Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. P. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną (duomenys neskelbtini) važiavo dviračiu, išgirdo besikeikiančius jaunuolius. Jam atrodo, kad buvo keturi vaikai. Vaikams pasakė, kad nesikeiktų, nes dantys neišaugs. Tada vaikas nubėgo kokia 30 metrų nuo jo ir pradėjo dar riebiau keiktis. Pagalvojo, kad su vaiku kažkas negerai ir nuvažiavo toliau. Pavažiavęs apie 50 metrų išgirdo, kad moteriškė jį kviečia, kad sumušė tą vaiką. Dar apkaltino, kad buvo neblaivus. Su motina pabendravo, tada jį bevažiuojantį pasivijo vyriškis, kuris prisistatė vaiko tėvu. Po kokio mėnesio sužinojo, kad buvo iškviesta policija, kad jį apkaltino smurtui prieš vaiką. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nors kaltinamasis E. P. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis E. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusysis mažametis N. G. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad neprisimena mėnesio ir dienos, dabar jam yra 10 metų. Pažada sakyti tiesą. Mano, kad jie stovėjo su draugais, kalbėjosi. Jis pasakė, klubas, o dėdė važiavo iš parduotuvės, dėdei pasigirdo, kad pasakė "matą" ant "k", tada dėdė pasakė "ateik čia", pasakė, "ką tu pasakei", ir jam čia trenkė. Dėdė čiupo (rodo ties krūtine) ir va čia davė (rodo į skruostą). Jis neatsimena kada tai buvo. Tai vyko gal prieš du mėnesius. Buvo vakaras, gal apie 4 valandą. Buvo su draugais Š., A. P. ir S., neatsimena šio pavardės, kažkokia labai ilga. Dar buvo sesuo M.. Jie buvo prie jų namų, ten septintas namas turbūt, neatsimena, o gatvės nežino, (duomenys neskelbtini) miestas. Jie prie namų žaidė, kur mėtyti kamuolį reikia. Tas vyras iš parduotuvės važiavo girtas. Vyras važiavo dviračiu. Suprato, kad girtas, nes nuo vyro labai smirdėjo alkoholiu. Tas vyras važiavo iš parduotuvės ir pasakė, "ką tu ten pasakei ant mato K", pasakė, kad nieko nesakė. Vyras jam pasakė, "ateik čia", ir va čia va davė su ranka vieną kartą. Jam pataikė į va čia va (rodo į dešinį skruostą). Jam labai skaudėjo. Nuėjo tėčiui pasakė. Kai nuėjo pas tėtį, pasakė, kad jam va čia va davė labai. Tėtis nuėjo ir pasakė dėdei kažką, neatsimena. Kai jam trenkė, šalia buvo A. P. ir S. bei M.. Jie matė, ką jam darė, nes buvo prie jo. Jo žandas po to buvo raudonas, kai jam trenkė, o čia buvo ranka (rodo į skruostą). Jis to vyro nežinojo, pirmą kartą matė. Dabar irgi nepažįsta. Tas vyras buvo su „žalietka“, buvo storas. Tas vyras važiavo girtas iš parduotuvės, suprato, kad girtas, nes svirduliavo. Tas vyras prie jo buvo priėjęs. Jis stovėjo, o vyras buvo per tokį atstumą, kaip jie dabar sėdi. Vyras pasakė: "ateik čia", tada dar priėjo. Priėjo arti, gal buvo apie pusė metro (b. l. 52-53).

