Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3230-463/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-11-26
Bylos Nr.: eI-3230-463/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01808-2018-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Kaminskas, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
Pareiškėjas: Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto
Atsakovas: Lietuvos mokslo tarybos
Advokatai: Deividas Poška

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-3230-463/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01808-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atstovams V. S., R. M., advokatui Deividui Poškai,

atsakovės Lietuvos mokslo tarybos atstovams M. D., J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skundą atsakovei Lietuvos mokslo tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo:

1) panaikinti Lietuvos mokslo tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą nepriskirti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalių „Tautinio paveldo produktų gamybos dinamikos ir poveikio vertinimas“ (12 000,00 Eur) ir „Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo Lietuvoje galimybių studija“ ir pareiškėjo vykdyto užsakymo pagal tarptautinį projektą „Entrepreneurship with vision — methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ prie mokslinės eksperimentinės plėtros (toliau – ir MTEP) veiklų (toliau – ir 2018 m. balandžio 3 d. sprendimas);

2) panaikinti Tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą netenkinti pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. apeliacijos dėl 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo (toliau – ir 2018 m. balandžio 26 d. sprendimas);

3) panaikinti Tarybos 2018 m. birželio 29 d. įsakymo N. V-343 dalį nepriskirti pareiškėjo vykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalių „Tautinio paveldo produktų gamybos dinamikos ir poveikio vertinimas“ (12 000,00 Eur) ir „Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo Lietuvoje galimybių studija“ ir pareiškėjo vykdyto užsakymo pagal tarptautinį projektą „Entrepreneurship with vision — methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ prie MTEP veiklų (toliau – ir 2018 m. birželio 29 d. įsakymas);

4) panaikinti Tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-495 dalį nepriskirti pareiškėjo vykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalių „Tautinio paveldo produktų gamybos dinamikos ir poveikio vertinimas“ (12 000,00 Eur) ir „Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo Lietuvoje galimybių studija“ ir pareiškėjo vykdyto užsakymo pagal tarptautinį projektą „Entrepreneurship with vision — methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ prie MTEP veiklų (toliau – ir Įsakymas);

5) įpareigoti Tarybą iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo vykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalių „Tautinio paveldo produktų gamybos dinamikos ir poveikio vertinimas“ (12 000,00 Eur) ir „Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo Lietuvoje galimybių studija“ ir pareiškėjo vykdyto užsakymo pagal tarptautinį projektą „Entrepreneurship with vision — methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ priskyrimo prie MTEP veiklų.

