Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-401-573/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-06-01Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-11-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
1-401-573/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67716-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
G. V.
Nukentėjusysis
V. P., A. L. P., G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-401-573/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67716-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1; 1.2.5.4.2; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d. Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei,dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui,kaltinamajam G. V., jo gynėjui advokatui E. P. S.,nukentėjusiesiems V. P., A. L. P., G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., teistas:

1) 2014-08-05 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. - 6 MGL bauda;

2) 2015-12-17 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. – 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose ir per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. laikotarpiu nuo 2015-11-13 iki 2016-07-24, t. y. 2015-11-13, 2015-11-14, 2015-11-15, 2015-11-23, 2015-12-02, 2015-12-03, 2015-12-06, 2015-12-12, 2016-02-05, 2016-02-06, 2016-02-07, 2016-02-13, 2016-02-14, 2016-02-15, 2016-02-16, 2016-02-20, 2016-02-21, 2016-02-27, 2016-02-28, 2016-03-04, 2016-03-05, 2016-03-06, 2016-02-10, 2016-02-11, 2016-02-12, 2016-02-13, 2016-02-14, 2016-02-15, 2016-02-16, 2016-02-20, 2016-02-21, 2016-02-21, 2016-02-27, 2016-02-28, 2016-03-04, 2016-03-05, 2016-03-06, 2016-03-07, 2016-03-08, 2016-03-10, 2016-03-11, 2016-03-12, 2016-03-13, 2016-03-18, 2016-03-19, 2016-03-20, 2016-03-25, 2016-03-26, 2016-03-27, 2016-04-01, 2016-04-02, 2016-04-03, 2016-04-08, 2016-04-10, 2016-04-22, 2016-04-22, 2016-04-23, 2016-05-24-27, 2016-06-07, 2016-06-09, 2016-06-10, 2016-07-03, 2016-07-22, 2016-07-23, 2016-07-24, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiame bute bei namo laiptinėje, naudodamas psichinę prievartą, t. y. garsiai rėkdamas, plūsdamas necenzūriniais žodžiais ir grasindamas nužudyti, sistemingai baugino kaimynus V. P. ir A. L. P., gyvenančius (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. V. 2016-06-11 apie 17 val. viešoje vietoje - parduotuvės „Šilas“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, alkoholinių gėrimų skyriuje, G. P. informavus pardavėją apie teisės aktais nustatytą draudimą neblaiviems asmenims parduoti alkoholį, girdint pašaliniams asmenims, G. P. atžvilgiu ne mažiau kaip tris kartus pasakė įžeidžiančias frazes, ranka parodė nepadorų gestą, G. P. atžvilgiu išsakė tris pranešančias apie ketinimą susidoroti frazes ir prisiartinęs prie G. P., rankoje turimą degtinės butelį paėmęs už kakliuko, ketino G. P. juo suduoti, tokiu įžūliu elgesiu bei grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Kaltinamasis G. V. dėl pareikštų kaltinimų kaltės neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su P. nėra kalbėjęs 30 metų, o su P. susitikęs pasisveikindavo. Nebuvo jokio pykčio, tik P. yra pasakęs, kad ,,kai tu groji man grindys dreba“. P. visą laiką aplink vaikštinėja, jo telefonas yra prie durų, juk gali kalbėdamas telefonu ir su žmona pasibarti, tik prie durų sukinėjantis gali girdėtis ir turbūt jo pasiklausė. Visi žodžiai, kuriuos vartojo, yra vulgarūs. Žodis ,,šikpuodis“ reiškia ne konkretų asmenį, o blogą daiktą. Tai lietuviškas žodis, ant kaimyno taip nesakydavo. „Užmušiu“, „papjausiu“ tai tik metaforos kalbant tarpusavyje, nesakė ,,P., ..., užmušiu“. Jis gyvena vienas, darbe sėdi vienas, todėl kartais su savimi pasikalba. Kasdien vartoja vaistus, alkoholį išgeria tik vaistams, nes kitaip nenumuša spaudimo. Pripažįsta, kad dalinai panašus į išgėrusį, nes dėl spaudimo pasidaro labiau raudonas. G. P. į parduotuvę ,,Šilas“ jį atsekė specialiai. Atsekė ir jį įžeidinėjo, aiškino pardavėjai, kad jam neparduoti, kadangi jis yra neblaivus. Ten buvo tik keli žmonės, G. jis nepažįsta, tik paskui pažino, su Giedriumi nėra kalbėjęs, mato jį (G.) 1-2 kartus per metus. G. nenustojo filmuoti, kišo į veidą filmuodamas ir tada jis kažką G. spontaniškai piktai pasakė. Nežino ar pasakė apie susidorojimą, suduoti nebandė ir niekada nėra sudavęs buteliu, niekada nėra pastūmęs.