Liudytoja mažametė M. G. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurios parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad atvyko kalbėtis apie brolį. Jie žaidė su broliu ir draugais S. ir S. žaidimą, ir priėjo kažkoks dėdė, ir pasakė, kas čia per žodžiai, pasakyk, kokie, ir davė N. per čia (rodo skruostą). N. labai skaudėjo. N. nubėgo mamai ir tėtei sakyti. Tas dėdė nuvažiavo ten iki darželio, tėtis su mama nuėjo ir pasakė, kas čia toks muša vaiką. Dėdė pasakė, kad nieko nemušė, ir daugiau neatsimena. Neatsimena prieš kiek laiko tai įvyko, bet atrodo, kad neseniai. Čia buvo vasara. Jie žaidė su draugais ir broliu prie „plaščiadkos“, neatsimena, kaip lietuviškai. Ten žaidimai, suptis galima. Jos brolis Nikita, o dar du draugai buvo S. ir S., neatsimena pavardės, didelis, geras labai. Tas dėdė važiavo iš parduotuvės pusės, važiavo ant dviračio, girtas, jai atrodė, kad dėdė girtas, nežino, iš ko, bet jai taip atrodė. Važiavo tas dėdė, jie ten kalbėjo ir dėdė sakė, kas čia per žodžiai. N. pasakė, kokie. Jie ten žaidė, bėgiojo, sakė, kas laimės, kas pirmas pribėgs prie sūpynių, tai laimės. Jie su vaikais kalbėjo žaisdami rusų kalba. Tas vyras sakė, kas per žodžiai, sakė, kokie, sakė prieik, N. priėjo ir N. davė į žandą (rodo į kairį žandą), buvo visas raudonas. N. davė į žandą su ranka. Suprato, kad broliui labai skaudėjo, nes verkė. Ji nubėgo namo ir pasakė mamai, po to tėtis nuėjo ten, tėtis buvo prie darželio, pasakė, kas čia tokio, kodėl muši vaiką. Vyras atsakė, kad nieko nemušė. Jų draugai buvo prie brolio, kai broliui trenkė, šie galėjo matyti, kaip broliui trenkė. Šie buvo prie brolio, dėl to mano, kad matė. Ir ji buvo prie brolio (b. l. 58-59).

Liudytojas mažametis S. I. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad susirinko kalbėti apie vieną poną, kuris nuskriaudė jo draugą. Jis su trimis draugais vaikštinėjo po žaidimų aikštelę, atvažiavo vienas ponas, kuris pakvietė vieną draugą ir paklausė, kokį tu ten keiksmažodį pasakei iš raidės „k“. Po to draugas pasakė, kad nieko nesakė. Po to šitas ponas paėmė už ausies tą draugą ir dar paklausė, "kokį tu ten keiksmažodį pasakei". Tada dar kartą tas ponas paklausė, "kokį tu tą žodį pasakei", draugas atsakė, kad jokio žodžio nesakė, o tada draugo mama pastebėjo ir paklausė to pono, "ką tu darai su mano vaiku". Po to draugas apsiverkė ir pasakė tam ponui, kad vaikų skriausti negalima. Draugo mama pakvietė tėvą, kad tas tėvas apsaugotų vaiką nuo grėsmės. Po to atėjo draugo tėvas ir paklausė, "ką tu darai su mano sūnumi". Tada tas ponas pasakė, kad "tavo sūnus moka įvairių keiksmažodžių". Po to ponas paleido N. ir nuvažiavo toliau. Paskui visi kaimo gyventojai sužinojo apie tą įvykį, N. visiems pasakojo. Po to susitiko dar kartą draugo tėvas ir tas ponas ir draugo tėtis pasakė, kad "jei lįsi dar kartą prie mano sūnaus, tai gausi nuo manęs". O šis atsakė, kad "gerai", ir nuvažiavo toliau. Tai vyko vasarą, gal birželį ar liepą, neatsimena. Tai vyko (duomenys neskelbtini). Ten yra žaidimų aikštelė. Buvo su draugais, tai buvo jis, A., kurio pavardės neprisimena, ir N.. N. pavardės irgi neprisimena. Jie buvo trise. Atvažiavo ponas su dviračiu, o kai važiavo, gal išgirdo kokį keiksmažodį. Ponas atvažiavo nuo parduotuvės pusės. Ponas buvo didelis, daugiau neprisimena, kaip atrodė. Tas ponas priėjo prie draugo N.. Sakė, kad šiam draugas pasakė keiksmažodį, tas ponas supyko ant draugo, ir paėmė už ausies, patempė. Nepamena, už kurios ausies. Matė, kaip draugui tas ponas paėmė už ausies, nes buvo šalia, dar buvo su vyresniu draugu, kuris yra močiutės mokinys, vardas Aleksandras. Tas ponas privažiavo ir pasakė, "ateik čia". Draugas priėjo ir pasakė, "kokį tu ten keiksmažodį pasakei" , taip paklausė tas ponas. Draugas atsakė, kad nieko nesakė, gal draugas ir pasakė kažką, o tam ponui pasirodė, kad tai buvo keiksmažodis. Po to tas ponas paėmė draugą už ausies, iš karto paėmė ir truputį patempė, ir dar kartą paklausė, "kokį tu keiksmažodį pasakei". Draugas atsakė, kad nieko nesakė. Bet gal kažką ir pasakė. Po to stipriau jau paėmė už ausies, patempė kažkaip arčiau ir į viršų truputį pakėlė, paskui atėjo draugo mama su savo mažąją dukra M., paklausė, "kodėl tu lendi prie mano vaiko?". Po to, kai tas ponas taip padarė, draugas buvo apsiverkęs, su ašaromis, gal ta ausis buvo raudona. Tam ponui pasakė gal labai negražų žodį. Draugas išėjo į kelią, į važiuojamąją dalį, nes tas ponas važiavo su dviračiu tuo keliu, o jis su savo draugu buvo ten, kur žolė, toje vietoje. O kai tas ponas paėmė už ausies draugui, jis norėjo gelbėti draugą, bet bijojo, kad ir jį paims už ausies. Kai tas ponas buvo šalia N., N. priėjo arčiau pono, jis iš pradžių stovėjo, nieko nematė, o paskui paėjo į dešinę pusę ir tada pamatė, kad tas ponas paėmė už ausies. Iš pradžių paėmė truputį, o kai draugas pasakė, kad jokių žodžių nesakė, tai tada kažkaip paėmė stipriau ir greičiau, aukščiau, nes draugas net turėjo stovėti ant pirštų. Girdėjo, kaip sakė draugas „au“, o paskui apsiverkė. Kai atėjo draugas, ponas važiavo keliu, tai čia buvo kelias, važiuojamoji dalis, o jis truputį žemiau buvo, kur žolė. Buvo gal 2-3 metrai nuo draugo. Tas ponas iš pradžių nestipriai patempė, o paskui taip į šoną paėmė ir į savo pusę patraukė. Atvažiavo ponas (rodo į žaislą) ir arčiau privažiavo su dviračiu, kad galėtų pasiekti tą vaiką, kai sėdėjo tiesiai ant dviračio, tai negalėjo pasiekti to vaiko, o kai pasitraukė į šoną, tai pasiekė vaiką. Paskui paėmė už ausies ir taip greičiau timptelėjo į viršų. Jis stovėjo, ten tokia linija, kur draudžiamas eismas, negalima važiuoti, ir ten už linijos prasideda žolė, jis ten buvo už tos linijos, buvo N. daugiau iš dešinės. Tas ponas N. patempė už ausies, kuri vėliau buvo šiek tiek raudona, neprisimena, kuri ausis buvo. Turbūt draugas pasakė tam ponui, kad ponas yra debilas, Tai buvo labai seniai ir jis tiksliai nebeprisimena. Kai žaidė su vaikais, kalbėjo rusų kalba (b. l. 67-69).

