ne kaip naudotojui, o kaip bendrasavininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
LAGK Sprendimo dalyje pasisakydama dėl UAB „Mano būstas Šiauliai“ (Administratoriaus) veiklos tikrinimo, nurodė, kad Administratorius jam pavestas funkcijas vykdo vadovaudamasis Administravimo nuostatais, kuriais nustatyti administratoriaus uždaviniai ir funkcijos. Savivaldybių kompetencija dėl administratorių veiklos kontrolės ir priežiūros, nustatyta Aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymu Nr. D1-612 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse (toliau – ir Priežiūros ir kontrolės taisyklės), kurių 1 p. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinės taisyklės nustato savivaldybės administracijos pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį vykdomos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų („patalpų savininkai“) bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų, Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų administratorių („ valdytojai“), veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės tvarką. Vadovaujantis pavyzdinėmis Priežiūros ir kontrolės taisyklėmis, Šiaulių miesto savivaldybėje, 2014 m. gruodžio 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-395 „Dėl Šiaulių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ yra patvirtintos Šiaulių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės taisyklės („Kontrolės taisyklės“). Savivaldybės daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų kontrolė ir priežiūra atliekama Kontrolės taisyklių nustatyta tvarka. Kontrolės taisyklių 16 p. numatyta, kad neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas Savivaldybei gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Neplanuotas patikrinimas pradedamas Savivaldybės mero ar jo, teisės aktų numatytais atvejais, įgalioto asmens motyvuotu sprendimu. Vadovaujantis Kontrolės taisyklių 19 p. vykdomoji institucija gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo. LAGK Sprendime nurodė, kad pavyzdinių Priežiūros ir kontrolės taisyklių 12.3 papunktyje nustatyta, jog vykdant planinį patikrinimą, be kita ko, tikrinama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymas ir tvarkymas, jo atitiktis teisės aktų reikalavimams – ar aprašas sudarytas, ar jo forma atitinka teisės aktų reikalavimus, ar valdytojas taiko nustatytus tarifus (namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo), lifto naudojimo ir priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų valymo ir kitus bendrijos narių ar patalpų savininkų nustatytus tarifus) (12.10 papunktis). LAGK spręsdama kilusį ginčą vertino ir Sprendime nurodė, jog pareiškėjas skunduose, raštuose tiek Administratoriui, tiek Savivaldybei kėlė ne tik mokesčių, rinkliavų pagal bendrosios dalinės nuosavybės dalį mokėjimo, tačiau ir labai konkrečius klausimus, pavyzdžiui, kodėl pareiškėjas turi mokėti už įvadinių elektros skaitiklių rodmenų nurašymą, dėl ko, turėjo pradėti patikrinimą. Šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėjas teikė Prašymą, o ne skundą, kuriuo prašė pareikalauti iš administratoriaus, kad laikytųsi priimtų nuostatų, paruoštų tikslius patalpų apyrašus, taikytų nustatytą mokėjimo tvarką. Pareiškėjas laiko, kad Namuose esančios patalpos neturi bendrosios dalinės nuosavybės bei, kaip įrodymą teikė VĮ „Registrų centro“ du raštus, kuriais teigia, kad patalpa (duomenys neskelbtini)neturi įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės. LAGK pasisakydama dėl pateikto bendrojo naudojimo objektų aprašo, laikė, kad tai įrodo, tik aprašo sudarymo faktą, tačiau atsakymuose pareiškėjui ir posėdžio metu nebuvo atsakyta, ar šiame apraše nurodyti duomenys, pavyzdžiui, pastatų bendro naudojimo objektų plotas, teisingi, ar jie išanalizuoti, kokios padarytos išvados. LAGK nuomone, pareiškėjas būtent ir kėlė klausimą, kiek gi konkrečiai procentų pastatų bendrojo naudojimo ploto sudaro Pareiškėjo dalis.
