- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- eI2-2678-289/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03364-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, VSDFV Mažeikių skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Dominykas Varnas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. J. vardu atstovo advokato Dominyko Varno paduotą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu prašydama panaikinti VSDF valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr.VRE_SP2-7028; VSDF valdybos prie SADM 2020 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (11.1) I – 7344 ir įpareigoti atsakovę nutraukti išieškojimą iš S. J. 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi teismas pareiškėjos skundą dalyje dėl trečiojo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę nutraukti išieškojimą iš S. J., atsisakė priimti, nes skundas šioje dalyje nenagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2021 m. birželio 9 d. gautas pareiškėjos atstovo advokato Dominyko Varno prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjos atstovas antstolės atsakymą gavo tik 2021 m. birželio 7 d. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, paaiškėja, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir ištirti naujus įrodymus (ABTĮ 81 straipsnio 9 dalis) atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės. Šiuo atveju, atsižvelgiant į pareiškėjos skunde keliamus reikalavimus, turimus rašytinius įrodymus byloje, darytina išvada, kad pareiškėjos atstovo pateiktame prašyme nėra nurodyti pagrindai, pagrindžiantys būtinybę nustatyti naujas aplinkybes, ištirti naujus įrodymus nagrinėjamo ginčo ribose. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad pareiškėja sumokėjo antstolei ginčui aktualią sumą ir jog Vaikų išlaikymo fondas buvo informuotas apie šios sumos sumokėjimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, jog SADM Mažeikių skyriaus 2020-08-26 d. sprendimą Nr.VRE_SP2-7028 ir nutraukti išieškojimą iš S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020-11-24 d. registruotu paštu gautu atsakovės 2020-10-20 d. VSDF valdybos prie SADM atsakymu-skundžiamu Sprendimu „Dėl vaiko išlaikymo išmokos skolos“ Nr.)11.1_I-7344 atsakovė, t.y. Fondo valdyba nurodė, kad šiuo metu turimais duomenimis pareiškėjui V. V. nustatyti vaiko išlaikymo išmokos permokos ir jos suma sumažinti S. J. apskaičiuotą įsiskolinimo sumą „nėra pagrindo“, ir kad S. J. vienkartinius 2015-12-29 d. (1231,21 Eur) ir 2015-12-30 d. (110,36 Eur) – bendra suma 1341,84 Eur – mokėjimus į antstolės Gitos Andrijauskienės depozitinę sąskaitą „nėra teisinio pagrindo laikyti periodinėmis išmokomis, mokėtomis kas mėnesį laikotarpiu nuo 2013-06-04 d. iki 2015-11-30 d.“. Atsakovė remiasi savo 2013-06-14 d. raštu ir kitais 2016-07-23 d., 2015-06-19 d. raštais pareiškėjai, kad atsakovė, t.y. „valstybė perima jos pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti“ ; taip pat nurodo, kad savo 2016-01-19 d. sprendimu, iš pareiškėjos S. J. 2016-01-11 d. el. paštu gavusi informaciją ir 2016-01-13 d. pagrindžiančius dokumentus apie išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimą antstolei, atsakovė nutraukė tolimesnių išmokų vaikui mokėjimą nuo 2015-12-01 dienos; tuo metu ji jau buvo išmokėjusi 1125,74 Eur vaiko išlaikymo išmokų ir priskaičiavusi 181,77 Eur „palūkanų“. Be to, pati atsakovė sprendime pripažįsta, kad jos „Mažeikių skyriui nėra pateikta informacija apie įpareigojimą V. V. grąžinti iš Fondo gautas išmokas“. Tai rodo, kad atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad gavęs iš pareiškėjos atitinkamas lėšas, V. V. turėjo pareigą (ir prieš gaudamas pirmąsias išmokas, pasirašytinai turėjo būti įspėtas ir bei savo prašyme skirti vaiko išlaikymo išmokas raštu atsakovei įsipareigojo) atsakovei pranešti bei atsakovės neraginamas grąžinti bet kokias permokas, kai atsitiks tokia kaip ši situacija – gaus iš išmokas iš atsakovės, ir išlaikymo mokėjimą ir pareiškėjos, t.y. praturtės bei teisinio