Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pietinis būstas“ atstovui advokatui Henrikui Oseckiui ir atsakovui P. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pietinis būstas“ ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamojoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad ieškovas teikia minėto daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o atsakovui tame name priklauso patalpa – parduotuvė. Tačiau nagrinėjamojoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti minėtas administratoriaus paslaugas. Atsakovas nesutinka šias paslaugas apmokėti, nes, jo vertinimu, nesant nustatytai ir įregistruotai bendrosios nuosavybės daliai, toji dalis nėra aiški, todėl nėra aišku už ką ir kokią sumą reikia atsakovui mokėti. Kita vertus, atsakovas laiko, kad jam pareiga apmokėti administratoriaus paslaugas nekyla ir dėl to, kad jis su administratoriumi jokių sutarčių dėl teikiamų paslaugų nėra sudaręs, todėl jam tokia pareiga ir negali atsirasti.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad vienas iš sąžiningo civilinio proceso principų elementų yra teismo nešališkumas procese. Tai reiškia, kad teismas veikdamas kaip nešališkas ginčo arbitras bylą nagrinėja teisme priimto ieškinio ribose, nes šių ribų peržengimas reikštų nukrypimą nuo teismo nešališkumo principo. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikė savo samprotavimus įvairiais klausimais, susijusiais su privatizavimo procesu, juridinių asmenų teisių ir pareigų perėmimu ir jų turiniuo bei kitais klausimais, teismui vadovaujantis CPK 143 straipsnio nuostatomis, atsisakius priimti reiškiamą priešieškinį, teismas bylą nagrinėja, įrodymus vertina ir sprendimą priima neperžengdamas ieškinio elementų (pagrindo ir dalyko) ribų. Teismas, vertindamas nagrinėjamo ieškinio dalyką – reikalavimą priteisti skolą, ieškovo kildinamą iš CK 4.82 straipsnio reikalavimų (ieškinio pagrindas), atsakovu teikiamus dokumentus (137-144 b.l.) nelaiko įrodymais CPK 177 straipsnio prasme, nes jie neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus.

CK 4.82 straipsnis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Minėto straipsnio 7 dalis nurodo, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Teismas priimamu sprendimu atmeta atsakovo argumentus, kad jam negali kilti prievolė atsiskaityti su administratoriumi, nes atsakovas su juo jokios sutarties nėra sudaręs. CK 6.2 straipsnis nurodo, kad prievolės atsiranda ne tik iš sandorio, tačiau ir iš kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Minėtas įstatyme numatytas (CK 4.82 straipsnis) reguliavimas būtent tokią prievolę atsakovui numato. Atsakovo prievolė kyla ne iš sandorio, o iš įstatyme jam numatytos tokios pareigos. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai bendrąja daline nuosavybe gali rūpintis keliais alternatyviais būdais – patys, t.y. įsteigdami juridinį asmenį - namo bendriją arba sudarydami jungtinės veiklos sutartį. Tačiau tuo atveju, jeigu savininkai patys bendro sprendimo kaip rūpintis bendrąja daline nuosavybe nepriima, savivaldos institucijos administraciniais aktais yra skiriamas tokių patalpų administratorius. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ieškovas yra paskirtas namo, kuriame patalpa priklauso atsakovui, administratoriumi. Namo butų ir kitų patalpų savininkai jungtinės veiklos sutarties nėra sudarę, bendrijos nėra įsteigę, t.y. patys bendrai namo neprižiūri.