Nukentėjusioji A. L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaimynu V. neįmanoma gyventi, jo triukšmingas gyvenimas. Jis paleisdavo garso įrašus 6 valandą ryto ir grodavo iki nakties, staugė, trankė, rėkė, daužė sienas. Vyras pasakė, kad būtų gerai, kad tyliau. Jis sako: ,,aš mėgstu triukšmą“. V. žmonai pasakė, bet ji atsakė: ,,negaliu padėti, nes mes su juo nesusišnekam“. V. atlėkė su grasinimais ir pasakė, kad ,,padarysiu taip, kad jūs daugiau neskambinsite“. Jis dar rėkia: ,,...ubju, šikpuodžiai“ ir būtinai ,,ubju“ gale. Juos vadina ,,šikpuodžiai“, nes jų pavardė P.. Ją V. plūsta necenzūriniais žodžiais, bendrame koridoriuje rėkia ir vadina ,,kalė, ..., šikpuodė“. Jis pastoviai geria, kalbasi su savimi, prie jo durų nereikia stovėti, viskas girdisi, nes viskas dreba. Jis įžeidinėja visus, bet visi jo vengia. Juos jis ,,šikpuodžiais“ vadina, sako, kad ,,jus užmušiu, eikite greičiau į kapus“. Per savaitę tai vykdavo tikrai labai dažnai. Jis daužo, tranko į sieną, rėkia ,,pasitraukite užmušiu“, dėl jo grasinimų bijodavo išeiti.

N. V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis niekada be reikalo nekviečia policijos, kvietė policiją kai atsikraustė G. V. ir pradėjo trankytis. Jie kreipėsi į V. žmoną, sūnų, kad jiems G. leistų gyventi, tačiau sūnus ir žmona atsisakė padėti. Kreipėsi į policiją, darė V. trankymų įrašus. V. net kaimynui R. pasakė, kad ,,aš juos užmušiu, jei jie laimės bylą“. Nuo 2014 metų lapkričio iki 2016 metų birželio jis rašė pranešimus prokuratūrai. G., jį sutikus, pradėjo jam grasinti, kad atkeršys. G. sakydavo abu P. ir pridėdavo ,,šikpuodžiai‘‘, yra sakęs ,,aš jus nukankinsiu“. Agresija pasireikšdavo iš G. buto, pro pravirą langą rėkdavo ,,saugokis“. Suprato, kad užmuš, nes G. V. gali užmušti. Pastūmimo ar sudavimo kol kas nebuvo, visi V. vengia. Vienas atvejis buvo 2015-12-02, kitas atvejis praeitoje byloje. Daugiau tiesioginių atvejų nebuvo, tiktai bute riksmai, šauksmai.

N. V. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2015-12-02 bendrojo gyvenamojo namo laiptinėje sutiko G. V., kuris buvo labai agresyvus, atrodė išgėręs, su didele neapykanta sakė žodžius „šikpuodi, ..., saugokis, ...“. Jis tylėjo, bijodamas dar didesnės agresijos, labai išsigando bei buvo įsitikinęs, kad kaimynas įvykdys savo ketinimus ir fiziškai susidoros. Apie grasinimus nužudyti jau yra girdėjęs ne kartą, tai tęsiasi pastaruosius metus. Be to, G. V. sistemingai terorizuoja bei grasina nužudyti ir jo žmoną A. L. P.. 2015-12-14 G. V. vėl garsiai juos keikė, grasino, jiems sutriko nervų sistema, neišsimiega, pergyvena dėl savo saugumo. 2016 metų vasario, kovo, balandžio mėnesiais G. V. pastoviai baugino naudodamas psichologinę prievartą, rėkė grasinamais žodžiais, garsiai leido muziką. 2016 metų birželio mėnesį, būdamas savo bute, garsiai rėkė grasinančius žodžius „ubju, užmušiu“, keikėsi, daužė buto sienas. Grasinimai buvo skirti jiems, kadangi G. V. įvardijo „P., šikpuodžiai“ (1 t., b. l. 11, 15, 17, 18, 64–65).