pagrindo. LR Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 12 str. nurodoma, kad V. V. kaip išmokas pageidaujantis gauti Pareiškėjas privalo: 1) prašyme išmokų administratoriui nurodyti išsamią ir teisingą informaciją, įrodančią vaiko teisę gauti išmokas, bei pateikti išmokoms gauti būtinus dokumentus; 2) pranešti išmokų administratoriui apie šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių sąlygų atsiradimą; 3) pranešti išmokų administratoriui apie prašyme pateiktų duomenų pasikeitimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo dienos; 4) grąžinti neteisėtai gautas išmokas. 14 str. 1 d. nustato, kad Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu. 15 str. 1 d. įtvirtinta, jog Nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis. 16 str. nustato: Iš skolininko išieškotos ar jo grąžintos išmokėtos išmokos ir apskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai, taip pat iš pareiškėjo išieškotos ar jo grąžintos neteisėtai gautos išmokos pervedamos į valstybės biudžetą Vyriausybės nustatyta tvarka. Vertinant šias V. V. ir antstolės Gitos Andrijauskienės pareigas matyti, kad atsakovė ne pareiškėjai, o jiems turėjo pareikšti pretenzijas dėl jų pareigų, imperatyviai nustatytų įstatymo 12 str. ir 14 str., nevykdymo. Tuo tarpu pareiškėja S. J. tinkamai ir teisėtai vykdė antstolės Gitos Andrijauskienės nurodymus, kadangi antstolė vykdomosios bylos nebuvo nutraukusi ir nebuvo pareiškėjos informavusi apie tai, kad išlaikymo prievolės pareiškėja „neturi“. Be to, antstolė, nesumažinusi iš pareiškėjos „išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu“, perduodama šias lėšas išieškotojui, bei išieškotojas, negrąžindamas jo nepagrįstai gautos sumos atsakovei, veikė neteisėtai. Antstolė, išieškotojo V. V. prašymu neabejotinai išdavusi atsakovei (Vaiko išlaikymo fondui) skirtą pažymą apie išlaikymo neišieškojimą, žinojo ir suprato, kad išieškotojas gauna / turėtų gauti atitinkamus 38 Eur mokėjimus iš atsakovės, taigi – turėjo pareigą tiek aiškintis išlaikymo sumų išieškotojui sumokėjimą atsakovės lėšomis, tiek ir sumažinti tokio jo gauto išlaikymo suma „išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu“. O išieškotojas, atitinkamai, gavęs antstolės Gitos Andrijauskienės neteisėtai jam pervestą 1341,84 Eur sumą, privalėjo (1) pranešti apie tai atsakovei pagal Įstatymo 12 str. 2-3 p. bei 15 str. 1 d., bei (2) šią sumą nedelsdamas grąžinti atsakovei (Įstatymo 12 str. 4 p.). Savo ruožtu, jam neteisėtai, per 3 darbo dienas nevykdant tokių pareigų, atsakovė įgijo teisę išieškoti iš V. V. visą, jos manymu, nepagrįstai jam išmokėtą vaiko išlaikymo išmokų sumą. Atsakovės neveikimas nesikreipiant dėl to į V. V. ir nenustatant jam jokių įpareigojimų (skundžiamame sprendime atsakovė pati šį savo neveikimą pripažįsta: „Mažeikių skyriui nėra pateikta informacija apie įpareigojimą V. V. grąžinti iš Fondo gautas išmokas“) negali sukelti ir nesukelia pareiškėjai jokių neigiamų, skundžiamais atsakovės sprendimais siekiamų jai sukelti pasekmių. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1-2), dėl to skundžiami jos sprendimai turi būti panaikinti. Negali būti toleruojama situacija, kai vykdydama antstolės reikalavimus, 2013-04-29 d. teismo sprendimą ir sumokėdama bei susikaupusią juo priteisto išlaikymo 1341,84 Eur skolą per antstolės kontorą, skolininkė/pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus ir neįvykdė savo pareigų prieš išlaikomą asmenį (nepilnametę dukrą) bei valstybę/atsakovę. Pareiškėjai niekada nebuvo paaiškinta ar nurodyta, kad išlaikymo vaikui mokėti nebereikia, ar kad atlikti jokių mokėjimų antstolei nebereikia. Pareiškėja veikė tinkamai ir sąžiningai, vykdydama jai privalomą teismo sprendimą (CPK 18 str.). Atkreipia dėmesį, kad kartu su 2020-09-23 d. skundu atsakovei jau buvo pateikę mokėjimų per banką ir antstolio kvitų dokumentus, 2020-09-10 d. antstolės Gitos Andrijauskienės pažymą dėl skolos sumokėjimo bei Klientės ir V. V. sudarytą taikos sutartį patvirtinančią Kauno apygardos