Byloje nustatyta, kad daugiabutis namas turi pamatus, tarp aukštų yra perdangos, name yra stogas, name yra bendro naudojimo patalpos – laiptinės, taip pat yra bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė įranga – elektros instaliacija, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema. Nors atsakovas nurodė, kad jo patalpa - parduotuvė yra izoliuota patalpa ir jis bendro naudojimo patalpomis, tokiomis kaip laiptinės, ar bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė įranga, tokia kaip šildymo sistema, nesinaudoja, tai, teismo vertinimu, nepakeičia CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyto reguliavimo, kad tokie namo elementai priklauso butų ar kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise. Atsakovas būdamas daugiabučiame name esančios patalpos savininku CK 4.82 straipsnio pagrindu tampa ir name esančių ir minėto straipsnio 1 dalyje nurodytų elementų bendraturčiu. Teismas pažymi, kad įstatymas atsakovo pareigą apmokėti ieškovui administravimo, kaupimo ir priežiūros išlaidas sieja ne su ta aplinkybe, ar atsakovas minėtais elementais (bendro naudojimo patalpomis, mechanine, elektros bei techninė įranga) naudojasi ar jais nesinaudoja, tačiau su atsakovo kaip šių elementų bendraturčio pareiga juos išlaikyti, prižiūrėti ir jais rūpintis. Atsakovui esant bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiu yra pareiga šia nuosavybę išlaikyti. Tuo atveju, kai bendraturčių bendrąja daline nuosavybe rūpinasi administratorius, atsakovui kyla pareiga apmokėti administratoriui.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, atmeta atsakovo samprotavimus, kad jam nekyla pareiga mokėti atsakovui, nes bendrosios dalinės nuosavybės dalis nėra nustatyta, nėra aišku kokia konkreti bendrosios dalinės nuosavybės dalis priklauso atsakovui, nes tokia dalis viešajame registre (VĮ Registrų centras) nėra įregistruota. Kaip teismas nurodė pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Byloje yra pateikti VĮ Registrų centras duomenys apie viso daugiabučio namo ir atskirų patalpų plotus (84-93 b.l.).

CPK 197 straipsnio 2 dalis nurodo, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, oficialūs rašytiniai įrodymai turi prima facie įrodomąją galią kitų įrodymų atžvilgiu. Teismo vertinimu, VĮ Registrų centras rašytinis įrodymas – butų (patalpų) sąrašas pastate yra išduotas šios įstaigos kompetencijos ribose, todėl teismas šį rašytinį įrodymą laiko oficialiu rašytiniu įrodymu, o jame fiksuotus duomenis laiko teisingais duomenimis, kol jų tikrumas nėra paneigtas kitais įrodymais. Minėtame rašytiniame įrodyme nurodoma, kad bendras viso daugiabučio namo plotas yra 2546,16 kvadratinių metrų, o atsakovo patalpos plotas - 78,07 kvadratinių metrų.

Nors atsakovas atkreipė dėmesį, kad minėtame rašytiniame įrodyme fiksuotas bendras namo plotas nėra tapatus plotui, kurį priskaičiuojant mokėtinas sumas naudoja ieškovas (1713,04 kvadratinių metrų), ieškovo paaiškinimais teismas nustatė, kad skaičiuojant mokesčio dydį yra skaičiuojama naudojant ne bendrą viso daugiabučio namo plotą (2546,16 kvadratinių metrų), o daugiabučio namo naudingąjį plotą (1713,04 kvadratinių metrų), kaip tai nurodo CK 4.82 straipsnio 7 dalis. Esant duomenims apie pastato naudingąjį plotą ir duomenims apie atsakovo patalpos plotą yra nustatomas CK 4.82 straipsnio 7 dalyje numatytas santykis, kuris ir yra dalinės nuosavybės apskaičiuota dalis - 1713,04/78,07. Todėl teismas vadovaudamasis šiais argumentais atmeta atsakovo samprotavimus, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalis nėra nustatyta ir jos negalima identifikuoti.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė nėra registruota viešajame registre, tačiau, kaip teismas nurodė, ji paskaičiuotina ir jos dydis nustatytinas bei pagal tai atsakovui yra suskaičiuoti mokėtini mokesčiai. Vien ta aplinkybė, kad ji nėra registruota viešajame registre, negali paneigti atsakovo pareigos savo nuosavybę išlaikyti ir prižiūrėti. Priešingas aiškinimas neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo, nei proporcingumo kriterijų, nes atsakovui priklausanti bendroji dalinė nuosavybė vis tiek turėtų būti išlaikoma, t.y. ją turėtų išlaikyti kiti bendraturčiai arba administratorius savo sąnaudomis.

Ieškovas taikomus tarifus ir įkainius yra pateikęs priskaičiavimų pagal paslaugas lape (pirma eilutė – parduotuvė) (94 b.l.), o konkrečias suskaičiuotas sumas ieškovas yra nurodęs skolų valdymo ataskaitoje (22 b.l.). Atsakovas nepateikė duomenų, kodėl administratoriaus pateikti apskaičiavimai turėtų būti vertinami kaip neteisingi ar neteisėti. Mokesčiai atsakovui kaip ir kitiems butų ir patalpų savininkams apskaičiuoti pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintus pavyzdinius administravimo nuostatus (Galiojanti Vyriausybės nutarimo redakcija, priimta 2015 m. rugpjūčio 5 d., Nutarimo Nr. 831). Pagal minėtų nuostatų 4 skyriaus 8 punktą administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas, tame tarpe ir mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą – vadovaudamasis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo dydžio.