Nukentėjusysis G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-06-11 buvo užvažiavęs pas tėvus. Važiuodamas namo sustojo prie ,,Šilo“ sankryžos ir pamatė, kad eina V. į ,,Šilo“ parduotuvę. Galvojo, kad jei V. vėl pradės siautėti, reikia perspėti pardavėją, kad neparduotų alkoholio. Pasakė pardavėjai: ,,neparduokit neblaiviam piliečiui alkoholio“. V. jį pažino ir pasakė, kad tai ,,šikpuodžio“ sūnus ,,šikpuodžiukas“, sakė daug keiksmažodžių ir kad duos į snukį. Žmonės V. išvedė į gatvę. Paskui pasirodė apsaugos darbuotojai ir viskas baigėsi. Kai jam pradėjo grasinti, tuomet jis V. filmavo telefonu, kad jeigu kas atsitiks turėti parodyti, tačiau prie veido nekišo. Telefoną įsijungė kišenėje, įeidamas į parduotuvę. Matė, kad žmogus neblaivus, nestabilios eisenos, buvo sutrikusi koordinacija. Pardavėja sakė, kad V. pastoviai tokiame stovyje ateina. Tėvai pastoviai skundėsi V., be muzikos dar buvo trankymasis ir keiksmažodžiai, kurie ir kieme girdisi. Konkrečiai, kad į tėvus kreiptųsi, jis pats negirdėjo, tik iš tėvų pasakojimo žino.

Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai kaimyniški, kaip kaimynas jis labai triukšmingas, ji girdi kas vyksta jo namuose. 2014 metais pradėjo leisti muziką, įvykus konfliktui su P. labai garsiai keikdavosi ir grasino. Paskui prasidėjo tiesioginis grasinimas kaimynams. Suprato, kad grasinimai skirti P., nes jų pavardė siejasi su žodžiu ,,šikpuodis“. Sakė, kad ,,užmušiu šikpuodį“, ši frazė labai aiškiai skambėjo. Buvo pagrindas P. bijoti grasinimų. Iki 2015 metų žodis ,,šikpuodžiai“ naudojamas nebuvo, keikdavosi jis dėl asmeninių nelaimių.

Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Ji dirbo parduotuvėje ,,Šilas“, kaltinamasis pirko degtinę, jis į parduotuvę beveik kasdien ateina. Priėjo kitas vyras ir sako: ,,kodėl neblaiviam asmeniui parduodat gėrimus“, tarp vyrų kilo konfliktas. G. jam puolė į atlapus, pradėjo necenzūriniais žodžiais kalbėti. Tas kitas vyras pradėjo telefonu filmuoti V. iš karto prasidėjus konfliktui. Ar tikrai filmavo, nematė, tačiau matė rankoje telefoną. Jis puolė nukentėjusį, o kiti stovėję vyrukai V. sustabdė, kad nepultų. V. sakė: ,,užmušiu, trenksiu, gaidys, išprievartausiu“. Nepamena, ar V. buvo buteliu užsimojęs. V. ir ją yra gąsdinęs, sakė ,,aš tave nušausiu“, bet ji jo nebijo.

Liudytojas P. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kaltinamasis yra jo kaimynas. Kaimynas mėgdavo garsiai klausyti muziką, kartais dainuodavo kartu, išgėręs keikdavosi. Keletą kartų buvo žodis ,,šikpuodis“, girdėjo žodį ,,užmušiu“. P. tai susiejo su savo pavarde. Tai dažniausia būdavo penktadienio-sekmadienio vakaras, buvo kviesta policija. Pastaruoju metu negirdi nei garsios muzikos, nei keiksmų. Pasibaigė tada, kai V. į policiją buvo iškvietę šioje byloje dėl P..

Liudytojas P. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2015-12-03 buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme ir išgirdo pro langą G. V. agresyvius, piktus šūksnius „..., ubju“. Tokie šūksniai yra dažni, G. V. dažnai namuose vartoja alkoholį, todėl jis į tai dėmesio nekreipė. Panašiai G. V. elgėsi ir spalio mėnesį, vasaros metu. Jam tai kelia nemalonų jausmą, kaimynai P. išgyvena pastovią nervinę įtampą (1 t., b. l. 30).