teismo 2018-04-11 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2A-776-896/2018. Teismo nutarties 5 punkte ir taikos sutartyje patvirtinama, kad Šiame sutarties punkte nustatytas šalių susitarimas panaikina šalių dukros išlaikymo S. J. įsiskolinimą už visą buvusį laikotarpį iki šios sutarties sudarymo dienos. V. V. įsipareigoja iki 2018-05-01 atsiimti 2018-01-15 vykdomąjį raštą iš antstolės Gitos Andrijauskienės ir padengti visas su jo pateikimu priverstinai vykdyti susijusias išlaidas. Matyti, kad ne pareiškėja S. J., o V. V. atliko neteisėtus veiksmus/atitinkamai neveikė ir dėl to yra skolingas Vaikų išlaikymo fondui, administruojamam VSDF valdybos prie SADM, visas aukščiau sprendime nurodomas sumas, kadangi jas gavo tiek iš Fondo, tiek ir iš S. J.. Tokią aplinkybę bei V. V. skolos bei atsakomybės atsakovei atsiradimo teisines pasekmes nustato žemiau nurodomos teisės normos: Minėta, kad pagal LR Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 str. 1 d., Nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis. Pastarosios teisės normos taikymas ir aiškinimas yra nurodytas teismų praktikoje, pvz. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendime Nr. eI2-3746-422/2020, esant analogiškoms aplinkybėms, yra išaiškinta, kad: Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtinto Vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 68 punktą, jei pareiškėjui už vaiką, kuriam išmoka neturėjo būti mokama, yra nustatyta išmokos permoka dėl pareiškėjo kaltės, išmokos permoka išieškoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio bei Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis numato atsakingam asmeniui pareigą atlyginti padarytą žalą. CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Teismas pažymi, kad neįvykdžius pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius įgyja teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas. Apie šią teisę Fondo administracija informavo M. S., išsiųsdama 2017 m. rugsėjo 19 d. pretenziją. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad surinkti įrodymai pagrindžia faktą, jog M. S. neįvykdė savo pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, t. y. laiku neinformavo Fondo administracijos, jog vaiko motina I. (S.) B. teikia teismo sprendimu nustatytų išlaikymų, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. susidarė išlaikymo permoka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 508,32 Eur permoką yra pagrįstas, tenkintinas. Analogiškoje byloje Nr.eI2-3491-505/2020 priėmė analogišką, 2020-06-08 d. teismo sprendimą, kuriame išaiškino: Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo negrąžintos neteisėtai gautos išmokos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė J. K. Fondo administracijai 2012 m. vasario 14 d. pateikė prašymus Nr. D1-3495 ir Nr. D1-3500 gauti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo vaikams H. K. ir R. K. Atsižvelgdamas į prašymus bei į 2012 m. vasario 21 d. antstolio D. J. išduotą pažymą Nr. K018333, Fondo administracijos direktorius 2012 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą Nr. V2-3229 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo H. K. ir sprendimą Nr. V2-3228 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo R. K.. 2012 m. kovo 28 d. Fondo administracija raštu Nr. (V1-301/2012) D2-9002 informavo J. K. apie priimtus sprendimus ir nurodė aplinkybes, apie kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privaloma raštu informuoti Fondo administraciją. Fondo administracija, 2014 m. balandžio 2 d. gavusi J. K. pranešimą Nr. D1-9035 ir 2014 m. balandžio 3 d. pranešimą Nr. D1-9165, 2014 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimus Nr. V2-4728 ir Nr. V2-4726 dėl sprendimo pakeitimo ir sprendimus Nr. V2-4729 ir Nr. V2-4727 dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo. teismas pažymi, kad neįvykdžius pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, pareiškėjas įgyja teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas.