Nukentėjusiojo N. G. atstovė pagal įstatymą R. K. apklausta kaip liudytoja teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo 2017 m. balandžio 30 d. Vakare ji ir jos vyras buvo namuose. Apie 7 val. į namus parbėgo dukra M. ir pasakė, kad didelis dėdė sumušė N.. Ji išbėgo į kiemą. Jos vaikas buvo pasilėpęs už namuko ir labai verkė. Pribėgusi ant žando pamatė vos ne mėlynos spalvos rankos žymę. Paklausė kas (sumušė)? Pasakė, kad žmogus su dviračiu. Ji takeliu prabėgo, pradėjo stabdyti tą žmogų. Paklausė už ką sudavė jos vaikui. Tas vyras nulipo nuo dviračio ir necenzūriniais žodžiais ją išvadino. Ji išsigando, paprašė dukros, kad tėvą pakviestų. Vyras sėdo ant dviračio ir nuvažiavo link mokyklos. Per kaimynus sužinojo, kad to vyro pavardė P.. Iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavo du policijos pareigūnai, jie kalbėjo su vaiku, matė, kad pas vaiką žymė didžiausia. Policininkai klausė vaiko, ar jam skauda. Pareigūnai atvyko maždaug po 40 minučių. Pareigūnai medikų pagalbos nesiūlė, nuvažiavo ieškoti to vyriškio. Žymės buvo ant dešinės veido pusės. Vaikas laikėsi susiėmęs už veido ir labai verkė. Vaikas yra labai jautrus, dvi naktis turėjo duoti jam raminamųjų vaistų, valerijono. Vaikas dar iki dabar bijo vienas į kiemą išeiti. Jai atrodo, kad tas vyras buvo išgėręs, tai suprato iš kvapo, jo elgsenos.