Skundu taip pat prašoma priteisti iš Tarybos pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas, patikslinęs skundo reikalavimus, laikosi pozicijos, kad Taryba nepagrįstai nenustatė, kad 3 projektai nepriskirtini prie MTEP veiklų. Pareiškėjo nuomone, skundžiami Tarnybos priimti sprendimai ir įsakymai yra nemotyvuoti, nepagrįsti ir neteisėti, neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi juose nėra pateikta jokių motyvų bei argumentų, jie pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir stabilumo, teisinės valstybės principus. Tarnyba, priimdama skundžiamus sprendimus ir įsakymus, pažeidė gero administravimo principą. Nėra žinoma, kokiais kriterijais skundžiami sprendimai ir įsakymai buvo priimti. Nors Taryba nurodė, kad pareiškėjas, ginčydamas užsakymo pagal sutartį vertinimą pagal Frascati vadovo (OECD (2015) Frascati Manual 2015: Guidelines for Collecting and Reporting Data on Research and Experimental Development, The Measurement of Scientific, Technological and Innovation Activities, OECD Publishing, Paris (toliau – ir Frascati vadovas) 2.112 papunktį, ginčija ne tą papunktį pagal kurį jo užsakymas buvo vertintas. Šioje vietoje pareiškėjui nesuprantama, kodėl Taryba, žinodama Frascati vadovo originalo ir vertimo į lietuvių kalbą neatitikimus, neinformavo pareiškėjo apie tai ir nesukonkretizavo neatitikimų ir punktų. Taryba, priimdama 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą, vadovavosi Frascati vadovo 9.34 papunkčiu, kuris iš esmės nenumato galimybės neįtraukti į MTEP mokslo darbuotojų ar tokių institucijų kaip pareiškėjas. Taip pat šio projekto darbai iš esmės atitinka Frascati vadovo 2.7 papunktyje nurodytus visus pagrindinius reikalavimus ir 2.41 papunktyje pateikiamus ekonomikos ir verslo socialinių mokslų konkrečius pavydžius. Projekto darbai taip pat atitinka ir švietimo srities pavyzdžius. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su Tarybos pozicija, kad pareiškėjo vykdytas projektas neturėjo būti priskirtas prie MTEP veiklų, nes neva yra susijęs su personalo švietimu ir mokymais, kai iš tikrųjų yra susijęs su ūkininkų švietimu ir mokymais. Taryba, priimdama skundžiamus sprendimus ir įsakymus, nesivadovavo objektyvia informacija ir objektyviais duomenimis, neteisingai taikė Frascati vadovo nuostatas. Vykdytu užsakymu pagal tarptautinį projektą sukuriami du produktai, kurie pagal Frascati 2.33 papunktį iš esmės tenkina visus reikalavimus. Šio projekto darbai atitinka ir anksčiau minėtus Frascati vadovo 2.7 papunktyje nurodytus visus pagrindinius reikalavimus ir 2.41 papunktyje pateikiamus ekonomikos ir verslo socialinių mokslų konkrečius pavydžius, taip pat ir švietimo srities pavyzdžius, t. y. sukurtas programinės įrangos pagrindu interaktyvus strateginio valdymo įrankis, pagrįstas klausimynu, pritaikytu ūkininkams, turintiems savo konkrečius vietoje surinktus duomenis, leidžiantis pagerinti jų žinias bei padėti pasiekti geresnių ekonominių rezultatų ūkio veikloje.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovė Taryba atsiliepimu į pirminį pareiškėjo skundą ir atsiliepimu patikslintą pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pirminiame atsiliepime Tarnyba nurodė, kad iš esmės Tarybos ekspertai, vertinę 2017 m. MTEP projektus ir sutartis, vadovavosi 2015 m. Frascati vadovo originalu, o pareiškėjas skunde remiasi 2017 m. Frascati vadovo vertimu į lietuvių kalbą, kurio punktai nesutampa su 2015 m. Frascati vadovo originalo punktais. 2018 m. balandžio 3 d. sprendime nurodytas 2015 m. Frascati vadovo 2.112 papunktis atitinka 2017 m. Frascati vadovo vertimo į lietuvių kalbą 2.79 papunktį. Vadinasi, pareiškėjas skunde pateikia argumentus, ginčydamas ne tą papunktį, kuriuo buvo įvertintas jo vykdytas užsakymas pagal sutartį. Pareiškėjo argumentas, kad 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo vykdytas užsakymas pagal tarptautinį projektą neatitinka 2015 m. Frascati vadovo 9.34 papunkčio, yra nepagrįstas, nes jis paremtas netikslia 2017 m. Frascati vadovo vertimo į lietuvių kalbą 9.34 papunkčio formuluote. Minėtame papunktyje yra kalbama ne apie viso švietimo ir mokymo personalo neįtraukimą į MTEP, o apie personalo švietimo ir mokymų nepriskyrimą MTEP. Kaip nurodyta ir 2017 m. Frascati vadovo vertimo į lietuvių kalbą preambulėje, neatitikimo tarp išversto ir originalaus teksto atveju, turi būti vadovaujamasi originaliu tekstu. Todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Taryba laikosi pozicijos, kad naikinti skundžiamus sprendimus pareiškėjo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą Tarnyba prašo atmesti pareiškėjo skundo dalį panaikinti sprendimus, nes šie sprendimai nėra individualūs administraciniai teisės aktai. Šiuos sprendimus priėmė Tarybos sudaryta ekspertų komisija, kuri nėra viešojo administravimo subjektas. Šie sprendimai yra 2018 m. birželio 29 d. įsakymo ir Įsakymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, o 2018 m. birželio 29 d. įsakymas ir Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, yra motyvuoti ir atitinkantys VAĮ 8 straipsniu nustatytus reikalavimus, t. y. priimti, atsižvelgiant į anksčiau aptartus sprendimus, komiteto siūlymus. Aptarti įsakymai yra pagrįsti objektyviais duomenimis. Tarybos ekspertai MTEP projektus ir sutartis vertino pagal Frascati vadovo (2015) atitinkamų punktų visumą, vertinimo išvadoje nurodydami vieną konkretų ir labiausiai tinkamą punktą. Veiklos priskyrimas prie MTEP veiklos ir atitikmens pagal Frascati vadovą nustatymas yra ekspertinio vertinimo objektas, kuris yra neskundžiamas.