Pažymi, kad savivaldybės daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų kontrolė ir priežiūra atliekama Kontrolės taisyklių ir Priežiūros ir kontrolės taisyklių apimtyje, šių taisyklių 12.3. papunkčiu nustatyta, kad vykdant planinį patikrinimą (taip pat ir neplaninio patikrinimo metu), tikrinamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo (toliau – aprašas) sudarymas ir tvarkymas, jo atitiktis teisės aktų reikalavimams – ar aprašas sudarytas, ar jo forma atitinka teisės aktų reikalavimus. Pavyzdinėse Priežiūros ir kontrolės taisyklėse nėra numatyta, kad turi būti tikrinimas bendrojo naudojimo objektų aprašo turinys, be to, atsakovė neturi galimybių įvertinti šio aprašo turinį, nes neturima atskirų patalpų kadastrinių bylų, neatliekamas faktinis patikrinimas vietoje, dėl ko negalima įvertinti, ar pateiktas aprašas surašytas teisingai ir objektyvai. Administravimo nuostatų 4.2 punkte be visų kitų dalykų yra numatyta, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Objektų aprašą per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo ar perdavimo skelbia savo interneto svetainėje ir teikia patalpų savininkams Administravimo nuostatų V skyriuje nurodytu būdu. Objektų aprašas 1/4 patalpų savininkų rašytiniu prašymu svarstomas patalpų savininkų susirinkime ir tikslinamas jų sprendimu, priimtu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovė savo veiksmais, tokiais kaip bendrojo naudojimo objektų aprašo turinio įvertinimas, galėtų pažeisti butų ir kitų patalpų savininkų („patalpų savininkai“) interesus, kadangi patalpų savininkai turi teisę koreguoti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir jį patikslinti sprendimu, priimtu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad buto ar kitos patalpos savininkas turi teisę, per 6 mėnesius, apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus. Matyti, kad jeigu patalpos savininko netenkina priimtas sprendimas dėl bendrojo naudojimo objekto aprašo, jis gali jį apskųsti teismine tvarka, tokiu atveju, bendrojo naudojimo objektų aprašo turinio teisėtumą, jo priėmimo aplinkybes ir procedūras įvertintų teismas, o ne atsakovė, kuriai, tokia kompetencija nėra suteikta įstatymų. Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, į pareiškėjo Skundo turinį bei raštus, daro išvadą, kad atsakovei nėra suteikta teisė vertinti bendrojo naudojimo patalpų apyrašų apimtis ir jų teisingumą. Dėl ko, LAGK vertinimai ir argumentai yra nepagrįsti, kuriais LAGK laikė, jog atsakovė turėjo pareigą pradėti neeilinį patikrinimą ir įvertinti Administratoriaus pateiktus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų aprašus, bei laikytini prieštaraujančiais pačios LAGK cituojamam teisiniam reglamentavimui (Sprendimo 10 lapas).
Nesutinka su LAGK išvada, kad atsakovė, gavusi pareiškėjo raštą, privalėjo pradėti neplaninį patikrinimą Kontrolės taisyklių numatyta tvarka, kad LAGK neaišku, kokiu pagrindu kokias procedūras atliko atsakovės darbuotojai. Matyti, kad per nurodytą laiką pareiškėjas teikė didelį kiekį raštų ir atsakymų, pavadintų atsiliepimais, kurių turinys ir keliamos problemos yra tapačios. Vyko susirašinėjimas ir gautos informacijos vertinimas, teikiami atsakymai. Pareiškėjas Skunde LAGK, tiek raštuose atsakovei ir Administratoriui laikėsi nuomonės, kad Administratorius neteisingai skaičiuoja neatsižvelgdamas į bendrai turimą plotą. Atsakovė Raštu SG-846 pareiškėjui buvo pažymėjusi, kad Administravimo nuostatų 8 punktu numatyta, jog Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalimi- buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Vienas iš motyvų, dėl kurio LAGK panaikino atsakovės Skundžiamą raštą, tai, kad nebuvo pateikta atsakovės įvertinimo ir išvadų nei viename iš minėtų atsakymų dėl pareiškėjo keliamo klausimo dėl nustatytų tarifų taikymo, kad atsakovė netikrino, neanalizavo, jokių išvadų pareiškėjui nepateikė, nors pareiškėjas atsakovės prašymu buvo pateikęs atliktų mokėjimų kopijas, nes laikė, kad Administratorius netinkamai taiko nustatytus tarifus (namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo), lifto naudojimo ir priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų valymo ir kitus bendrijos narių ar patalpų savininkų nustatytus tarifus). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nei viename rašte neprašė atsakovės ištirti konkrečius taikomus tarifus. Pareiškėjas prašė išnagrinėti ar galimai proporcingai pareiškėjo patalpų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoti mokėjimus ir įmokas. Pažymi, kad savivaldybės daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų kontrolė ir priežiūra atliekama kontrolės taisyklų nustatyta tvarka ir apimtimi. Priežiūros ir kontrolės taisyklių 12.10. papunktyje yra numatyta, kad vykdant planinį (taip pat ir neplaninį) patikrinimą, tikrinama ar valdytojas taiko nustatytus tarifus (namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo), lifto naudojimo ir priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų valymo ir kitus bendrijos narių ar patalpų savininkų nustatytus tarifus). Paaiškina, kad atsakovės atsakingi specialistai, atlikdami patikrinimą, patikrina, ar bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros tarifas (viso namo) neviršija maksimalaus techninės priežiūros tarifo, patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos. Atsakovė negali patikrinti konkrečių savininkų gaunamų finansinių dokumentų teisėtumo, dėl skaičiavimo, susijusio su bendrąja daline nuosavybe, kadangi, kaip minėta, tokiu atveju, reikėtų patikrinti bendrojo naudojimo objektų aprašo turinį (patikrinti kadastrines bylas, atlikti faktinį patikrinimą vietoje), ko atsakovė negali atlikti. Civilinio kodekso tvarka patalpų savininkai gali patys susitarti dėl taikomų įmokų ir mokėjimų bendrojo naudojimo patalpoms patalpų savininkų susirinkime, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šiaulių apygardos teismas apeliacinėje byloje, 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-265-856/2018 (Šiaulių apygardos teismo nutartis), atmetė pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą ir paliko skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6844-1031/2017 nepakeistą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, mokėti nustatytus mokesčius ir rinkliavas. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, atsakovei nėra suteikta teisė keisti teismų priimtų sprendimų, atsakovė teikdama pareiškėjui 2023 m. gruodžio 11 d. atsakymą nurodė, kokią išvadą padarė Šiaulių apygardos teismas nutartyje dėl pareiškėjo pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei nustatytų mokesčių ir rinkliavų mokėjimo. Akivaizdu, kad atsakovė negali pakeisti teismų sprendimų ir suformuotos teismų praktikos bendros dalinės nuosavybės klausimais, juo labiau, panaikinti pareiškėjo pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, leisti nemokėti nustatytų mokesčių bei rinkliavų, ar Administratoriui nurodyti kaip juos skaičiuoti. LAGK Sprendime nurodyta, kad ginčo byloje, be kita ko, pareiškėjas kelia ir kitus netinkamo aptarnavimo iš Administratoriaus pusės klausimus (negalima prisiskambinti telefonu, netinkamas priėmimo laikas, Administratoriaus pašto dėžutėje palikti prašymai lieka neatsakyti ir kt.). Ne į visus šiuos klausimus pareiškėjui yra pateikti atsakovės atsakymai. Pareiškėjo Prašyme nurodoma, kad Administratorius (iii) pagerintų savo klientų aptarnavimo kultūrą, nes vyresnio amžiaus žmonės negali išspręsti kilusių problemų, kad yra apribotas gyventojų prieinamumas per bendrąjį telefoną, kad gyventojų susitikimai rūpimais klausimais nevyksta su vadovais, jie konsultuojami vadybininkų, kurie jokių sprendimų negali priimti. Administravimo nuostatų 7.3.2 papunktyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paprašius paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Administravimo nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus, suteiktas paslaugas, pirktas prekes, leisti susipažinti su šių darbų, paslaugų, prekių pirkimo sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais, jeigu kreipiamasi raštu ar elektroniniu laišku, - atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Vertinant pareiškėjo minimų nusiskundimų pagrįstumą, 2023-08-14 raštu Nr. SG-846 buvo