Liudytojas T. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiuosius. 2011 metais įsigijo tame name butą, įsikėlė 2013 metais. Pirmus metus buvo ramu. V. bute gyveno V. sūnus ir jokių problemų nebuvo. 2014 metais atsikraustė G., tada jo (G. V.) sūnus išsikraustė. Su V. susipažino gal gegužės mėnesį. G. pareiškė, kad jis automobilį laiko jo (G. V.) tėvo vietoje. G. V. buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai. Jis G. V. tėvo nepažinojo, nes tas žmogus buvo senokai miręs, G. V. pretenzijos buvo išgalvotos. G. V. pasakė: „pamatysi, kas dabar bus tavo automobiliui“. G. V. nuėjo su maišu ir apdaužė jo automobilį. Buvo iškviesta policija. Tai buvo pirmoji tokia byla su G. V.. Toliau V. keikėsi, koliojosi, bute buvo nuolatinis triukšmas, grasinimai susidoroti, ypatingai dažnai P. vardu. G. V. įvardina pavardes, vardą ir pridėdavo ,,šikpuodis“. Buvo G. V. net išgabentas policijos, tų įvykių buvo daug. G. V. buvo ir jo žmoną gatvėje užsivijęs, įžeidinėdavo ją, tų įvykių būdavo. Puodžiams buvo realus pagrindas G. V. bijoti, juk sakė: „užmušiu“, o tai kelia grėsmę. Prie jo G. V. buvo artinęsis su peiliu, grasino užmušti, bet jis atsitraukė ir tuo pasibaigė. G. V. tikrai agresyvus, negali žinoti V. veiksmų. V. ir prieš policiją buvo priešinęsis.

Liudytojas L. R. teisiamojo posėdžio matu parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusius. Su G. (G. P.) yra draugai nuo vaikystės. Žino, kad yra problema, triukšmavimas, garsūs grasinimai. Buvo atvažiavusi policija, triukšmą jis girdėjo gal tik kelis kartus, nes gyvena kitoje laiptinėje, triukšmavo V.. Su juo konfliktų nėra buvę. Buvo grasinimai, P. buvo tikrai paminėti. Jis su G. turėjo vieną pokalbį. G. tą dieną buvo stipriai įpykęs, kažkokio tipo grasinimai P. atžvilgiu buvo. Jis prašė G. ramintis. To privataus pokalbio metu kaimynų atžvilgiu grasinimai buvo. Jis tai priėmė kaip girto žmogaus kalbą, tačiau jei jam būtų taip grasinama, jis turėtų pagrindo bijoti. Apie grasinimus nužudyti girdėjo vaikštant koridoriuje, tikslaus laikotarpio pasakyti negali.

Liudytoja N. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, žino kuo jis kaltinamas, jie trys metai gyvena atskirai, tačiau bendrauja, padeda jam buityje. Nukentėjusius ji pažįsta, yra problema šeimų temperamentuose. Vyras garsiai kalba, labai emociškas, garsiai reiškia emocijas, gana triukšmingas, cholerikas. Kartais išgeria, mėgdavo patriukšmauti gal kiek daugiau negu galima. Jis lėkštes į grindis padaužo, keiksmažodžius mėgsta. Negirdėjusi, kad vyras grasintų P. ir, kad žmogus kalba, tai nereiškia, kad padarys. Žodį ,,šikpuodis“ jis jau nuo seniai vartoja, tai yra emocijos išreiškimas, tie žodžiai pas jį nuo jaunystės. P. jai skambindavo dėl garsiai leidžiamos muzikos.

Šalies argumentai

2015-12-02 Protokolu–pareiškimu V. P., gim. 1938 m. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus nuovadą ir nurodė, kad 2015-12-02 apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini), Kaunas, namo bendrojo naudojimo laiptinėje jam grasino kaimynas G. V.. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti asmenį įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 7).

2015-12-06 Tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyr. patrulis M. B. informavo Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK viršininką E. K. apie tai, jog gautas pranešimas iš pranešėjo V. P. dėl kaimyno rėkavimo, garsios muzikos leidimo, grasinimų pranešėjui teigiant, kad užmuš ar kitaip susidoros (1 t., b. l. 38–39).

2016-04-08 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš G. V. išimta muzikinė aparatūra (žemų dažnių garsiakalbis „Pioner“ su integruotu stiprintuvu ir stiprintuvas „Sony“) (1 t., b. l. 73–74).