Teismo posėdyje Tarybos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjo vykdytų užsakymų pagal sutartį ir tarptautinį projektą nepriskyrimo prie MTEP veiklų teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 3 d. laišku, atsiųstu elektroniniu paštu, be kita ko, buvo informuotas, kad 2018 m. balandžio 3 d. mokslo (meno) vertinimo sistemoje „Vieversys“ galima pamatyti išankstinius 2017 m. mokslo (meno) projektų ir sutarčių vertinimo rezultatus. Laiške nurodyta, kad apeliacijos su papildoma informacija dėl MTEP (meno) sutarčių ir (ar) projektų vertinimo rezultatų Tarybai teikiamos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po vertinimo rezultatų paskelbimo, t. y. iki 2018 m. balandžio 9 d. įskaitytinai, apeliacijas vertins skirtingi ekspertų komisijų pogrupiai pagal mokslo (meno) sritis. Iš byloje pateiktų pareiškėjo paskiros skaitmeninių fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjo vykdytas užsakymas pagal sutartį „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ (kartu – visos jo dalys) įvertintas taip: „Nelaikoma MTEP pagal 2015 m. Frascati vadovo 2.122 punktą“, o pareiškėjo vykdytas užsakymas pagal tarptautinį projektą „Entrepreneurship with vision — methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ įvertintas taip: „Nelaikoma MTEP pagal 2015 m. Frascati vadovo 9.34 punktą“. Nesutikęs su tokiais rezultatais, pareiškėjas pateikė Tarybai 2018 m. balandžio 9 d. apeliaciją, kurioje iš esmės išdėstė analogiškus argumentus nurodytus skunde teismui. Šia apeliacija pareiškėjas prašė įvykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ atitinkamas dalis „Tautinio paveldo produktų gamybos dinamikos ir poveikio vertinimas“ (12 000,00 Eur), „Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES (Brexit) galimų pasekmių vertinimas Lietuvos žemės ūkiui“ (29 000,00 Eur), „Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo Lietuvoje galimybių studija“ ir „Melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modeliai“ (25 000,00 Eur) ir įvykdytą užsakymą pagal tarptautinį projektą „Entrepreneurship with vision — methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ (9 827,00 Eur) priskirti prie MTEP veiklų. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 26 d. laišku, atsiųstu elektroniniu paštu, buvo informuotas, kad nuo 2018 m. balandžio 26 d. „Vieversyje“ jau galima matyti 2017 m. MTEP (meno) projektų ir sutarčių patikslintus vertinimus po apeliacijų. Iš byloje pateiktų pareiškėjo paskiros skaitmeninių fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjo paskyroje įrašyta, kad „Apeliacija netenkinama“. Tarybos pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. (įrašyta 2018 m. spalio 4 d. data vertinama kaip korektūros klaida) įsakymu Nr. V-747 patvirtinto Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis ir Tarybos pirmininko 2018 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-307 patvirtintų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimo gairių (toliau – ir Gairės) 54 punktu, atsižvelgdamas į ekspertinio vertinimo išvadas, 2018 m. gegužės 21 d. Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto siūlymą (posėdžio protokolo Nr. HSM-P-12 08) ir 2018 m. gegužės 21 d. Gamtos ir technikos komiteto siūlymą (posėdžio protokolo Nr. GTM-P-14), priėmė skundžiamą 2018 m. birželio 29 d. įsakymą, kuriuo patvirtino Lietuvos mokslo ir studijų institucijų 2017 metais pateiktų vertinti humanitarinių, socialinių, fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos MTEP projektų ir sutarčių įvertinimo rezultatus „Mokslo ir studijų institucijų lėšos, 2017 metais gautos iš tarptautinių programų projektų ir ūkio subjektų užsakymų, taip pat licencinės sutartys, pateiktos ir įskaitytos (arba neįskaitytos) kaip MTEP lėšos“, kuriame pareiškėjo vykdyti užsakymai pagal sutartį ir tarptautinį projektą nebuvo priskiri prie MTEP veiklų ir jo lėšos nebuvo įskaitytos kaip MTEP lėšos. 2018 m. rugsėjo 24 d. įvyko Tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto posėdis, kurio 2018 m. rugsėjo 24 d. protokole Nr. HSM-P-20 09 nurodyta, kad posėdžio metu buvo nutarta pasiūlyti pakoreguoti 2018 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtintus pareiškėjo ekspertinio įvertinimo rezultatus, priskiriant įvykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalis „Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES (Brexit) galimų pasekmių vertinimas Lietuvos žemės ūkiui“ (29 000,00 Eur) ir „Melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modeliai“ (25 000,00 Eur) prie MTEP veiklų, t. y. įskaityti kaip mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus. Tarybos pirmininkas, vadovaudamasis Reglamento nuostatomis ir Gairių 54 punktu, atsižvelgdamas į ekspertinio vertinimo išvadas, ne tik 2018 m. gegužės 21 d. Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto siūlymą (posėdžio protokolo Nr. HSM-P-12 08) ir 2018 m. gegužės 21 d. Gamtos ir technikos komiteto siūlymą (posėdžio protokolo Nr. GTM-P-14), bet ir minėtą 2018 m. rugsėjo 24 d. Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto siūlymą (posėdžio protokolo Nr. HSM-P-20 09), priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino Mokslo ir studijų institucijų lėšas, 2017 metais gautas iš tarptautinių programų projektų ir ūkio subjektų užsakymų, taip pat pagal licencines sutartis, pateiktas ir įskaitytas (arba neįskaitytas) kaip MTEP lėšas, kurių 186 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjo įvykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalys „Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES (Brexit) galimų pasekmių vertinimas Lietuvos žemės ūkiui“ (29 000,00 Eur) ir „Melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modeliai“ (25 000,00 Eur) priskirtinos prie MTEP veiklų ir jų lėšos yra įskaitomos kaip MTEP lėšos, viso 54 000,00 Eur. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 28 d. laišku, atsiųstu elektroniniu paštu, buvo informuotas, kad Tarybos pirmininko sprendimu (po ekspertinių konsultacijų) pakeistas sprendimas dalinai įskaityti, t. y. iš penkių veiklų dvejose veiklose nustatyti MTEP veiklos elementus. Tokiu atveju nurodyta, kad sprendimas, priimtas pareiškėjo naudai. Veiklų įskaitymas sudaro 40 proc. Įvertinus visumą, Taryba sutinka dengti pusę išlaidų, bet tai neturėtų viršyti nurodytos sumos.

Šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su Tarybos 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 26 d. sprendimais, 2018 m. birželio 29 d. įsakymo dalimi ir Įsakymo dalimi. Pareiškėjas savo skundą motyvuoja tuo, kad skundžiami nurodyti sprendimai neatitinka VAĮ 3 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio reikalavimų, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Taip pat skundžiamų sprendimų nepagrįstumą, pareiškėjo nuomone, patvirtina ir tai, kad buvo neteisingai taikytos Frascati vadovo nuostatos ir nepagrįstai jo įvykdyto užsakymo pagal sutartį atitinkamos dalys ir įvykdytas užsakymas pagal tarptautinį projektą nebuvo priskirti prie MTEP veiklų ir iš jų gautos lėšos nebuvo įskaitytos jam kaip jo vykdytų užsakymų pagal sutartį ir tarptautinį projektą rezultatas. Taryba, nesutikdama su pareiškėjo patikslintu skundu, laikosi pozicijos, kad 2018 m. balandžio 3 d. sprendimas ir 2018 m. balandžio 26 d. sprendimai yra sudedamosios 2018 m. birželio 29 d. įsakymo ir Įsakymo dalys, todėl nėra naikinamos, o 2018 m. birželio 29 d. įsakymas ir Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktais ir jų nuostatomis, priimti atsižvelgiant į ekspertinio vertinimo išvadas (kurios yra motyvuojamoji 2018 m. birželio 29 d. įsakymo ir Įsakymo dalis), buvo paskelti viešai, yra pagrįsti objektyviais duomenimis (patvirtinta 36 Institucijų 1212 vertinamųjų objektų).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (2017 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Tarybos veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. XIII-499 patvirtinti Tarybos nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (2017 m. birželio 22 d. redakcija), Lietuvos universitetų ir mokslinių tyrimų institutų (toliau – ir Institucijos), MTEP ir meno veiklos vertinimo eigą, jo metu nagrinėjamus duomenis ir jo rezultatus reglamentuojantis Reglamentas (2017 m. spalio 4 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), jo 5 punktą, kuriame nurodyta, kad MTEP ir meno veiklos vertinimas vykdomas pagal MTEP ir meno veiklos vertinimo gaires, įgyvendinant patvirtintos Gairės (2018 m. birželio 29 d. redakcija), kurios nustato Tarybos ekspertų komisijų, paskirtų vertinti Institucijų MTEP bei meno darbus, MTEP tarptautinių programų projektus ir ūkio subjektų MTEP užsakymus, ūkio subjektų meno užsakymus darbo organizavimo tvarką, meno darbų ekspertinio vertinimo principus bei formaliojo ir ekspertinio vertinimo rezultatų apskaičiavimo tvarką.

Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės mokslo ir studijų politiką pagal Įstatyme ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina, be kita ko, Taryba. Pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, Taryba yra biudžetinė įstaiga. Taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus, be kita ko, pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Tarybos patvirtintas programas (Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Taryba savo funkcijoms atlikti turi teisę sudaryti komisijas, komitetus, darbo grupes, nustatydama jų narių skaičių, sudarymo būdą, pareigas ir įgaliojimus, atlikdama jai pavestas funkcijas, privalo imtis visų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas mokslinės veiklos etikos principų laikymasis.

Nuostatų 5.2 papunktyje įtvirtinta, kad Tarybos vienas iš uždavinių yra organizuoti ir vykdyti MTEP programinį konkursinį finansavimą. Taryba, įgyvendindama šį uždavinį, vertina Lietuvoje vykdomą MTEP veiklą ir rengia siūlymus, kaip šią veiklą plėtoti, organizuoja išorinį valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos vertinimą (Nuostatų 6.2 papunktį). Taryba turi teisę pagal kompetenciją, be kita ko, kviesti nacionalinius ir užsienio ekspertus vertinti MTEP programas, projektus, kitus dokumentus, patarti kitais Tarybos pagal kompetenciją nagrinėjamais klausimais (Nuostatų 7.3 papunktis). Tarybai vadovauja ir jos vienasmenis valdymo organas yra Tarybos pirmininkas, kuris jo kompetencijai priskirtais klausimais priima įsakymus (Nuostatų 23 punktas). Tarybos pirmininkas, be kita ko, įvertinęs komitetų siūlymus, tvirtina MTEP konkursinių programų ir kitų konkursinių priemonių finansuojamų projektų sąrašus (Nuostatų 23.18 papunktis). Komitetai vertina MTEP konkursinių programų ir kitų konkursinių priemonių finansuojamų projektų sąrašus, įgyvendintų konkursinių projektų ar priemonių ataskaitas ir teikia išvadas valdybai ir Tarybos pirmininkui (Nuostatų 29.8 papunktis).