Atsiliepimas
Atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650, 2 straipsnio 1 punktu (toliau - [statymas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams” 1.1 p., nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. šias funkcijas buvo pavesta vykdyti Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama - Fondo administracija) pareiškėjas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl išmokos iš Fondo administracijos, vaikui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi 2013 m. birželio 6 d. V. V. Fondo administracijai pateikė 2013 m. birželio 10 d. antstolės Gitos Andrijauskienės pažymą Nr. 0088/13/00307 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje nurodyta, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2825-924/2013, iš S. J., vaiko E. V. išlaikymui nustatyta mokėti po 130,00 kas mėnesį iki jos pilnametystės, išieškotojui V. V.. Antstolės pažymoje taip pat nurodyta, kad 2013 m. balandžio mėn. - 2013 m. gegužės mėn., nebuvo mokamos teismo sprendimu nustatytos vaikų išlaikymo lėšos. Fondo administracija įvertinusi pateiktus V. V. pateiktus dokumentus 2013 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. V2-8987 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė nuo 2013 m. birželio 4 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 117,00 Lt dydžio išmoką E. V. iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. 2013 m. birželio 14 d. Fondo administracija išsiuntė pranešimą ir sprendimo nuorašą S. J. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) ir V. V. prašyme nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į 2016 m. sausio 18 d. gautą S. J. prašymą nutraukti išmokų mokėjimą, 2016 m. sausio 19 d. buvo priimtas sprendimas Nr. V2-719 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nuo 2015 m. gruodžio 1 d. E. V. buvo nutrauktas išmokų mokėjimas. Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis. Vaikų išlaikymo fondo (toliau -Fondas) išmokos buvo mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo galėjo būti kreipiamasi, kai vaikas negavo teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gavo tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmokėdavo teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gaudavo tik dalį nustatyto išlaikymo, - teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Be to, Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo administratorius. šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Fondo valdybos Mažeikių skyrius atkreipia dėmesį, kad vaiko E. V. mama S. J. pareigą išlaikyti savo vaiką taip kaip numatytą pagal teismo sprendimą kuriuo nustatyta prievolė periodiškai išlaikyti savo nepilnametį vaiką vykdė netinkamai. Pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2825-924/2013 S. J. buvo nustatytas išlaikymo mokėjimas vaikui E. V. kiekvieną mėnesį po 130 Lt iki jos pilnametystės, tačiau išlaikymą S. J. teikė ne kiekvieną mėnesį. Laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn., kai valstybė buvo perėmusi jos pareigą išlaikyti vaiką E. V., S. J. išlaikymą teikė tik 2015-12-29 (1231,21 Eur) ir 2015-12-30 (110,36 Eur) atlikdama vienkartinius mokėjimus į antstolės Gitos Andrijauskienės depozitinę sąskaitą, todėl nėra teisinio pagrindo tokius vienkartinius mokėjimus laikyti periodiniais išlaikymo mokėjimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal LR Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau Lietuvos valstybė įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (LR CK 3.204 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad inter alia valstybės institucijos privalo: visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus (1 p.); 4 užtikrinti vaikui teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis (2 p.). To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir CK 3.204 straipsnio 1, 2 dalyse kiekvienam nepilnamečiam vaikui, ilgiau kaip mėnesį negaunančiam pakankamo išlaikymo iš tėvų ar teisėtų atstovų, garantuojama teisė į valstybės paramą ir išlaikymą. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo paskirtis - užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Remiantis paminėtais Lietuvos Respublikos prisiimtais įsipareigojimais dėl pirmenybės teikimo vaiko interesams ir vaiko teisės į valstybės paramą ir išlaikymą užtikrinimo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vaiko (šiuo atveju vaikų) interesais ir siekiama, kad valstybės parama pasiektų adresatą - konkrečius vaikus, kuriems ši parama skiriama. Todėl jei nėra įstatymo nustatytų pagrindų sustabdyti arba nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą, įstatymų leidėjo numatyta materialinė parama neturėtų būti atimta nesant tam aiškaus pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-l339-756/2016). Pažymėtina, kad pagrindines nuostatas ir sąlygas, dėl Lietuvos valstybės mokamo išlaikymo nepilnamečiams, numatė iki 2017-12-31 galiojęs Vaikų išlaikymo fondo įstatymas (2006-12-19 Nr. X-987. toliau - Įstatymas) bei nuo 2018-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymas Nr. XlII-650 (toliau - Pakeitimo įstatymas), kuriuose įstatymų leidėjas įtvirtinto valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo pagrindus. Nurodytų įstatymų tikslas ir paskirtis yra užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Priimant Vaikų išlaikymo fondo įstatymą (vėliau Pakeitimo įstatymą) buvo siekiama sukurti naują vaiko teisės gauti išlaikymą iš savo tėvų įgyvendinimo mechanizmą ir valstybė, esant atitinkamoms sąlygoms, prisiėmė pareigą mokėti vaikui tėvų nemokamą išlaikymą su teise sumokėtas išmokas regreso tvarka išsiieškoti iš skolininko (LR CK 3.204 str. 3 d.. įstatymo 1 str. 1 d., Pakeitimo įstatymo 14 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad išlaikymo negavimas ar pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad „išlaikymo paskirtis ir tikslas - tenkinti kasdienius vaiko poreikius, taigi išlaikymas reikalingas kiekvieną dieną“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019).
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ministerijos atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja 2020-09-23 skundu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama panaikinti Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020-08-26 sprendimą Nr. VRE_SP2-7028 dėl S. J. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka. Fondo valdybos 2020-10-20 sprendimu Nr. (11.1) I-7344 skundžiamas sprendimas paliktas galioti kaip teisėtas. Iki 2017-12-31 vaikų išlaikymo išmokas skyrė ir mokėjo bei išmokėtas išmokų sumas iš skolininkų ar nepagrįstai gautas sumas iš pareiškėjų išieškojo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VIF administracija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymu (toliau – Vaikų išlaikymo fondo įstatymas). Nuo 2018-01-01 vaiko išlaikymo išmokas skiria ir moka bei išmokėtas išmokų sumas iš skolininkų, ar nepagrįstai gautas sumas iš pareiškėjų išieško Fondo valdybos Mažeikių skyrius, vadovaudamasis 2017-09-28 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-650 (toliau – Pakeitimo įstatymas). Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, Vaikų išlaikymo fondo (toliau – Fondas) išmokos buvo mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo galėjo būti kreipiamasi, kai vaikas negavo teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gavo tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmokėdavo teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gaudavo tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Be to, pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Įvertinusi Fondo valdybos Mažeikių skyriaus pateiktus vaiko išlaikymo išmokos bylos dokumentus, Fondo valdyba nustatė, kad VIF administracijos 2013-06-14 sprendimu Nr. V2-8987 (2013-07-23 sprendimu Nr. V2-11183 ištaisyta rašymo klaida) pareiškėjui V. V. (gim. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į 2013-06-03 pateiktą prašymą ir išmokai gauti reikalingus dokumentus, buvo paskirta 130 Lt (37,65 Eur) dydžio išmoka E. V. (gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, kuri mokama periodinėmis išmokomis kas mėnesį laikotarpiu nuo 2013-06-04 iki kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Fondo mokėjimą. Priėmusi sprendimą, VIF administracija 2013-06-14 raštu Nr. (V1-1882/2013)D2-16094, 2013-07-23 raštu Nr. (V1-1882/2013)D2-19845 ir 2015-06-19 raštu Nr. (V1-1882/2013)D2-14395 informavo S. J. (Tumosaitę) apie valstybės perimamą jos pareigą mokėti lėšas vaikui E. V. išlaikyti, apie paskirtas ir iš Fondo mokamas išmokas, skolininko prievolę valstybės biudžetui grąžinti įsiskolinimą (Fondo išmokėtas sumas) ir 5 procentų metines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo Fondo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo. Skolininkei S. J. elektroniniu paštu 2016-01-11 pateikus pranešimą (o 2016-01-13 – patvirtinančius dokumentus) apie viso dydžio įsiskolinimo V. V. už laikotarpį iki 2016-01-01 sumokėjimą į antstolės Gitos Andrijauskienės depozitinę sąskaitą ir lėšų dukros Emilijos išlaikymui periodinėmis 38 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį mokėjimą nuo 2016-01-01, VIF administracija 2016-01-19 sprendimu Nr. V2-719 nuo 2015-12-01 nutraukė Fondo išmokos mokėjimą E. V. išlaikymui. VIF administracijos sprendimais vaikui E. V. išlaikyti nuo 2013-06-04 iki 2015-11-30 išmokėta 1125,74 Eur išmokų ir priskaičiuota 181,77 Eur palūkanų. Fondo valdybos Mažeikių skyrius, nuo 2018-01-01 perėmęs vaiko išlaikymo bylos dokumentus iš VIF administracijos ir įvertinęs, kad S. J. laikotarpiu nuo 2013-06-04 iki 2015-11-30 (kai jos dukrai buvo mokama išlaikymo išmoka iš Fondo) kas mėnesį nemokėjo priteistų vaiko išlaikymo lėšų ir nėra pagrindo pareiškėjui V. V. nustatyti vaiko išlaikymo išmokos permokos bei jos suma sumažinti skolininkei apskaičiuotą įsiskolinimo sumą, 2020-08-26 sprendimu Nr. VRE_SP2-7028 nusprendė išieškoti iš S. J. išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų 1125,74 Eur skolą ir priskaičiuotas 181,77 Eur palūkanas. Pažymėtina, kad prie skundo Fondo valdybai pareiškėja pridėjo AB SEB banko 2015-12-29 mokėjimo nurodymą apie 1231,21 Eur įmokėjimą į antstolės G. Andrijauskienės sąskaitą (Mokėjimo paskirtis – „Išlaikymas 2010-014-01“), antstolės G. Andrijauskienės 2015-12-30 kvitą apie 110,36 Eur priėmimą iš pareiškėjos vykdant Kauno apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimą, antstolės G. Andrijauskienės 2020-09-10 raštą pareiškėjos advokatui apie vykdomųjų bylų užbaigimą (užbaigimo datos nenurodytos) ir kad Fondas nebuvo informuotas apie vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo užbaigimą. Taip pat pridėta 2018-04-11 Kauno apygardos tesimo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-776-896/20218, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjos ir V. V., kurioje šalys susitarė dėl pareiškėjos skolos V. V. padengimo pagal antstolės 2018-01-15 vykdomąjį raštą būdo: kad nuo 2018-01-12 iki 2019-01-01 už V. V. išlaikymą šalių dukrai pilnai teikia pareiškėja, o nuo 2019-01-01 V. V. įsipareigoja pats teikti šalių dukrai po 60 Eur išlaikymą per mėnesį (pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su pareiškėja). Taigi šia taikos sutartimi pareiškėja įsipareigojo padengti įsiskolinimą vaiko tėvui už išlaikymo dukrai neteikimą tam tikru laikotarpiu (pagal antstolės 2018-01-15 vykdomąjį raštą), bet ne įsiskolinimą Fondui už laikotarpį nuo 2013-06-04 iki 2015-11-30. Skundžiamame Fondo valdybos sprendime buvo atkreiptas pareiškėjos dėmesys į tai, kad Fondo valdybos Mažeikių skyriui nėra pateikta informacija apie jos įsiskolinimo valstybės biudžetui panaikinimą ir įpareigojimą V. V. grąžinti iš Fondo gautas išmokas. Taip pat pareiškėja informuota, kad jos vienkartinių mokėjimų į antstolės Gitos Andrijauskienės depozitinę sąskaitą (2015-12-29 – 1231,21 Eur ir 2015-12-30 – 110,36 Eur) nėra teisinio pagrindo laikyti periodinėmis išmokomis, mokėtomis