2016-04-20 Daiktų apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad atlikta iš G. V. išimtos audio aparatūros apžiūra. Fotolentėlės užfiksuotas bendras vaizdas, nustatyta, kad iš G. V. išimta žemų dažnių garsiakalbis „Pioner“ su integruotu stiprintuvu ir stiprintuvas „Sony“ (1 t., b. l. 75, 76–77).

2016-06-09 Tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. S. informavo Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK viršininką E. K. apie tai, jog gautas pranešimas iš pranešėjo V. P., gim. 1938 m., kuris kreipėsi dėl kaimyno, kuris grasina nužudyti (1 t., b. l. 50).

2016-06-10 Tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. P. informavo Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK viršininką E. K. apie tai, jog gautas pranešimas iš pranešėjo V. P., gim. 1938 m., kuris kreipėsi dėl neblaivaus kaimyno grasinimų, kuris teigia, kad užmuš bei susidoros su pareiškėjo šeima. Nuvykus į įvykio vietą ir pasibeldus į pareiškėjo nurodytas duris, jų niekas neatidarė, bet girdėjosi rėkavimas (1 t., b. l. 55).

2016-06-09, 2016-06-10 bei 2016-06-17 Protokolais–pareiškimais V. P., gim. 1938 m. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK ir nurodė, kad kreipiasi pakartotinai dėl kaimyno G. V. grasinimų susidoroti. Nurodo, kad prašo pagalbos, nes grasinimai kartojasi. Dėl kaimyno agresijos ir grasinimų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 51, 56, 60–61).

Šalies argumentai

2016-06-13 pareiškimas, kuriuo pareiškėjas G. P. dėl G. V. grasinimų ir agresyvaus elgesio kreipėsi į Kauno apylinkės prokuratūrą. Pareiškime išdėsto visas aplinkybes, prašo imtis neatidėliotinų priemonių dėl keliamos grėsmės, garsinės įrangos naudojimo (1 t., b. l. 103).

2016-11-21 Apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė nukentėjusysis V. P.. Vaizdo įraše matyti, kaip vyriškas siluetas laiptinėje rėkauja, kelis kartus sako žodį „šikpuodis“, užfiksuotas rėkavimas, keliamas triukšmas (1 t., b. l. 87–89).

2016-09-26 Apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė nukentėjusysis V. P.. Vaizdo įraše matyti, kaip vyriškas siluetas laiptinėje rėkauja, sako žodį „šikpuodis“ ir rusų kalba grasina užmušti („ubju“) (1 t., b. l. 101–102).

2016-08-08 Apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė nukentėjusysis G. P.. Vaizdo įrašuose matyti, kaip parduotuvės patalpose G. V. grasina sumušti G. P., vadina jį „šikpuodžio vaiku“, „šikpuodžiuku“, po to nenustatytas asmuo G. V. išveda iš parduotuvės. Fotolentelėse užfiksuota, kai G. V. parduotuvės patalpose demonstratyviai demonstruoja nepadorius gestus ranka (1 t., b. l. 108, 109–110, 115, 116–117).

2016-09-01 Apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė parduotuvės „Šilas“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, vyr. apsaugos darbuotojas T. K.. Vaizdo įraše matyti, kaip vyksta konfliktas tarp G. P. ir G. V., po to parduotuvėje esantis nenustatytas vyriškis G. P. išstumia į lauką. Fotolentelėse užfiksuota kaip G. V. parduotuvės patalpose demonstratyviai demonstruoja nepadorius gestus ranka (1 t., b. l. 112–113, 115, 116–117).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 145 str. 2 d.

Baudžiamoji atsakomybė už grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą yra nustatyta BK 145 straipsnyje, pagal jo 2 dalį atsako tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingu asmens bauginimu laikytinas pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais pasikartojančiais grasinimais, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Be to, sistemingas bauginimas visuomet bus nukreiptas į konkretų asmenį (konkrečius asmenis), siekiant jam (jiems) sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus surinktus bylos duomenis teismas sprendžia, jog surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

