- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- I1-7540-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00053-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-6 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 8950 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022-06-28 iki 2024-08-08 Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo pažeidžiamos jo teisės į privatumą naudojantis taksofonu. Skambinimo telefonai yra įrengti kiekviename aukšte, bet nėra užtikrintas privatumas, nes telefono aparatai tiesiog sumontuoti ant sienos, nėra nei skambinimo kabinos, nei gaubto, kad bent minimaliai būtų apsaugoma nuo pašalinio triukšmo, aplinkinių garsų, iš šalia esančio pareigūnų posto visą laiką kyla triukšmas. Vienas iš telefonų sumontuotas prie pat būrio viršininko durų, skambučio metu kitas nuteistasis, laukdamas kol bus pakviestas užeiti, visą laiką stovi šalia ir klausosi pokalbio. Kitas telefonas sumontuotas apie 30 cm nuo dušo durų, kalbėdamas turi pasitraukti, kad kiti galėtų praeiti. Tai apsunkina ir blaško nuo pokalbio, kas daro neigiamą įtaką jo asmeniam gyvenimui, bendravimui su artimaisiais ar kitais asmenimis. Administracija nesprendžia iškilusios problemos, nors ir žada, kad šis klausimas bus išspręstas.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (171-172 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), apie teismo posėdį pranešta tinkamai (171-172 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (13-16 b. l.), kuriame nurodė, jog neprieštarauja dėl rašytinio bylos nagrinėjimo. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 43 straipsnis numato, kad nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja ir asmenų, esančių kalėjime, skambinimo telefonu tvarką. Šių taisyklių 80 straipsnis numato, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Pagal Taisyklių 81 straipsnį, jeigu įgyvendindamas savo teisę paskambinti suimtasis ar nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, galimai daro nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir (ar) atlieka veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu. Iš esmės analogiškai buvo numatyta ir iki 202212-31 galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 40-41 punktuose. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės naudotis telefonu, ši teisė apribota nebuvo. Teisinis reguliavimas nenumato, kad kalinimo įstaigoje turi būti įrengiamos uždaros kabinos skambinimui, taip pat pareigos skambinimo metu visiškai užtikrinti nuteistojo pokalbio privatumą ir konfidencialumą. LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais, ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, kam ir kada skambina LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime esantys asmenys. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas kaip teisės pažeidimas. Atsižvelgdamas į pataisos įstaigos pareigūnų pareigą užtikrinti nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, LVAT yra nurodęs, kad nėra galimybės suteikti visišką privatumą skambintojui, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai. Pareiškėjas nenurodo konkretaus pažeidimo, kad kas nors aiškiai būtų klausęsis jo pokalbių, tik nurodo, kad tokia galimybė buvo. Apibendrinus aukščiau paminėtą, LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai, kontroliuojantys ir vykdantys suimtųjų (nuteistųjų) telefoninius pokalbius, veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas atsakovei galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne asmenų reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kt., o patys padariniai, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimos pasekmės ateityje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodinėjo dėl galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas A. R. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2022-06-28 iki 2024-08-08 Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo pažeidžiamos jo teisės į privatumą naudojantis taksofonu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš byloje esančių pažymų matosi, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-06-28 iki 2024-08-08 laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmame ir trečiame sektoriuose, kurie nuo 2023 m. sausio 1 d. reorganizuoti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, skirtinguose būriuose ir skirtingose gyvenamosiose patalpose (100-102, 103-105 b. l.).
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galioja nuo 2020-12-22, toliau – Įrengimo taisyklės) taksofonų įrengimo įkalinimo įstaigose nereglamentuoja.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios nuo 2023-01-01) numatė, kad Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Paprastai suimtiesiems per dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtiesiems tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracija gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau. Suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik pataisos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis nesurinko asmens, kuriam neleidžiama skambinti, telefono numerio. Pataisos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, numato, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Kai suimtasis arba nuteistasis skambina naudojantis interneto telefonija, pokalbio pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas įsitikina, kad suimtasis arba nuteistasis paskambino jo nurodytam artimajam (artimiesiems) arba asmeniui, kuriam tokiu būdu paskambinti leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) skambina suimtasis ar nuteistasis, turi pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu, suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti (80 p.).
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės naudotis telefonu, o pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos. Pareigūnai įpareigojami užtikrinti, jog nuteistieji nepažeistų skambinimo tvarkos, neskambintų neleistinais numeriais ir asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai.
Atsakovė į bylą pateikė ir papildomus paaiškinimus (100-102 b. l.), kuriuose nurodė, kad ginčo laikotarpiu kalinimo įstaigoje esančius taksofonus administravo UAB „CSC Telecom“, su kuria pasirašyta 2021-01-26 sutartis Nr. 76-13 ir 2024-07-12 sutartis Nr. ST-290, ši bendrovė vykdo visą taksofonų techninį palaikymą ir aptarnavimą. Atsakovė taip pat nurodė, kad taksofonas Pravieniškių PN – AK Pirmajame sektoriuje buvo įrengtas atskiroje patalpoje, o Trečiajame sektoriuje taksofonai vienas nuo kito nutolę pakankamu atstumu arba taksofonus skiria pareigūnų postas, kuris taip pat yra atitvertas, todėl net ir dviem nuteistiesiems kalbant taksofonais vienu metu nuteistieji vienas kito pokalbių negirdi.
Į bylą pateiktos ir patalpų schemos / planai, kuriuose pažymėtos taksofonų įrengimo vietos, bei fotonuotraukos, iš kurių matosi, kaip įrengti taksofonai: aparatai kabo atvirai ant priešingų koridoriaus sienų šalia pareigūnų posto, nei gaubtų, nei šoninių atitvarų nėra (107-109, 110-115 b. l.).
2024 m. liepos 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos ir UAB „CSC Telecom“ pasirašytos Telefono ir vaizdo skambučių teikimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties 1 priedo „Telefono ir vaizdo skambučių paslaugų teikimo techninė specifikacija“ 9 dalies 2.9 punkte numatyta: „Įrengiamos skambinimo būdelės, gaubtai ar kt., pastaba – reikia įrengti ir jau esamose vietose“ (143-166 b. l.).
Taigi teisės aktai telefonų įrengimo laisvės atėmimo vietose nereglamentuoja, tačiau nustato laisvės atėmimo vietos pareigūnams pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu. Sutiktina, kad tokia kontrolė gali apriboti asmenų privatumą, sukelti tam tikrų neigiamų patyrimų, tačiau tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo, esant netinkamam atitvėrimui, yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nekonkretizavo atvejų, kuomet jo teisė į privatumą buvo pažeista ir dėl to buvo sukelti rimti neigiami padariniai, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą, ją skleidė kitiems asmenims ar pan. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-934-822/2021 ir kt.). Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pretenzijos dėl taksofonų įrengimo bei naudojimosi jais atmestinos, kaip nepagrįstos.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).
Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant visoms trims civilinės atsakomybės sąlygoms, nenustačius nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo patirtos žalos, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.