Liudytojas G. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra nukentėjusiojo tėvas. Tą vakarą jis su žmona buvo namuose, vaikai N. ir M. žaidė kieme. M. parbėgo namo, verkė ir pasakė, kad kažkoks dėdė N. sudavė per veidą. Žmona išėjo į kiemą. Jis išgirdo žmonos riksmą, apsirengė ir išbėgo į kiemą. Pakvietė vyrą važiuojantį dviračiu, jis sustojo. Vyro paklausė, ką padarė jo sūnui? Vyras atsakė, kad tuo ir jam duos. Iš kvapo jautėsi, kad vyras neblaivus. Vyrui pasakė, kad su vaikais taip negalima. Pasakė, kad kvies policiją. Po to parėjo namo, žmona iškvietė policiją. Po įvykio N. buvo apsiverkęs, žandas buvo raudonas, turbūt kairys. N. verkė, sakė, kad dėdė sumušė. Mėlynių pas N. nebuvo, vakare buvo šiek tiek raudonas žandas, ryte jau žymių nebuvo. Manė, kad po įvykio P. atsiprašyas, tačiau jis to nepadarė.

Liudytoja I. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mažai, ką prisimena. Dirbo Vilniaus rajone, gavo iškvietimą, kad kažkoks pilietis lyg vaiką sumušė. Atvykus rado pranešėją – R. K.. Labai daug iškvietimų, todėl tiksliai nepamena. Pranešėja pasakė, kad jos vaiką sumušė, ji negalėjo tiksliai pasakyti kas tai per žmogus. Pranešėja papasakojo, kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas jos sūnus, bet dabar tiksliai nepamena. Viską surašė tarnybiniame pranešime. Atvykę į vietą matė vaiką, kuris buvo apsiverkęs, susijaudinęs. Ant vaiko sužalojimų nematė. Jeigu nematė, reiškia sužalojimų nebuvo. Įdrėskimų, kraujo tikrai nebuvo. Greitosios nekvietė, nes nebuvo reikalo. Paraudonavimų ant vaiko veido nematė. Jeigu būtų buvę tikrai atsimintų. Tą vakarą bandė ieškoti to vyro, bet nerado. Jos vertinimu sužalojimai tai mėlynės, veido paraudonavimas gali būti ir nuo ašarų. Nepamena, ar vaikas skundėsi, kad jam skauda.

Liudytojas A. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konflikto tarp vaikų ir kaltinamojo pats nematė, tačiau kaime girdėjo, kad kaltinamasis vaikų nemušė. Kas konkrečiai jam taip sakė negali pasakyti. Neprisimena, ar buvo susitikęs su K.. Nukentėjusįjį vaiką pažįsta, žino, kad jis iš (duomenys neskelbtini). Jam atrodo, kad konflikto dieną to vaiko nematė.

Liudytojas K. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praeitą vasarą, bet kada tiksliai nepamena, vakare buvo (duomenys neskelbtini), laukė draugo A.. Matė vaikus, kurie keikėsi, jie visada taip elgiasi. Matė pravažiuojantį dviračiu E.. Vaikai keikėsi ant E.. Matė kaip N. priėjo prie E. arčiau, bet E. nuo dviračio nenulipo. N. nuo E. buvo per 3- 4 žingsnius. Jie apie kažką pakalbėjo ir N. nuėjo. Jis nuo N. ir E. buvo apie 50 m atstumu. Net nepagalvojo, kad dėl šio įvykio gali būti kokia byla. Evaldas jo paklausė, ar gali paliudyti kaip viskas buvo. Nematė, kad tėvas ar motina būtų E. vijęsi.

Liudytojas E. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo su kolege I. B., gavo iškvietimą, nuvažiavo, rado motiną su vaikais, vaikai buvo apsiverkę. Kiek pamena, tai buvo vienas vaikas sumuštas. Vaikas buvo apsiverkęs, išsigandęs. Akivaizdžių sužalojimų turbūt nebuvo, tiksliai nepamena. Bandė ieškoti vyro, tačiau nerado. Klausė žmonių, sakė, kad kažkur su dviračiu nuvažiavo. Pamena, kad bendravo su motina, ir vaikai kažką sakė. Pasakojo, kad vaikų aikštelėje prie namų žaidė, vyras prisikabino prie vaikų ir sudavė per galvą. Minėjo, kad tas vyras buvo girtas. Pamena, kad nukentėjęs buvo berniukas. Ant jo akivaizdžių mėlynių nebuvo.

