Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. S. D. atstovei advokatei Eglei Smagurauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. D. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vienasmeniškai pakeitęs pranešimų apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus pateikimo tvarką, apie šaukiamą 2020 m. kovo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimą pranešęs tik viešai VĮ Registrų centro informaciniuose lediniuose ir neinformavęs kito akcininko A. B., tokiu būdu apribojęs akcininkų teisę dalyvauti minėtame susirinkime, pažeidė A. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

S. S. D. atstovė pateikė teismui papildomus S. S. D. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodytos aplinkybės dėl teismo kviečiamo liudytojo K. S. parodymų patikimumo, taip pat aptariama teismų praktika.

Teismo posėdyje liudytojas K. S. parodė, kad su A. B. yra pažįstamas nuo 1996-1998 m., turėjo keletą bendrų projektų ir 1996 m. dviese įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu su A. B. jokio bendro verslo neturi. Dabar jų santykiai su A. B. yra normalūs. Su S. S. D. susitiko 2013-2014 m., kai pradėjo lankytis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi buvo problemų bendrovėje, jis S. S. D. pakvietė prisijungti ir jis jam pardavė 25 proc. savo akcijų už 1 Eur. Buvo trys akcininkai. Dabar nėra santykių su S. S. D.. Jis Bendrovėje neturi akcijų. Vėliau buvo nuspręsta didintini akcinį kapitalą, jis neturėjo lėšų didinti, dėl to kapitalą didino kiti du akcininkai. Padidinus kapitalą, jo akcijos konvertavosi į 9 proc. 2019 m. spalio mėnesį buvo sudaryta akcininkų mainų sutartis tarp jo ir S. S. D., pastarasis jam pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų mainais į 9 proc. Tai buvo S. S. D. siūlymas ir jis sutiko. Kai buvo akcijų mainai, buvo darbiniai santykiai. Dabar nebendrauja su S. S. D.. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo tvarka būdavo paprasta: vadovas išsiųsdavo elektroninius laiškus suderinti laiką ir datą. Jeigu būtų svarstomi svarbesni klausimai, būdavo išsiunčiami dokumentai, su kuriais būtų galima susipažinti iš anksto. Taip pat susiskambindavo telefonais. Jie elektroniniais laiškais bendraudavo tik tarpusavyje. Jie susirinkimuose dalyvaudavo trise ir visi pasirašydavo priimtus sprendimus. Jam S. S. D. nėra pareiškęs pretenzijų. Jam K. N. buvo pareiškęs pretenzijų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, o ne S. S. D.. Jį buvo pasikvietę į policiją dėl K. N. pareiškimo, kad jis pasisavino automobilį. Neatsimena, kam buvo skirti 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. vykę susirinkimai. Kai S. S. D. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, visuotiniai akcininkų susirinkimai vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, visi kiti vyko A. B. biure. Nebuvo tokių susirinkimų, kur jie spręsdavo klausimus, kurie nebuvo įtraukti į darbotvarkę.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. S. D. atstovė advokatė paaiškino, kad jos atstovaujamojo pozicija yra ta, jog kaltinimas yra nepagrįstas. Jos atstovaujamasis mano, kad administracinė atsakomybė šioje byloje negali būti taikoma dėl to, kad dėl Susirinkimo yra civilinė byla. Būtent toje byloje yra prašoma pripažinti Susirinkimą neteisėtu ir jame priimtus sprendimus negaliojančiais. Toje byloje bus analizuojama, ar buvo tinkamai informuotas pareiškėjas apie Susirinkimą. Ieškinyje yra nurodyti visi tie patys pažeidimai, kurie yra nurodyti ir šioje byloje. Pagal teismų praktiką, jeigu administracinio nusižengimo byloje nustatoma, kad dėl akcininkų teisių pažeidimo yra kilęs civilinis ginčas, tai administracinė atsakomybė nėra taikoma. Nagrinėjamu atveju pažeidimas nėra akivaizdus, jos atstovaujamasis pažeidimo nepripažįsta. Tiek Įstatai, tiek ABĮ numatė tokį pranešimo apie visuotinį akcininkų susirinkimo būdą, kokį ir pasirinko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jeigu teismas laikytų, kad neva buvo pažeisti Įstatai ar akcininkų teisės, tas pažeidimas nėra akivaizdus. Jeigu šioje byloje bus patrauktas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o civilinėje byloje teismas atmes ieškinį, susiklostys keista situacija, kai bauda skirta, nors teisinių padarinių nekilo. Šiuo metu nežinomi padariniai, kurie kilo dėl neva padaryto administracinio nusižengimo. Administracinio nusižengimo bylose individualizuojant bausmę yra svarbu padariniai, kuriuos sukėlė administracinis nusižengimas. Šiuo atveju padariniai nėra žinomi, kol nėra išnagrinėta civilinė byla. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su Pareiškėjo kaltinimais nesutinka, nes yra tikrai įsitikinęs, kad padarė viską pagal įstatymo raidę ir Įstatus. Įstatai numatė galimybę apie būsimą susirinkimą pranešti viešai. Pareiškimas apie Susirinkimą paskelbtas 2020 m. kovo 3 d. viešame leidinyje. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesujaučia pažeidęs akcininko teisių, jis tikėjosi, kad ir pats pareiškėjas domėsis ir tikrins, ar nėra paskelbtas susirinkimas viešame leidinyje, nes jis pats žinojo, kad tokia paskelbimo galimybė yra įmanoma. Ankstesnė praktika nėra įrodyta. Didžioji dauguma įrodymų apie ankstesnę praktiką, kaip buvo šaukiami susirinkimai, yra orientuota iki naujos Įstatų redakcijos patvirtinimo. Tai nėra aktualu, nes iš pateiktų Įstatų matyti, kad buvo numatytas asmeninis akcininkų informavimas prasirašytinai arba raštu informuojant, elektroniniais laiškais, telefonu, nors tokių įrodymų byloje nėra. Spręsdami, kokia buvo susiformavusi praktika, reikėtų vertinti, kas vyko nuo 2018 m. rugpjūčio, patvirtinus naują Įstatų redakciją. Jokios realiai susiformavusios praktikos pareiškėjo atstovas ir pareiškėjas neįrodo. Pateikė tik vieną surašinėjimą dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo. Natūralu, kad sprendimas buvo iš anksto derinamas. Visai kitos priežastys nulėmė, kad visi dokumentai buvo derinami elektroniniu paštu. Daugiau jokių įrodymų apie kitus po 2018 m. rugpjūčio mėnesio vykusius susirinkimus, jog būtų buvę informuota kitaip, negu viešai, nėra. Pareiškėjas į bylą nepateikė, nors liudytojas teigia, kad yra elektroniniai susirašinėjimai. Pareiškėjas pateikė tik vieną elektroninį susirašinėjimą. Vienas pavyzdys nereiškia susiformavusios praktikos. Pareiškėjas posėdžio metu pripažino, kad palaikė Įstatų pakeitimą. Pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma, kad tokiu būdu gali būti pranešimas paskelbtas, pats turėjo prisiimti riziką. Atstovaujamasis nesutinka su kaltinimu, nes niekam nekilo žala dėl Susirinkimo. Iš balsų pasiskirstymo matyti, kad sprendimui priimti pakako pusės balsų. Pareiškėjas nieko nebūtų galėjęs pakeisti. Atsižvelgiant į tai, administracinės atsakomybės taikymas būtų labai formalus. Prašo netenkinti Pareiškėjo pareiškimo ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, be kita ko, administracinė atsakomybė taikoma juridinių asmenų vadovams už akcininkų neturtinių teisių pažeidimą (uždarųjų akcinių bendrovių susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams).