Reglamento 4 punkte nustatyta, kad pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą grafiką Institucijų MTEP ir meno veiklos vertinimą organizuoja ir vykdo Taryba, MTEP veiklą vertina Tarybos sudarytos ekspertų grupė humanitarinių ir socialinių mokslo sričių MTEP veiklai vertinti ir ekspertų grupė fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių MTEP veiklai vertinti. Reglamento 36 punkte nustatyta, kad Taryba, apibendrinusi paskutinio jos vykdyto MTEP veiklos vertinimo eigą ir ekspertų pasiūlymus, sudaro tarptautinių MTEP (meno) programų, taip pat kitų programų ir finansavimo schemų sąrašą, kuriame nurodoma, iš kokių programų ir kokių jų veiklų Institucijų gautos lėšos ir kokia dalimi yra įskaitomos Institucijoms kaip jų dalyvavimo tarptautinių MTEP (meno) programų projektuose rezultatas. Vertinimo metu nustatoma, kokioms tokio sąrašo programoms priskirtini Institucijos pateikti duomenys ir Institucijos gautos lėšos įskaitomos ar neįskaitomos kaip jos dalyvavimo tarptautinių MTEP (meno) programų projektuose rezultatas. Jei Institucija pateikia duomenis apie jos dalyvavimą į sąrašą neįtrauktose programose, šie duomenys detaliai nagrinėjami, sprendžiama, ar Institucijos gautos lėšos įskaitomos, ar neįskaitomos ir sprendžiama dėl sąrašo papildymo šiomis programomis (Reglamento 37 punktas). Pagal Reglamento 38 punktą, vertinant Institucijos vykdytą ūkio subjektų užsakymą išnagrinėjami Institucijos pateikti duomenys apie užsakymą, taip pat Institucijos pateiktas paaiškinimas apie tais metais pagal šį užsakymą atliktus darbus (ne daugiau 10), jiems panaudotų lėšų sumas, nurodant, kurie iš atliktų darbų priskirtini MTEP (menui) ir pagrindžiant tokį priskyrimą. Baigus nagrinėjimą sprendžiama, kokia Institucijos už šio užsakymo vykdymą gautų lėšų dalis yra įskaitoma kaip jos vykdyto ūkio subjekto MTEP ar meno užsakymo rezultatas. Už ūkio subjektų užsakymų, apie kurių MTEP (meno) pobūdį Institucija nepateikia pakankamų įrodymų, vykdymą gautos lėšos neįskaitomos. Jei vertinamas užsakymas buvo vykdytas ir ankstesniais metais, nagrinėjami ir ankstesniais metais atlikto šio užsakymo vertinimo rezultatai. MTEP užsakymais nelaikomi: Tarybos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vykdomas programinis konkursinis finansavimas (38.1 papunktis) ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis skiriamas finansavimas, kai Institucijos projektuose dalyvauja projektų vykdytojų teisėmis (38.2 papunktis). Reglamento 42 punkte nurodyta, kad: Institucijų MTEP ir meno veiklos vertinimo rezultatai skelbiami viešai Tarybos interneto svetainėje; Institucijos jų požiūriu neteisingus formaliojo vertinimo rezultatus gali prašyti patikslinti ar pataisyti per 5 darbo dienas nuo jų paskelbimo; Ekspertų grupės prašymą įvertina bei Instituciją informuoja per 10 darbo dienų nuo jo gavimo.

MTEP projektų ir sutarčių vertinimas sureglamentuotas Gairių III skyriuje. Gairių 42 punkte nustatyta, kad MTEP ProSut komisijų vadovai paskirsto MTEP projektus ir sutartis bei meno sutartis, o vėliau Institucijų apeliacijas individualiam ekspertų vertinimui. Ekspertai įrašo vertinimus ir pastabas į „Vieversį“ prieš posėdį. Gairių 45 punkte nustatyta, kad ekspertų komisijų, išvardytų 42 punkte, vadovų paskirti asmenys įrašo į „Vieversį“ apibendrinamuosius komisijų vertinimus. Gairių 46 punkte nurodyta, kad MTEP ProSut komisija įvertina, ar pagal MTEP projektus ir sutartis atlikti darbai atitinka Frascati vadove MTEP darbams keliamus reikalavimus, nurodo, kurie iš atliktų darbų nepriskirtini MTEP, pagrindžia tokį sprendimą konkrečiu Frascati vadovo punktu, bei nustato, kuri už programos projektą ar užsakymo vykdymą gautų lėšų dalis įskaitoma kaip MTEP projekto ar užsakymo rezultatas. Gairių IV skyrius reglamentuoja vertinimo rezultatų pateikimo tvarką. Pagal Gairių 51 punktą, prasidėjus mokslo darbų vertinimo procesui komisijų parengti du sąrašai pagal kompetenciją teikiami svarstyti HSM ar GTM komitetams, o pastarieji sąrašus teikia Tarybos pirmininkui tvirtinti, kurio patvirtinti sąrašai skelbiami Tarybos svetainėje. Kaip nurodyta Gairių 53 punkte, pirminiai MTEP projektų ir sutarčių, meno sutarčių vertinimo rezultatai paskelbiami „Vieversyje“, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo Institucijos gali kreiptis į Tarybą dėl MTEP projektų ir sutarčių, meno sutarčių vertinimo ir teikti „Vieversyje“ apeliacijas; apeliacijose turi būti pateikiama papildoma informacija (straipsniai, ataskaitos ir kiti dokumentai), kuri gali dokumentuotai įrodyti, kad tai MTEP arba meno veikla; Institucijų apeliacijas MTEP ProSut, Meno Sut komisijos įvertina bei apie apeliacijų svarstymo rezultatus paskelbia „Vieversyje“ ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo termino teikti apeliacijas pabaigos. Gairių 54 punkte nurodyta, kad ekspertų komisijų mokslo (meno) darbų, MTEP projektų ir sutarčių, meno sutarčių įvertinimo rezultatai po vertinimo patvirtinami Tarybos pirmininko įsakymu. Gairių 57 punkte nustatyta, kad Tarybos pirmininko patvirtinti Institucijų veiklos vertinimo rezultatai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Skundų dėl ekspertų komisijų ekspertinio vertinimo rezultatų Taryba nenagrinėja.