Savivaldos institucija – Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2015 m. birželio 25 d. priimtu sprendimu, kurio Nr. T-185 ir atitinkamais priedais yra nustačiusi minėtus tarifus ir jų maksimalius dydžius. Teismas nenustatė, kad ieškovas atlikdamas paskaičiavimus pagal patalpas (b.l. 94) būtų nesilaikęs nurodyto norminio reglamentavimo ar jį būtų pažeidęs. Dalį ieškovo reikalavimo sudaro ir reikalavimas priteisti kaupiamąsias lėšas (apskaičiavimo lentelės antra skiltis). Šios lėšos paskaičiuotos pagal Vyriausybės nutarimą, priimtą 2015 m. balandžio 15 d. Nr. 390, jos yra nuolatinės po 3,90 Eur per mėnesį. Techninės priežiūros išlaidos taip pat 3,90 Eur per mėnesį, o nuo 2016 m. spalio mėnesio jos 4,72 Eur per mėnesį.

Teismas, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad ieškovas teisingai (pagal proporciją) apskaičiavo atsakovui tenkančią bendrąją dalinę nuosavybės dalį, teisėtai skolų valdymo ataskaitoje apskaičiavo administravimo, kaupiamuosius, priežiūros ir teritorijos priežiūros mokesčius, todėl ieškovo ieškinys yra ir teisėtas, ir pagrįstas. Atsakovui nepateikus duomenų, kad jis savo piniginę prievolę ieškovui yra įvykdęs ar įvykdęs iš dalies, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 310,36 Eur skolą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

Byloje yra pateikti duomenys (39-43 b.l.), kad atsakovas iš dalies su ieškovu atsiskaitė, sumokėdamas teritorijų priežiūros mokestį. Mokestį sumokėjo atsakovo nuomininkas B. M. įmonė. Teismo vertinimu, ieškovas šias įmokas paskirstydamas pagal CK 6.55 straipsnyje numatytą tvarką, t.y. jomis dengdamas seniausią įmokų dalį, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl ši aplinkybė nekeičia iš atsakovo prašomos priteisti skolos sumos.

Atsakovui laiku neįvykdžius savo piniginės prievolės atsiranda pareiga mokėti procesines palūkanas, kurių dydis 5 procentai per metus (CK 6.210 straipsnis). Todėl tokios palūkanos iš atsakovo priteistinos ieškovo naudai nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. balandžio 28 d.

Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pateikė savo samprotavimus apie jo patirtus sveikatos nepatogumus dėl nagrinėjamos bylos proceso. Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, nenustatė, kad bylos procesas kaip ieškovo pažeistų teisių gynimo priemonė kaip nors įtakojo atsakovo sveikatos būklę, nes atsakovo teikti duomenys apie jo sveikatą yra duomenys apie atsakovo sveikatą 2002 – 2011 metais (145 – 149 b.l.). Atsakovas laikydamas, kad jam atsirado neturtinė žala, turi teisę tokį reikalavimą kelti reikšdamas ieškinį ir įrodinėdamas civilinės atsakomybės pagrindus.

Teismas taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių turėtų priimti nutartis, numatytas CPK 299 ir 300 straipsniuose. Be to, atsakovo keliami klausimai apie jo patalpos priklausinių pagrobimą jau buvo nagrinėjami ikiteisminio tyrimo institucijų (97 b.l.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo ieškinį patenkinus priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis – 3 Eur paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 12 Eur paduodant ieškinį, 1,71 Eur (0,87 Eur ir 0,84 Eur) duomenų gavimo išlaidos bei atstovavimo išlaidos 500 Eur pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. gruodžio 6 d. prašymus ir su jais pridedamus mokėjimo dokumentus. Teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas laiko, kad jos atitinka bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę ir kitas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Pietinis būstas“, juridinio asmens kodas 144619667, iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 310,36 (tris šimtus dešimt eurų ir 36 ct) skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo – 2017 m. balandžio 28 d. - iki visiško sprendimo įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 516,71 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų ir 71 ct).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.