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. D. nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. kovo 27 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, be to, jis yra šios bendrovės akcininkas nuo 2017 m. gegužės 8 d. Jam priklauso Bendrovės 1425 vnt. akcijų (54,81 proc. visų akcijų). Pareiškėjas A. B. taip pat yra bendrovės akcininkas. Jam priklauso Bendrovės 1175 vnt. akcijų (45,19 proc. visų akcijų).

Byloje kilo ginčas dėl Pareiškėjo, kaip Bendrovės akcininko, tinkamo informavimo apie 2020 m. kovo 27 d. neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Vadovaujantis ABĮ 16 straipsnio 1 dalimi, teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra neturtinės akcininkų teisės, kurios, Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos. Kad akcininkai galėtų įgyvendinti šias teises, jie turi būti tinkamai informuoti apie būsimą visuotinį akcininkų susirinkimą. ABĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdyba, bendrovės vadovas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikia bendrovei informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, be kita ko, turi būti nurodyta susirinkimo data, laikas ir vieta, susirinkimo darbotvarkė (ABĮ 26 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai).

Pagal ABĮ 26 straipsnio 4 dalį, pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Sutiktina su administracinėn atsakomybė traukiamo asmens atstovės argumentais, kad visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo tvarka, numatyta minėtame straipsnyje, yra alternatyvi. Bendrovės Įstatų 14 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai bendrovės pranešimai turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Įstatų 15 punkte nurodyta, kad kiti bendrovės pranešimai akcininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai; skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninių ryšių priemonėmis, originalai nedelsiant išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai. Už pranešimų ar jų įteikimą laiku atsako bendrovės vadovas (Įstatų 17 punktas). Iš VĮ Registrų centro leidžiamo elektroninio leidinio „Juridinių asmenų vieši pranešimai“ matyti, kad tuo metu Bendrovės vadovo pareigas ėjęs S. S. D. 2020 m. kovo 3 d. viešai paskelbė apie 2020 m. kovo 27 d. 16.00 val. šaukiamą Bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Pasak Pareiškėjo, toks informavimo būdas buvo pasirinktas pirmą kartą, visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimai anksčiau buvo organizuojami akcininkus informuojant asmeniškai, t. y. susisiekus turimais kontaktiniais duomenimis (telefonu, elektroniniu paštu, paštu). Bendrovėje neegzistavo praktika skelbti apie akcininkų susirinkimą viešai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apie šaukiamą Susirinkimą buvo paskelbta nepažeidžiant ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje ir Įstatų 14 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pranešta viešai VĮ Registrų centro informaciniuose leidiniuose, nes kaip minėta toks pranešimo būdas, kaip alternatyvus, nurodytas įstatyme ir Įstatuose. Kita vertus, Pareiškėjas įrodinėja, kad S. S. D., papildomai neinformavęs jo asmeniškai (telefonu, elektroniniu paštu, paštu), vis tiek pažeidė jo, kaip akcininko teises, nes neišnaudojo visų galimybių informuoti jį apie šaukiamą Susirinkimą.