kas mėnesį laikotarpiu nuo 2013-06-04 iki 2015-11-30; taip pat nėra pagrindo nustatyti vaiko išlaikymo išmokos permokos V. V. ir jos suma sumažinti S. J. apskaičiuotą įsiskolinimo sumą. Skunde teismui pareiškėja teigia, kad susikaupusią išlaikymo vaikui sumą pareiškėja sumokėjo į antstolės sąskaitą, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, šias lėšas perdavė V. V., ir tuo remdamasi prašo panaikinti skundžiamus sprendimus. Taigi pareiškėja pripažįsta, kad ji nevykdė savo pareigos teikti išlaikymą vaikui, nustatytos Kauno apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimu (tai patvirtina antstolės 2013-06-03 pažyma Nr. 0088/13/00307). Būtent dėl šios priežasties (pareiškėjos pareigos nevykdymo) ir susidarė jos įsiskolinimas Fondui, kas sąlygojo skundžiamų sprendimų priėmimą, o ne dėl tų priežasčių, kurias nurodo pareiškėja skunde teismui (kad savo pareigų nevykdė vaiko tėvas V. V. ir antstolė G. Andrijauskienė). Pareiškėjos skundo teiginiai, kad žala Fondui atsirado ne dėl jos kaltės, nes ji „tinkamai ir teisėtai vykdė antstolės Gitos Andrijauskienės nurodymus“, o dėl paties Fondo valdybos Mažeikių skyriaus neveikimo, vertintini kritiškai, nes tinkamai ir teisėtai pareiškėja turėjo vykdyti jai teismo nustatytą įpareigojimą teikti periodinį išlaikymą vaikui; būtent šio įpareigojimo nevykdymas ir sąlygojo atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjai. Be to, pažymėtina, kad duomenų (įrodymų) apie pareiškėjos nurodomą vėlesnį lėšų perdavimą V. V. nei Fondo valdybos Mažeikių skyrius, nei Fondo valdyba neturi. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai nėra pakankamas teisinis pagrindas panaikinti skundžiamus Fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir Fondo valdybos sprendimus, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos S. J. skundas atmestinas.
Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-7028 ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybino socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. (11.1) I-7344 teisėtumo ir pagrįstumo.
Valstybinio socialinio draudimo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-7028 (toliau - ir Skundžiamas sprendimas) nusprendžiama išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos biudžetą iš S. J., gyv. (duomenys neskelbtini), turto skolą, kuri 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudaro 1307,51 Eur, iš jų: išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų 1125,74 Eur, palūkanų 181,77 Eur.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) 14 straipsnio „Išmokėtų išmokų priskaičiuotų delspinigių išieškojimas iš skolininko ir išmokų administratoriaus atgręžtinio reikalavimo teisė” nurodoma, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos.
2013 m. birželio 3 d. Vaikų išlaikymo fondo administracija gavo pareiškėjo V. V. prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 nuspręsta priteisti iš atsakovės S. T. nepilnametės dukters E. V. išlaikymui po 130 Lt periodinių išmokų per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo iki E. V. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymo fondo administracija patenkino pareiškėjo prašymą priimdama 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 8987. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta E. V. kiekvieną mėnesį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2027 m. birželio 30 d. mokėti po 130 Lt dydžio išmoką, kol atsiras įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Išmokos nepilnamečiui vaikui buvo paskirtos tuo pagrindu, jog pareiškėja 2013 m. balandžio mėn. ir gegužės mėn. nemokėjo išlaikymo (Antstolės Gitos Andrijauskienės 2013 m. birželio 10 d. pažyma Nr. 0088/13/00307).
Iš 2015 m. gruodžio 30 d. antstolio kvito Nr. 0058370 matyti, kad pareiškėja pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2825-924 antstoliui sumokėjo 110 Eur 36 ct ir 2015 m. gruodžio 29 d. nurodymu pervesti pinigus antstolei Gitai Andrijauskienei pervedė 1231,21 Eur.
2016 m. sausio 13 d. S. J. elektroniniu paštu pateikė Vaikų išlaikymo fondo administracijai mokėjimo kopiją ir nurodė, kad sumokėjo V. V. elementus iki 2016 m. sausio 1 dienos.
Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (ginčui aktuali nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalį vaikų išlaikymo fondo administratorius privalo nutraukti išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių įstatyme numatytų pagrindų: 1) išnyksta išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti įstatymo 3 straipsnyje; 2) skolininkas miršta; 3) atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Pareiškėjas privalo raštu pranešti administratoriui apie nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą (2 dalis).
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. V2-719, atsižvelgiant į gautą S. J. 2016 m. sausio 18 d. pranešimą Nr. D1-1449, nuspręsta nuo 2015 m. gruodžio 1 d. nutraukti išmokų mokėjimą E. V..
Pareiškėjos skunde akcentuojama, kad atsakovas ne pareiškėjai, o V. V. ir antstolei Gitai Andrijauskienei turėtų pareikšti pretenzijas dėl jų pareigų, imperatyviai nustatytų Vaiko išlaikymo įstatymo 12 straipsnyje ir 14 straipsnyje, nevykdymo.
Pagal šio įstatymo 12 straipsnį, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą.
Byloje susiklostė faktinė situacija, kad pareiškėja yra iš esmės sumokėjusi vaiko išlaikymo įmokas pagal teismo sprendimą, o dabar jai, kaip fondo skolininkei, yra siūloma padengti Vaikų išlaikymo fondo sumokėtas lėšas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad V. V. būtų pateikęs klaidingą informaciją arba laiku nepranešęs Fondo administratoriui apie gaunamą išlaikymą iš pareiškėjos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad išmokų gavimo laikotarpiu būtų susidariusi jų permoka, kuri galėtų būti išieškota iš V. V. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 12 straipsnio tvarka. VSDFV Mažeikių skyrius, kaip vykdantis VIF administratoriaus funkcijas, turėjo teisę imtis veiksmų, numatytų Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatyme – informuoti pareiškėją apie skolą, pasiūlyti ją sumokėti, spręsti jos priverstinio išieškojimo klausimus.
Taip pat darytina išvada, kad ir 2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjos skundas, su skundu pateikti dokumentai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 20 d. sprendimu buvo tinkamai įvertinti, argumentuotai atsakyta, kodėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, juose nurodyti duomenys apie pareiškėjos sumokėtas pinigų sumas, nedaro įtakos pareiškėjos skolos skaičiavimui, jog negalima konstatuoti, kad susidarė permoka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-605-552/2021 nurodoma, kad „pareiškėjos pretenzijos vaiko tėvui dėl gauto didesnio išlaikymo gali būti sprendžiamos bendrosios kompetencijos teisme, kai pastaroji padengs turimą įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui.“ Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, atsakovui nekonstatavus, kad susidarė permoka, pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl vaiko tėvo gauto didesnio išlaikymo.
Pareiškėjos skunde cituojamuose Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendime Nr. eI2-3746-422/2020 ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendime Nr. eI2-3491-505/2020 nurodoma, kad permokos susidarė todėl, jog mokant išmokas Vaikų išlaikymo fondui, tuo pačiu pareiškėjai gavo vaiko išlaikymą ir iš asmenų, turinčių pareigą teikti išlaikymą periodiniais mokėjimais. Nagrinėjamos administracinės bylos atveju Vaikų išlaikymo fondui mokant išmokas V. V. pareiškėja tuo pačiu metu neteikė periodinio išlaikymo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), nepasisako dėl likusių bylos šalių argumentų.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad VSDF valdybos prie SADM Mažeikių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr.VRE_SP2-7028 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Netenkinus šio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas panaikinti VSDF valdybos prie SADM 2020 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (11.1) I – 7344, kuriuo buvo revizuojamas Skundžiamas sprendimas ir kuriuo buvo pagrįstai atsisakyta tenkinti 2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjos skundą. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.