Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-08 A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-10-08 06.43 val. Šalčininkų r. sav., kelyje Vilnius–Lyda, 29,70 km, vairuodamas transporto priemonę „Scania R420LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 119, 126, 219.1 punktų, 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-12-01 nutarimą, paliekant nepakeistą jo dalį dėl A. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir patraukti A. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei skirti 3000 Lt (868 Eur) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 36 mėnesius. Nurodė, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinės bylos medžiagą, neatsižvelgė į tai, jog KET numato vairuotojo pareigą, įvykus eismo įvykiui, nedelsiant sustoti. Apelianto nuomone, nėra jokių abejonių, jog A. M. pasitraukė iš įvykio vietos, pažeidęs KET. Pažymi, jog gavus pranešimą apie eismo įvykį ir nustačius pasišalinusio vilkiko duomenis, vėliau, pareigūnams bendraujant su A. M., jis apskritai neigė dalyvavęs bet kokiame įvykyje. Apžiūrėjus jo vilkiką buvo aptiktas apgadinimas. Palyginus su apgadintu nukentėjusiosios lengvuoju automobiliu, aukščiai sutapo, tačiau A. M. tuo metu teigė, kad automobilis buvo apgadintas anksčiau kažkur kitur, o tą kartą jis jokiame įvykyje nedalyvavo. Nukentėjusiosios automobilyje buvo vaizdo registratorius, pažeidimas buvo užfiksuotas, jame matyti, kad smūgio būta gana stipraus. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog šio vaizdo įrašo dėka pavyko išaiškinti pažeidimą, kadangi pažeidėjas iki paskutiniųjų neigė dalyvavęs eismo įvykyje ir pasišalinęs iš jo pažeidžiant KET reikalavimus. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad apylinkės teisme sukurta versija, jog A. M. smūgio nepajuto ir pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo jokio tikslo, visiškai neatitinka tikrovės ir vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Atsižvelgiant į bylos duomenis, galima konstatuoti, kad A. M. vairuojamas automobilis „Scania R420LA“ Šalčininkų r. sav., kelyje Vilnius–Lyda, 29,70 km, kliudė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. M. veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. M. apskritai neigė dalyvavęs bet kokiame įvykyje, tačiau, kaip matyti iš įvykio dieną parašyto A. M. paaiškinimo, kuriame, be kita ko, nurodė – „aš jeigu ir kliudžiau veidrodėlį, man sunkvežimyje nesigirdėjo jokio triukšmo“, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog A. M. neigė padaręs eismo įvykį (b. l. 4). Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog A. M. teigia, kad administracinėje byloje užfiksuoti automobilio „Scania R420LA“ apgadinimai atsirado ne nagrinėjamo įvykio metu, savaime nereiškia, kad A. M. neigia savo galimą dalyvavimą eismo įvykyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog, atsižvelgiant į tai, kad A. M. eismo įvykio metu buvo blaivus, o jo vairuojamas darbdaviui priklausantis automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, A. M. neturėjo svaraus motyvo pasišalinti iš įvykio vietos. Apygardos teismui abejonę dėl A. M. kaltės padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., kelia ir ta aplinkybė, jog eismo įvykis padarytas abiejuose automobiliuose esant vairuotojams, kas ženkliai padidina eismo įvykio dalyvių išaiškinimo galimybę.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tokius bylos duomenis, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra neginčijamų duomenų, kad A. M., suvokdamas sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, jam nutraukta pagrįstai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.