Dėl labai panašaus savo faktinėmis aplinkybėmis ginčo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-1073/2020, kuria, kaip matyti iš Pareiškimo turinio, iš esmės remiasi ir Pareiškėjas. Iš tiesų, minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko, kad reikalavimas išnaudoti visas galimybes informuoti akcininkus apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus nei ABĮ, nei įstatuose nėra įtvirtintas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tokia nuostata išplaukia iš institucijos ar asmens, atsakingo už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą (šiuo atveju bendrovės vadovo), pareigos pranešti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą tokiu būdu, kad būtų užtikrintos galimybės kiekvienam akcininkui realizuoti savo neturtinę teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir kitas teises. Be to, minėtoje nutartyje paminėta kita kasacinio teismo praktika, pagal kurią vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, privalu atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2000, 3K-3-482-687/2015).

Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad nė vienas iš anksčiau organizuojamų Bendrovės akcininkų susirinkimų nebuvo organizuojamas pranešant apie jį viešai VĮ Registro centro informaciniuose leidiniuose, nėra paneigta byloje surinkta medžiaga. Priešingai, iš Pareiškėjo atstovo teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ankstesni Bendrovės akcininkų susirinkimai buvo organizuojamu pranešant akcininkams asmeniškai, juose dalyvavo visi akcininkai. Konstatuotina, kad Pareiškėjas šiuo atveju galėjo pagrįstai tikėtis, jog pranešimas apie šaukiamą Susirinkimą jam bus siunčiamas įprastu būdu. Atitinkamai, S. S. D. pasielgė nesąžiningai ir nesudarė tinkamų sąlygų Pareiškėjui realizuoti savo kaip akcininko teises.

Esminis skirtumas tarp nagrinėjamos ir kasaciniame teisme išnagrinėtos bylos faktinių aplinkybių yra tas, kad ginčijamuose akcininkų susirinkimuose akcininkams balsuojant, buvo reikalingas skirtingas balsų skaičius. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant klausimą, ar S. S. D. padarytas pažeidimas (ne)laikytinas formaliu. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad, vadovaujantis bendrovės įstatais, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose sprendimai gali būti priimami tik vienbalsiai visų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų, todėl trečdalio bendrovės akcijų savininko nežinojimas apie šaukiamus bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, nedalyvavimas juose sutrukdė jam ne tik pareikšti savo poziciją susirinkimų darbotvarkės klausimais, balsuoti, bet ir dalyvauti bendrovės valdyme.

Nagrinėjamu gi atveju, kaip teisingai pastebėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, Įstatų 13 punkte yra numatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kitų Bendrovės organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų ABĮ. Atitinkamai, vadovaujantis ABĮ 27 straipsnio 8 dalimi, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, jeigu ABĮ ar bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Šiuo atveju nei ABĮ, nei Įstatai nenumatė, kad Susirinkime sprendžiamam klausimui – direktoriaus atšaukimui ir naujo direktoriaus paskyrimui būtų buvusi reikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Tam, kad Susirinkimo sprendimai būtų priimti, pakako, kad už sprendimus balsuotų daugiau nei pusė Susirinkime dalyvaujančių akcininkų. Tai reiškia, kad jeigu Pareiškėjas ir būtų dalyvavęs Susirinkime, jis niekaip nebūtų pakeitęs balsavo rezultatų, nes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui balsuojant „Už“, vis tiek sprendimai būtų priimti. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl administracinės atsakomybės S. S. D. (ne)taikymo, atsižvelgia į Pareiškėjo turimų akcijų skaičių ir jo galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs Susirinkime.

Padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti ANK įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Administraciniam nusižengimui būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek bendrieji teisės principai, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika.

Kaip minėta, ABĮ ir Įstatai, Bendrovės vadovui pranešant apie šaukiamą Susirinkimą, VĮ Registro centro informaciniuose leidiniuose, nebuvo pažeisti. Realių neigiamų pasekmių Pareiškėjo nedalyvavimas Susirinkime nesukėlė. Pareiškėjas yra iškėlęs administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui civilinę bylą, kurioje, taip pat gindamas savo pažeistas teises, prašo pripažinti Susirinkimą neteisėtu ir jame darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus negaliojančiais, t. y. kilusi ginčą sprendžia civiline tvarka. Be to, Pareiškėjas dalyvavo ankstesniame bendrovės akcininkų susirinkime, kuriame buvo pakeistas Įstatų 14 punktas, jame numačius Bendrovės pranešimus skelbti viešai VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. S. D. padaryta veika pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nepasižymi administraciniam nusižengimui būdingu pavojingumu, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl S. S. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.