Sisteminė šių teisės nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent Tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai priskirta vykdyti ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus, įgyvendinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, organizuoti ir vykdyti programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Tarybos patvirtintas programas, o Tarybos pirmininkui, kaip vienasmeniam jos valdymo organui, jo kompetencijai priskirtus klausimus įgyvendinti ir realizuoti priimant įsakymus. Šiuo konkrečiu atveju Tarybos pirmininkas, įvertinęs komiteto siūlymus, priima įsakymą tvirtinti MTEP konkursinių programų ir kitų konkursinių priemonių finansuojamų projektų sąrašus, kuriuose nurodyta, kokių Institucijų ir iš kokio jų vykdytų užsakymo pagal sutartis ar tarptautinius projektus veiklos gautos lėšos yra įskaitomos kaip MTEP lėšos. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, toliau pasisakytina nustatytų faktinių aplinkybių kontekste dėl kiekvieno pareiškėjo skundžiamo sprendimo atskirai.

Dėl 2018 m. balandžio 3 d. paskelbtų pirminių rezultatų ir 2018 m. balandžio 26 d. paskelbtų apeliacijų rezultatų

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtas ABTĮ nuostatas, konstatavo, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu).

Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėjas skundžia Gairių 53 punkto prasme pirminius MTEP projektų ir sutarčių vertinimo rezultatus, paskelbtus „Vieversyje“ jo asmeninėje paskyroje ir apeliacijų svarstymo rezultatus, paskelbtus „Vieversyje“ jo asmeninėje paskyroje. Visgi Gairių 54 punkte nustatyta, kad ekspertų komisijų MTEP projektų ir sutarčių įvertinimo rezultatai po vertinimo (pirminių rezultatų ir (ar) apeliacijų rezultatų) patvirtinami Tarybos pirmininko įsakymu. Vadinasi, MTEP projektų ir sutarčių vertinimo rezultatų procedūra yra pabaigiama Tarybos pirmininko įsakymu, kuriuo nusprendžiama, iš tokių MTEP projektų ir sutarčių Institucijų gautos lėšos įskaitomos arba neįskaitomos kaip MTEP lėšos. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiami pirminiai vertinimo rezultatai ir apeliacijos svarstymo rezultatai nėra baigiamieji (galutiniai) Tarybos pirmininko sprendimai svarstomu klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra (plačiąja, o ne VAĮ 19 straipsnio prasme). Pažymėtina, kad tik baigiamasis (galutinis) sprendimas sukelia realias materialines teisines pasekmes, kai tuo tarpu visi kiti tarpiniai sprendimai, kurie priimami vykdant atitinkamą procedūrą, sukelia tik procesines teisines pasekmes, kurių teisėtumą ir pagrįstumą galima patikrinti tik vertinant baigiamojo (galutinio) sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjama administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo skundo dalies dėl reikalavimų panaikinti Tarybos 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą nepriskirti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalių „Tautinio paveldo produktų gamybos dinamikos ir poveikio vertinimas“ (12 000,00 Eur) ir „Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo Lietuvoje galimybių studija“ ir pareiškėjo vykdyto užsakymo pagal tarptautinį projektą „Entrepreneurship with vision — methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ prie MTEP veiklų ir panaikinti Tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto (jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui) pagrindu.