ROIK informacijoje pažymėta, kad 2017 m. balandžio 30 d. 19 val. 55 min., I. K. telefonu policiją informavo, kad prieš 15-20 minučių jos 10 metų sūnui nepažįstamas vyras sudavė į veidą. Paklausus už ką, asmuo pagrasino, kad ir įspirs ir pasišalino (b. l. 2).

2017 m. gegužės 26 d. iš R. K. paimtas pareiškimas, kuriame be kita ko nurodyta, kad 2017 m. balandžio 30 d., apie 19 val. 30 min., kieme prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), E. P. sudavė jos sūnui N. G. vieną kartą per veidą (b. l. 3-4).

2017 m. balandžio 30 d. R. K. pareiškime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir 2017 m. gegužės 26 d. protokole – pareiškime (b. l. 25).

2017 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 – ojo būrio patrulės I. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. balandžio 30 d. buvo gautas pranešimas, kad apie 20 val. (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnui kieme per veidą sudavė iš matymo pažįstamas vyras. Atvykus minėtu adresu pasitiko pranešėja R. K., kuri paaiškino, kad jos vaikai žaidė kieme prie namo, keliu važiavo išgėręs vyras, kurio pavardė P., kuris įsidavė jos sūnui N. G. delnu per veidą. Moteriai priėjus prie to vyro, jis ją iškeikė necenzūriniais žodžiais ir pasakė, kad kitą kartą suduos jos vaikui su koja. Po konflikto vyras išvažiavo nežinoma kryptimi. Kur gyvena vyras moteris nežino. Ant vaiko N. G. veido sumušimo žymių nesimatė.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis E. P. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, nurodė, kad kaltinimuose nurodytu metu ir vietoje, jis važiuodamas dviračiu išgirdo besikeikiančius vaikus, juos sudrausmino žodžiu, bet nei vienam iš jų smūgių nesudavė. Kaltinamojo parodymus dalyje dėl smūgio nukentėjusiajam mažamečiui nesudavimo paneigia kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusysis mažametis N. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad žaidė su draugais ir sese, dviračiu privažiavo dėdė, kuris barė jį dėl keiksmažodžių, ir sudavė jam vieną kartą į skruostą. Po suduoto smūgio jam labai skaudėjo (b. l. 52-53). Nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina mažametės liudytojos M. G., kuri betarpiškai matė įvykį, parodymai. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja M. G. parodė, kad ji su broliu N. ir draugais žaidė, privažiavo dėdė, pasakė, kas čia per žodžiai ir davė N. per skruostą (b. l. 58-59). Smurto panaudojimo mažamečio N. G. atžvilgiu patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis liudytojas S. I., kuris taip pat betarpiškai matė įvykį (b. l. 58-59). Vertindamas mažamečių parodymus teismas pažymi, kad nors mažamečių parodymai detalėse skiriasi (nurodo skirtingas veido vietas kur buvo suduota), tačiau atsižvelgiant į asmenų amžių įvykio metu (6, 8, 9 metai) ir pakankamai ilgą laiko tarpą nuo įvykio iki apklausos (7 mėnesiai), šiuos parodymus laiko patikimais. Teismas akcentuoja, kad fizinio smurto panaudojimo mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu faktą patvirtina nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės R. K. ir liudytojo G. G. parodymai. Tiek R. K., tiek G. G. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad tą dieną buvo namuose kai parbėgo jų dukra M., kuri pasakė, kad dėdė trenkė broliui N. per veidą. Sūnus N. verkė, ant veido matėsi sumušimo žymė. Svarbu akcentuoti ir tai, kad R. K. iš karto po įvykio telefonu kreipėsi į policijos pareigūnus (b. l. 2), jos parodymai nuo pirmo pranešimo telefonu iki apklausos teisiamojo posėdžio metu nekito netgi detalėse, buvo nuoseklūs, teismas jais abejoti neturi pagrindo. Sugretinus nukentėjusiojo N. G., mažamečių liudytojų M. G., S. I. parodymus su mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą R. K. ir liudytojo G. G. parodymais, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. P. kaltinime nurodytoje vietoje ir metu sudavė mažamečiui nukentėjusiajam N. G. į dešinį skruostą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.