G. V. pareikštas kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį grindžiamas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, taip pat vaizdo bei garso įrašais. Tiek posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji nuosekliai nurodė įvykių aplinkybes, dėl kurių jau ilgą laiką yra išsigandę, nurodė, kad bijo dėl sveikatos bei galimo susidorojimo, nes kaltinamasis pastoviai baugina, naudodamas psichologinę prievartą - garsiai rėkdamas ant nukentėjusių, prieš arba po grasinimų žodžiu, įjungia turimą garso įrangą, daužo sienas. Kad grasinimai buvo adresuoti būtent jiems, suprato iš to, kad po grasinimų įvardijama, kam grasinimai skirti būtent P. - „abu P., šikpuodžiai“. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir liudytojų, to paties namo gyventojų V. P., P. S., T. E., L. R. parodymai. Liudytoja V. P. girdėdavo garsius grasinimus ir suprato, jog jie skirti Puodžiams, nes girdėjo ,,užmušiu šikpuodį“ ir įsitikinusi, kad Puodžiams buvo pagrindas bijoti grasinimų. Agresyvius, pilnus neapykantos žodžius girdėjo ir kaimynas P. S., kuris nurodė, jog P. dėl tokio kaltinamojo elgesio išgyvena pastovią nervinę įtampą, jam apie tai daug kartų yra sakę patys P.. Liudytojai T. E. ir L. R. taipogi patvirtino aplinkybes apie pastovų triukšmą ir grasinimus P. bei realų pagrindą bijoti kaimyno, kuris yra labai agresyvus. Liudytoja N. V. tačiau teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad vyras labai emociškas, garsiai reiškia emocijas, gana triukšmingas, kartais išgeria, mėgdavo patriukšmauti, jos pačios vertinimu gal kiek daugiau negu galima, daužė lėkštes į grindis, keikiasi, o P. jai skambindavo dėl garsiai leidžiamos muzikos.

Nukentėjusieji aiškiai nurodė, kad bijo kaltinamojo, jo išsakyti grasinimai pagrįstai galėjo būti nukentėjusiųjų suvokti kaip keliantys realų pavojų, liudytojai taip pat patvirtino, kad nukentėjusieji turėjo pagrindą manyti, jog kaltinamojo grasinimai gali būti įvykdyti. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, nenustatyta, kad šie siektų apkalbėti kaltinamąjį. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis G. V. daug kartų pasakė grasinančius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu, vertintinos kaip keliančios realią ir akivaizdžią grėsmę nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

G. V. gynybinė versija apie tai, kad jis tik garsiai klauso muziką bei pasikalba su savimi, vartodamas vulgarius žodžius, o žodžiai „užmušiu, papjausiu“ yra tik metaforos, žodis „šikpuodis“ reiškia ne konkretų asmenį, bet blogą daiktą, nepagrįsta byloje nustatytais duomenimis ir vertinama kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad G. V. kaltinamas šią nusikalstamą veiką padaręs laikotarpiu nuo 2014-11-22 iki 2016-07-24, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ne mažiau kaip dvi dienas per savaitę, garsiai rėkdamas, plūsdamas necenzūriniais žodžiais ir grasindamas nužudyti, tačiau ištyrus surinktus įrodymus, matyti kad nukentėjęs tiek kreipdamasis į policijos pareigūnus, tiek apklausų metu nurodė konkrečias datas, kuomet prieš jį buvo atliekami neteisėti veiksmai, todėl kaltinimas konkretizuojamas nurodant G. V. neteistų veikų konkrečias datas - 2015-11-13, 2015-11-14, 2015-11-15, 2015-11-23, 2015-12-02, 2015-12-03, 2015-12-06, 2015-12-12, 2016-02-05, 2016-02-06, 2016-02-07, 2016-02-13, 2016-02-14, 2016-02-15, 2016-02-16, 2016-02-20, 2016-02-21, 2016-02-27, 2016-02-28, 2016-03-04, 2016-03-05, 2016-03-06, 2016-02-10, 2016-02-11, 2016-02-12, 2016-02-13, 2016-02-14, 2016-02-15, 2016-02-16, 2016-02-20, 2016-02-21, 2016-02-21, 2016-02-27, 2016-02-28, 2016-03-04, 2016-03-05, 2016-03-06, 2016-03-07, 2016-03-08, 2016-03-10, 2016-03-11, 2016-03-12, 2016-03-13, 2016-03-18, 2016-03-19, 2016-03-20, 2016-03-25, 2016-03-26, 2016-03-27, 2016-04-01, 2016-04-02, 2016-04-03, 2016-04-08, 2016-04-10, 2016-04-22, 2016-04-22, 2016-04-23, 2016-05-24-27, 2016-06-07, 2016-06-09, 2016-06-10, 2016-07-03, 2016-07-22, 2016-07-23 ir 2016-07-24.