Dėl 2018 m. birželio 29 d. įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarybos pirmininko 2018 m. birželio 29 d. įsakymas buvo pakeistas Įsakymu, kuriuo pakeisti patvirtinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų 2017 m. pateikti vertinti humanitarinių, socialinių, fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos MTEP projektų ir sutarčių įvertinimo rezultatai, nustatant, kad pareiškėjo įvykdyto užsakymo pagal sutartį dviejų atitinkamų dalių lėšos įskaitomos pareiškėjui kaip jo dalyvavimo tarptautinių MTEP programų projektuose rezultatas. Atitinkamai pareiškėjas, tikslindamas savo skundą, ginčija teismui Įsakymą, kuriuo nebuvo įskaitytos likusių jo įvykdytų užsakymų lėšos kaip jo dalyvavimo tarptautinių MTEP programų projektuose rezultatas. Kaip matyti, pareiškėjas, tikslindamas skundą, suformulavo teismui naują reikalavimą – panaikinti Įsakymo dalį, kuria pareiškėjo vykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalys „Tautinio paveldo produktų gamybos dinamikos ir poveikio vertinimas“ (12 000,00 Eur) ir „Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo Lietuvoje galimybių studija“ ir pareiškėjo vykdytas užsakymas pagal tarptautinį projektą „Entrepreneurship with vision — methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ nebuvo priskirti prie MTEP veiklų. Todėl darytina išvada, kad šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjui materialines teisines pasekmes sukelia ne skundžiamo 2018 m. birželio 29 d. įsakymo dalis, o ją pakeitusi Įsakymo dalis. Subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Kaip yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio išsprendimas vienaip ar kitaip modifikuotų ginčo teisinius santykius. Vadovaujantis tuo ir atsižvelgus į susidariusią išskirtinę situaciją, kai teisminio nagrinėjimo metu pasikeitė faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo patikslintas skundo reikalavimas, spręstina, kad skundžiama 2018 m. birželio 29 d. įsakymo dalis nebesukelia pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl teismui net ir patenkinus skundo reikalavimą panaikinti tokią 2018 m. birželio 29 d. įsakymo dalį, nebūtų realiai apgintos pareiškėjo galimai pažeidžiamos teisės ar interesai, nebūtų iš esmės išspręstas kilęs ginčas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti 2018 m. birželio 29 d. įsakymo dalį atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo

Viešojo administravimo subjektas privalo savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais. VAĮ 3 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, objektyvumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektui draudžiama turėti išankstinį asmeninį ar tendencingą nusistatymą, o jo ir asmens (-ų), dėl kurio (-ių) yra priimamas administracinis aktas ar atliekami veiksmai, tarpusavio santykių pobūdis negali sudaryti pagrindą abejoti viešojo administravimo subjekto nešališkumu. Taip pat viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikti valdingi įgaliojimai atitinkamose valdymo srityse, turi savo kompetenciją įgyvendinti tinkamai ir ją realizuoti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Vienas iš jų įtvirtintas VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja bendruosius ir pagrindinius reikalavimus, taikomus individualiam administraciniam aktui, kuris sukelia tiesiogines teisines pasekmes konkrečiam adresui. Minėtas VAĮ 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio akto 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų aktų teisėtumo ir pagrįstumo tuo aspektu, kad aktas yra nepakankamai motyvuotas, vadovaujamasi inter alia (lot. be kita ko) minėta VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, kuria siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Akcentuotina, kad taikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, vadovaujamasi nuostata, jog kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą ir įvertinusi skundžiamo Įsakymo turinį, sprendžia, kad nors ir nenustatyta, kad Taryba, priimdama skundžiamą Įsakymą, būtų pažeidusi VAĮ 3 straipsnio 2 punktą, vis dėlto sutinka su pareiškėjo pozicija, kad Taryba pažeidė VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus priimti teisės aktų nuostatomis ir faktiniais duomenimis pagrįstą sprendimą remiantis šiais argumentais. Pirma, Tarybos argumentas, kad Įsakymas yra motyvuotas, kadangi jis pagrįstas ekspertų išvadomis laikytinas nepagrįstu. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad visos procedūros metu pareiškėjui nebuvo žinomi argumentai, kodėl jo įvykdyti užsakymai pagal sutartį ir tarptautinį projektą nebuvo priskirti prie MTEP ir atitinkamai jų lėšos neįskaitytos kaip MTEP lėšos. Šie argumentai nėra išdėstyti ir Įsakymo skundžiamoje dalyje. Aplinkybė, kurią remiasi Taryba, kad pagal Gairių 57 punktą skundai dėl ekspertų komisijų ekspertinio vertinimo rezultatų Tarybos nėra nagrinėjami, šios nagrinėjamos administracinės bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, nes pareiškėjas šiuo atveju nekelia ginčo dėl paskirtų ekspertų ar ekspertų sudėties. Pažymėtina, kad Nuostatų 7.3 papunktyje įtvirtinta Tarybos teisė, o ne pareiga remtis nacionalinių ir užsienio ekspertų atliktu vertinimu, ar atitinkamos veiklos priskiriamos prie MTEP veiklų. Akivaizdu, kad teisė remtis nacionalinių ir užsienio ekspertų vertinimais nepaneigia Tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto, kuris priima baigiamąjį (galutinį) sprendimą dėl lėšų įskaitymo ar neįskaitymo kaip MTEP lėšomis, pareigos motyvuoti savo priimamus sprendimus, laikantis teisės aktuose nustatytų individualiems administraciniams aktams taikytinų reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjas būtent ir nesutinka su atliktu jo veiklos vertinimo rezultatais. Kad Tarybos pirmininko patvirtinti Institucijų veiklos vertinimo rezultatai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka įtvirtinta ir Gairių 57 punkte. Vadinasi, Institucijų veiklos vertinimo rezultatai gali būti patikrinti teismine tvarka ir iš esmės įvertintas jų teisėtumas ir pagrįstumas. Nenustačius, kad skundžiamoje Įsakymo dalyje būtų pateikti kokie nors motyvai dėl lėšų iš likusių pareiškėjo įvykdytų užsakymų neįskaitymo kaip MTEP lėšų, kuriuos analizuojant būtų galima įvertinti skundžiamos Įsakymo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, darytina išvada, kad šiuo aspektu skundžiama Įsakymo dalis yra nemotyvuota, kas pareiškėjui sutrukdė suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Todėl skundžiama Įsakymo dalis laikytina neteisėta ir nepagrįsta šiuo aspektu. Antra, teisėjų kolegija, įvertinusi Įsakymo turinį ir išanalizavusi teisės aktus, kuriais remiantis jis yra priimtas, daro išvada, kad Įsakyme nėra nurodyta nė vienos teisės normos, kurioje būtų įtvirtintas teisinis pagrindas, pagrindžiantis, kodėl pareiškėjo įvykdytų užsakymų lėšos neįskaitytos kaip MTEP lėšos. Nėra nurodyta nė viena konkreti Reglamento nuostata. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Gairių 46 punkte nurodyta, jog MTEP ProSut komisija įvertina, ar pagal MTEP projektus ir sutartis atlikti darbai atitinka Frascati vadove MTEP darbams keliamus reikalavimus, tačiau Frascati vadovas Lietuvoje nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka kaip teisės aktas. Vadinasi, Frascati vadovas yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo gali būti tik remiamasi vertinant, ar atitinkamas projektas gali būti priskirtas prie MTEP veiklos ar ne, ir ar įvykdyto užsakymo lėšos gali būti įskaitytos kaip MTEP lėšos ar ne. Vertinant skundžiamos Įsakymo dalies teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į teismo posėdyje išaiškėjusią aplinkybę, kad pareiškėjo veiklos vertinimo rezultatai buvo įvertinti pagal anglų kalba parengtą Frascati vadovo versiją. Tai reiškia, kad pareiškėjo veiklos vertinimo metu, skundžiamos Įsakymo dalies priėmimo metu Taryba nebuvo viešai paviešinusi oficialaus Frascati vadovo vertimo į lietuvių kalbą, kuriuo Institucijos (kartu ir pareiškėjas) turėjo remtis, teikiant dokumentus, patvirtinančius jų veiklos priskyrimą prie MTEP. Todėl pareiškėjui šiuo atveju negali kilti jokių neigiamų pasekmių, kylančių iš tokios susidariusios situacijos, už kurią besąlygiškai atsakinga Taryba. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad skundžiama Įsakymo dalis nėra pagrįsta teisės aktų normomis, todėl yra neteisėta.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Įsakymo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta ABTĮ 91 straipsnio 1 punkto pagrindu (neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams), todėl yra naikintina. Įvertinusi ginčo pobūdį, nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr. 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009 ir kt.), teisėjų kolegija sprendžia, kad Taryba turi būti įpareigota iš naujo įvertinti pareiškėjo vykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutartį „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalių „Tautinio paveldo produktų gamybos dinamikos ir poveikio vertinimas“ (12 000,00 Eur) ir „Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo Lietuvoje galimybių studija“ ir jo vykdyto užsakymo pagal tarptautinį projektą „Entrepreneurship with vision — methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ rezultatus ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjas ir Taryba procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados.