prašoma pateikti informaciją, t. y. patikslinti, ką reiškia „palikti dokumentai pašto dėžutėje“ – kokie būtent dokumentai (Administravimo nuostatų 14.2.4, 14.2.6 papunkčiuose nurodytų dokumentų kopijos ar su Administravimo nuostatų 7.3.2. papunktyje numatytais dalykais susiję dokumentai) pareiškėjo buvo palikti namo pašto dėžutėje ir kiek laiko Administratorius į juos neatsakė. Atsakydamas atsakovei pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 23 d. raštu nurodė, taip: „kadangi į „pašto dėžutę“ įmesti laiškai, dokumentai neregistruojami, negaliu nesuklydęs jų įvardinti ir atsakyti į Jūsų klausimą, tačiau žinau, kad atsakymo apie mokėjimą negavau“. Matyti, kad pareiškėjas nepateikė jokių raštų kopijų ar pašto kvitų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti, kreipimosi faktus bei laiką, kada pareiškėjas kreipėsi į Administratorių. Atsakovė turi vertinti pagrįstą informaciją ir teiginius, kai gali įvertinti registruotu paštu ar elektroniniais laiškais teiktus paklausimus, jei interesantas gali pateikti tai įrodančius duomenis (rašto ir elektroninių pranešimų kopijas, pašto kvitus ir t.t.), tačiau atsakovė neturi suteiktų įgaliojimų, leidžiančių peržiūrėti ir perklausyti telefoninių pokalbių tarp Administratoriaus ir pareiškėjo, kad vertinti minimų pokalbių tikrumą ir turinį, kad konstatuoti Administratoriaus netinkamą funkcijų atlikimą. Patikrinti ir įvertinti buvusio netinkamo konsultavimo aplinkybių, kai pareiškėjas kreipėsi į Administratorių žodžiu, nėra galimybės, nes nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti ne tik patį kreipimosi faktą, bet ir jo aplinkybes. Pažymi, kad Administravimo nuostatai nereglamentuoja, kokiu laiku (koks laikas yra tinkamas ar netinkamas), kokia apimtimi Administratorius turi priimti klientus, todėl atsakovė laiko, kad negali reguliuoti privataus juridinio asmens nustatytų klientų aptarnavimo taisyklių. Vykusio ginčo metu, pareiškėjas skundė atsakovės raštą, kuriuo atsakovė iš esmės pateikė teisinį reglamentavimą, dėl patalpos savininko pareigos, numatytos teisės aktais, išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę. Pareiškėjas laiko, kad jis namuose (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) neturi jo nuosavybei priklausančios bendrosios nuosavybės dalies, dėl ko, jo turimam turtui netaikytinos CK 4.82 str. 7 d. nuostatos- buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pareiškėjo nuomone, atsakovės raštas neišsamus, nesprendžia pareiškėjo klausimų, nes reikia suprasti, kad tik pasikeitus Administratoriaus skaičiuojamų sąskaitų sumoms, jo problemą, laikytų išspręsta. Pastebi, kad pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad dalis patalpų, priklausančių pareiškėjui yra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra įgyvendintas teisės aktų nustatyta tvarka, dėl ko, akivaizdu, kad pareiškėjo turimos patalpos nėra atskirtos nuo kitų bendrojo naudojimo patalpų Namuose. CK 4.84 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat, jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, 2 d.- sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Ginčo namams administruoti, atsakovė Įsakymu yra paskyrusi Administratorių. Atsakovė laiko, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 str. 42 d. vykdydama jai pavestas savivaldybės savarankišką funkciją- butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir mero paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles, tinkamai atliko jai pavestą funkciją. Pastebi, kad CK 4.83 str.1 d. nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, 2 d.- buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus.
Nurodo, kad atsakovė atsižvelgdama į pateiktų raštų apimtį ir jų turinį, laiko, kad nagrinėdama pareiškėjo prašymus, nepažeidė VAĮ principų, savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, negali būti pagrindu skundžiamą raštą panaikinti. Pažymi, kad jei atsakovė ir būtų, vadovaudamasi Kontrolės taisyklėmis, pradėjusi planinį ar neplaninį patikrinimą, būtų vertinusi ar administratorius turi sudaręs namo bendrojo naudojimo aprašą, tačiau nebūtų atlikusi tokio aprašo turinio analizės, kadangi neturi atskirų patalpų kadastrinių bylų, neatlieka faktinio patikrinimo vietoje, dėl ko, nebūtų galėjusi nustatyti, ar pateiktas aprašas surašytas teisingai ir objektyvai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas P. S. pateikė atsiliepimą į skundą, prašo atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad palaiko LAGK sprendimą ir prašo teismą įpareigoti vykdyti nutarimus už kurių vykdymą Administracija yra atsakinga, t. y. 2015-08-08 nutarimą Nr. 821 ir 2022-12-29 nutarimą Nr. 1331. Pareiškėjo nuomone, administratorius „Mano būstas“ piktnaudžiauja savo teisėmis, nevykdo arba iškraipo Vyriausybės nutarimus ir veikia savo naudai. Atsakovė remiasi praktika, suformuota 2009-11-27 d. nutartyje Nr. 3K-7-515/2009, tačiau čia kalbama apie bendrosios dalinės nuosavybės paskirstymą privatizacijos metu, o ne apie jau privatizuotus ir įteisintus objektus. Nekvestionuoja pareigos mokėti mokesčius, tačiau jie turi būti apskaičiuoti proporcingai turimai nuosavybės bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas kelia ginčą dėl Administracijos atsisakymo vykdyti Vyriausybės 2015-08-08 nutarimą Nr. 821 ir 2022-12-29 nutarimą Nr. 1331, reglamentuojančius Administratoriaus teises ir pareigas apskaičiuojant mokesčius (ir teritorijos valymo mokestį) proporcingai turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai, o ne turimo ploto daliai. Pareiškėjo teigimu, jis namuose, adresais: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neturi jo nuosavybei priklausančios bendrosios nuosavybės dalies, dėl ko, jo manymu, jo turimam turtui netaikytinos CK 4.82 str. 7 d. nuostatos, pagal kurias buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad mokesčių skaičiavimą proporcingai turimai bendrosios nuosavybės daliai reglamentuoja CK 4.82 straipsnio 3 dalis ir tokiam apskaičiavimui neturi įtakos naudojimosi ar nesinaudojimo bendrojo naudojimo objektais aplinkybės, nes pareiga apmokėti mokesčius asmeniui kyla ne kaip naudotojui, o kaip bendrasavininkui (daugiabučio namo bendraturčiui). Pareiškėjas daugiabučio namo bendraturčiu tapęs būtent CK 4.82 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovės teigimu, toks išaiškinimas yra pateiktas ir įsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo 2017-12-27 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6844-1031/2017, kuriuo atsakovė neturi teisės nesivadovauti. Be to, pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad dalis patalpų, priklausančių pareiškėjui, yra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas reiškia, kad pareiškėjo turimos patalpos nėra atskirtos nuo kitų bendrojo naudojimo patalpų namuose.
Pareiškėjas taip pat kelia ginčą ir dėl Administracijos nepakankamos priežiūros Administratoriaus atžvilgiu (dėl jo tiesiogiai vykdomos veiklos – mokesčių apskaičiavimas ir rinkimas ir kt.). Taigi, pareiškėjas jam aktualius ginčo klausimus kildina tiek iš to, į kokią nuosavybės dalį, apskaičiuojant mokesčius, turėtų būti atsižvelgiama (turimą bendrosios dalinės nuosavybės dalį ar turimą bendrosios nuosavybės dalį), tiek dėl iš esmės neteisingai skaičiuojamų mokesčių. Teismo vertinimu, šiuo atveju ginčas keliamas iš Administratoriaus teisės teisingai apskaičiuoti su pareiškėjo nuosavybės teise valdomais nekilnojamais objektais susijusius mokesčius (CK 4.84 straipsnio 9 dalis).
Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2023-05-25, 2023-07-11, 2023-08-23, 2023-09-20, 2023-10-02, 2023-10-20 ir 2023-11-22 raštus. Pareiškėjo raštuose keliami klausimai susiję su teisės aktais nustatytų mokesčių, rinkliavų už jo turimą nekilnojamąjį turtą, adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), mokėjimu, taip pat dėl Administratoriaus apskaičiuotų sumų už suteiktas paslaugas teisingu/neteisingu mokėjimu bei dėl taikomų tarifų teisingumo.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jeigu jis pastate (jo valdomuose nekilnojamojo turto objektuose) jokios bendrosios dalinės nuosavybės neturi, t. y. ji (dalinė nuosavybė) yra neatidalinta ir nenustatyta, todėl nėra teisinga skaičiuoti mokesčius ir už bendrojo naudojimo objektus.
CK 4.82 str. 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. CK 4.82 str. 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabutis namas, kuriame yra butai, taip pat gali būti ir kitos nei butai patalpos, nuosavybės teise priklauso butų (kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų) savininkams, kurie, būdami butų ir kitų patalpų savininkai, kartu yra ir visų kitų daugiabutį namą sudarančių objektų bendraturčiai, o kiekvieno iš jų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kartu ir teisės bei pareigos, susijusios su šios bendrosios nuosavybės teise, lygi kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklausančių patalpų (butų ar kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019). Kasacinis teismas, aiškindamas 4.82 str. 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės–techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi nurodytų objektų įvairovė (rūšys), jų dydžiai (apimtys) tiesiogiai priklauso nuo name esančių butų ir kitos paskirties patalpų ne tik skaičiaus, bet ir dydžio, todėl butų ir kitų patalpų savininkams šie objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buto ar kitų patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto savininkui – buto patalpų, o kitų patalpų savininkui – tų kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartį Nr. 3K-3-430-403/2018). Taigi, minėtoje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjui prievolė mokėti mokesčius taip pat ir už kitas bendrojo naudojimo patalpas (proporcingai nuosavybės teise turimų patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingajam plotui) kyla kaip tokių patalpų bendrasavininkui, t. y. įtakos nėra, ar asmuo tomis patalpomis naudojasi. Taigi, prievolė mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpas kyla net ir tuo atveju jei jos yra neatidalintos ir nenustatytos. Darytina išvada, kad tiek atsakovė atsakyme pareiškėjui, tiek Komisija Sprendime teisingai išaiškino pareiškėjo (kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkui) prievolę mokėti mokesčius ir už bendrojo naudojimo patalpas (objektus) CK 4.82 str. 7 dalies nuostatos prasme.
Pareiškėjas taip pat kelia ginčą dėl atsakovės neveikimo, kuris pasireiškė nepakankama Administratoriaus kontrole ir priežiūra.
Savivaldybių kompetencija dėl administratorių veiklos kontrolės ir priežiūros, nustatyta Aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymu Nr. D1-612 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse (Priežiūros ir kontrolės taisyklės). Priežiūros ir kontrolės taisyklės nustato savivaldybės administracijos pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį vykdomos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų, CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų administratorių, veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės tvarką (Pavyzdinių kontrolės taisyklių 1 punktas). Šių taisyklių pagrindu Šiaulių miesto savivaldybė taryba 2014-12-18 sprendimu Nr. T-395 „Dėl Šiaulių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Šiaulių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės taisyklės (toliau – ir Kontrolės taisyklės). Šios taisyklės reglamentuoja savivaldybės daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų kontrolę ir priežiūrą. Priežiūros ir kontrolės taisyklių 12.3 papunktyje nustatyta, jog vykdant planinį patikrinimą, be kita ko, tikrinama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo (toliau – aprašas) sudarymas ir tvarkymas, jo atitiktis teisės aktų reikalavimams – ar aprašas sudarytas, ar jo forma atitinka teisės aktų reikalavimus, ar valdytojas taiko nustatytus tarifus (namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo), lifto naudojimo ir priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų valymo ir kitus bendrijos narių ar patalpų savininkų nustatytus tarifus) (12.10 papunktis). Iš esmės analogiškas reglamentavimas nustatytas ir Kontrolės taisyklėse. Kontrolės taisyklių 16 p. numatyta, kad neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas Savivaldybei gavus patalpų savininko skundą ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl valdytojo veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, nuostatoms, taip pat siekiant patikrinti, ar buvo pašalinti ankstesnio valdytojo veiklos patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Neplanuotas patikrinimas pradedamas Savivaldybės mero ar jo, teisės aktų numatytais atvejais, įgalioto asmens motyvuotu sprendimu. Vadovaujantis Kontrolės taisyklių 19 p. vykdomoji institucija gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo.
Sutiktina su Komisijos sprendime išdėstytais argumentais, kad iš bylos rašytinių įrodymų nėra aišku, kokią procedūrą, rinkdama dokumentus iš pareiškėjo ir Administratoriaus, šiuo atveju atliko Administracija. Pirmiau nurodytos teisės nuostatos reglamentuoja, kad Administracija, gavusi asmens skundą, atlieka planinį ar neplaninį patikrinimą. Komisijos posėdžio metu buvo paaiškinta, kad nebuvo atliekamas nei planinis, nei neplaninis patikrinimas. Nors atsakovė nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą (ne skundą), tačiau, kaip suprastina iš prašymo turinio, pareiškėjas kėlė klausimus, kodėl turi mokėti už įvadinių elektros skaitiklių rodmenų nurašymą, jei jis turi atskirą elektros įvadą su skaitikliu kurio rodmenys nurašomi automatiniu būdu (Pareiškėjo 2023 m. liepos 7 d. raštas), taip pat kėlė klausimą dėl bendro naudojimo patalpų ploto, pagal kurį skaičiuojami tam tikri mokesčiai, nurodydamas, kad jis yra didesnis, negu esamas faktinis plotas, nes dalis bendro naudojimo patalpų yra privatizuotos, ar tiesiog, atitvertos, užimtos ir naudojamos savavališkai (pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 20 d. raštas; 2023 m. lapkričio 20 d. raštas). Minėtų klausimų turinys, pagal esmę, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas prieštarauja jo nurodytoms faktinėms aplinkybėms (adekvatu nusiskundimams). Taip pat, atsakovė nors ir nurodo, kad ji neturi kompetencijos vertinti Administratoriaus pateikto bendrojo naudojimo objektų aprašo turinio, tačiau 2023-08-14 Atsakyme pritarė, kad Administratorius teisingai skaičiuoja mokėjimus ir įmokas vadovaujantis pareiškėjo patalpų naudinguoju plotu ir remiantis šiuo plotu, proporcingai nustatoma pareiškėjo patalpų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, nors atsakovė šių išvadų nepagrindė jokiais duomenimis, skaičiavimais. Pareiškėjas, be kita ko, kėlė klausimą, kokia dalis (procentais) yra pareiškėjo nuo pastatų bendrojo naudojimo ploto. Apibendrinus, sutiktina su Komisijos sprendime priimta išvada, kad atsakovė, pagal Prašymo turinį, turėjo pradėti neplaninį Administratoriaus patikrinimą Kontrolės taisyklių nustatyta tvarka.
Pareiškėjas taip pat prieštarauja dėl jo aptarnavimo kokybės (negalima prisiskambinti telefonu, netinkamas priėmimo laikas, Administratoriaus pašto dėžutėje palikti prašymai lieka neatsakyti ir kt.). Komisija įvertino, kad atsakovė atsakė ne į visus šiuos pareiškėjui rūpimus klausimus. Pareiškėjas Prašyme Administracijai suformulavo prašymą pagerinti savo klientų aptarnavimo kultūrą, nes vyresnio amžiaus žmonės negali išspręsti kilusių problemų. Kaip nurodė atsakovė, 2023-08-14 raštu Nr. SG-846 prašė pareiškėjo pateikti informaciją, t. y. patikslinti, ką reiškia „palikti dokumentai pašto dėžutėje“ – kokie būtent dokumentai (Administravimo nuostatų 14.2.4, 14.2.6 papunkčiuose nurodytų dokumentų kopijos ar su Administravimo nuostatų 7.3.2. papunktyje numatytais dalykais susiję dokumentai) pareiškėjo buvo palikti namo pašto dėžutėje ir kiek laiko Administratorius į juos neatsakė. Pareiškėjas 2023-08-23 rašte nurodė „kadangi į „pašto dėžutę“ įmesti laiškai, dokumentai neregistruojami, negaliu nesuklydęs jų įvardinti ir atsakyti į Jūsų klausimą, tačiau žinau, kad atsakymo apie mokėjimą negavau“.
Byloje nėra pateikta išsamesnių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Kaip matyti, pareiškėjas nors ir nurodo, kad į jo paklausimus galimai nebuvo atsakyta savalaikiai, tačiau pareiškėjas šių savo argumentų taip pat negalėjo pagrįsti atitinkamais įrodymai (raštų kopijos ar kt. įrodymai, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti, kreipimosi faktus bei laiką, kada pareiškėjas kreipėsi į Administratorių). Nepateikus atitinkamų įrodymų, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad Administracija (jos darbuotojai) šiuo aspektu atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas taip pat įrodymais nepagrindė jo galimai netinkamo aptarnavimo telefonu. Apibendrinant, šiuo aspektu, darytina išvada, kad pareiškėjo šiuo aspektu keliami ginčo klausimai, teismo vertinimu, yra pernelyg abstraktūs ir bendro pobūdžio, todėl Administracija objektyviai neturėjo teisinio pagrindo, remiantis šiais argumentais, atlikti atitinkamą tyrimą. Dėl to, kad pareiškėjo argumentai, išdėstyti šiuo aspektu, vertintini kaip neįrodyti, todėl teismas nepritaria Komisijos sprendime nurodytiems argumentams, kad atsakovė dėl šių nusiskundimų pareiškėjui atsakė ne į visus klausimus. Šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo naikinti Komisijos Sprendimo dalį, kuria Komisija nusprendė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023-12-11 atsakymą Nr. SG-1296 „Dėl informacijos pateikimo“ (dėl planinio/neplaninio patikrinimo atlikimo) ir bylą šioje dalyje išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.