Taigi kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. kaip sistemingas žmogaus terorizavimas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje neįvardinti šio nusikaltimo padarymo motyvai, bet teismų praktikoje laikoma, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik chuliganiškų paskatų. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai).

Nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų kaltinamasis kaltinime nurodytu atveju grasino nukentėjusiajam ir elgėsi kitaip įžūliai bei smurtavo viešoje vietoje. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad G. V. elgėsi įžūliai, rankomis demonstravo įžeidžiančius gestus bei grasino viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnio numatyti padariniai.

G. V. kaltinamas nusikaltimo padarymu parduotuvėje „Šilas“ - viešoje vietoje, kurioje būnant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nukentėjusiojo G. P. atžvilgiu pasakytas įžeidžiančias frazes, ranka parodytą nepadorų įžeidžiantį gestą, nukentėjusiojo atžvilgiu išsakytas tris pranešančios apie ketinimą susidoroti frazes ir prisiartinimą prie nukentėjusiojo, rankoje turint degtinės butelį, ketinant G. P. juo suduoti, teismas vertina kaip nepagarbos demonstravimą aplinkiniams bei aplinkai bei viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą. Iš nukentėjusiojo G. P., liudytojos D. B. parodymų, byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad G. V. 2016-06-11 apie 17 val. viešoje vietoje - parduotuvės „Šilas“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, alkoholinių gėrimų skyriuje, G. P. informavus pardavėją apie teisės aktais nustatytą draudimą neblaiviems asmenims parduoti alkoholį, girdint pašaliniams asmenims, G. P. atžvilgiu ne mažiau kaip tris kartus pasakė įžeidžiančias frazes, ranka parodė nepadorų įžeidžiantį gestą, G. P. atžvilgiu išsakė tris pranešančias apie ketinimą susidoroti frazes ir prisiartinęs prie G. P., rankoje turimą degtinės butelį paėmęs už kakliuko, ketino G. P. juo suduoti. Šie jo veiksmai vertinami kaip įžūlus elgesys bei grasinimais pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdžiusi visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis G. V. neigė, kad bandė nukentėjusiajam suduoti buteliu, nepamena dėl žodžių apie susidorojimą, nors pripažįsta galbūt kažką spontaniškai pasakęs. Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai paneigia nukentėjusiojo G. P. bei liudytojos D. B. parodymai, taip pat filmuota medžiaga. Iš vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės, matyti, kad vyksta konfliktas tarp G. P. ir G. V., parduotuvės patalpose G. V. grasina sumušti G. P., po to parduotuvėje esantis vyriškis G. P. išveda iš parduotuvės. Nukentėjusysis G. P. parodė, kad pamatęs einantį neblaivų, sutrikusios koordinacijos kaltinamąjį į parduotuvę, nusprendė perspėti pardavėją dėl alkoholio nepardavimo, kuris vėl gali pradėti naktį siautėti. Kaltinamasis pradėjo keiktis, grasinti. Liudytoja D. B. patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tarp vyrų kilusį konfliktą. Ji matė, kaip kaltinamasis puolė nukentėjusįjį, grasino vartodamas necenzūrinius žodžius, taip pat išsakė, kad ir pati yra sulaukusi grasinimų iš kaltinamojo G. V..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nuosekliais ir tarpusavyje iš esmės neprieštaraujančiais nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, kurie asmeniškai vienas kito nepažįsta, nėra susiję jokiais giminiškais ar darbiniais santykiais.

Taigi kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos sutrikdymas.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvė atėmimo iki 4 metų bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (nesunkus ir apysunkis), kaltės formą (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus, jų stadijas (baigti), kaltinamojo asmenybę (teistas 2 kartus, tame tarpe ir pagal BK 284 str. 1 d. (2 t., b. l. 88–94, teistumas neišnykęs), baustas administracine tvarka (2 t., b. 1. 105–112).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam, už nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, laisvės atėmimo bausmės terminus nustatant artimą įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkiui.

Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, G. V. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai - per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam G. V. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintinos.

Nukentėjusieji civilinio ieškinio nepareiškė. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas. Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Baudžiamojoje byloje esantys 4 CD su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 86, 100, 107, 114), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti paliktini saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 10 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant šiuos įpareigojimus:

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. V. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje esančius 4 CD su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 86, 100, 107, 114) palikti saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Ročys