Pareiškėjas taip pat teismo prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja teismui nepateikė raštu prašymo su patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo negali būti sprendžiamas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skundo dalies dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos mokslo tarybos 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą nepriskirti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalių „Tautinio paveldo produktų gamybos dinamikos ir poveikio vertinimas“ (12 000,00 Eur) ir „Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo Lietuvoje galimybių studija“ ir pareiškėjo vykdyto užsakymo pagal tarptautinį projektą „Entrepreneurship with vision — methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ prie mokslinės eksperimentinės plėtros veiklų ir panaikinti Lietuvos mokslo tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą netenkinti pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. apeliacijos dėl 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo nutraukti.

Panaikinti Lietuvos mokslo tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-495 dalį nepriskirti pareiškėjo vykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalių „Tautinio paveldo produktų gamybos dinamikos ir poveikio vertinimas“ (12 000,00 Eur) ir „Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo Lietuvoje galimybių studija“ ir pareiškėjo vykdyto užsakymo pagal tarptautinį projektą „Entrepreneurship with vision — methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ prie mokslinės eksperimentinės plėtros veiklų ir grąžinti Lietuvos mokslo tarybai iš naujo išnagrinėti pareiškėjo vykdyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymo pagal sutarties „Dėl žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo raidos eksperimentinės plėtros 2017 metų darbų įgyvendinimo“ dalių „Tautinio paveldo produktų gamybos dinamikos ir poveikio vertinimas“ (12 000,00 Eur) ir „Tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo Lietuvoje galimybių studija“ ir pareiškėjo vykdyto užsakymo pagal tarptautinį projektą „Entrepreneurship with vision — methods and tools for managerial capacity building of agricultural producers in Central and Eastern Europe“ rezultatus ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolanta MalijauskienėIveta Pelienė