- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- II-900-1055/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01049-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Pažeidėjas
- M. K. K.
- Advokatai
- Domantas Skebas
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K. K., jo atstovui advokatui Domantui Skebui,
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Vladislav Butkevič,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Domanto Skebo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17109-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23208489015.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR N-17109-2023 (toliau ir – nutarimas) M. K. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam paskirta galutinė 1 100 eurų bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 5 d. gautas M. K. K. atstovo advokato Domanto Skebo skundas, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus AVPK ANBNS vyr. tyrėjos A. L. nutarimą Nr. 10-ANR N-17109-2023 (ROIK 23208489015) – panaikinti jo dalį dėl M. K. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį. Skunde nurodoma, kad nors atsakomybėn traukiamas asmuo visiškai pripažino savo kaltę, tačiau jis nėra teisininkas, todėl šis pripažinimas nėra privalomas institucijai ir teismui vertinant dėl nusižengimo kvalifikavimo. Administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos A. T. bylose, panašiose savo aplinkybėmis į nagrinėjamą, yra ne kartą konstatavęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mąstą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.) atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie veiksmai parastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. pvz., Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Toliau pareiškėjas skunde pažymi, kad nagrinėjamu atveju M. K. K. elgesys nerodo jo piktavališkumo. Jis yra pagyvenęs ir ligotas asmuo, todėl jo fizinės galimybės išgirsti, pajusti ir suvokti įvykus eismo įvykiui yra prastesnės, nei jaunesnių žmonių. Suvokimui galėjo sukliudyti ir ta aplinkybė, kad įvyko automobilių kontaktas galine „Ford“ dalimi su „Toyota“ priekine dalimi, kontakto metu lūžo plastikinės „Toyota“ priekinės dalies detalės, kurių sulaužymui akivaizdžiai nereikia didelės jėgos (stipraus smūgio). M. K. K. atstovas skunde pažymi, kad nutarimą priėmusi vyr. tyrėja vertina, kad M. K. K. negalėjo nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis, nes tą įrodo sugadinimų fotonuotraukos ir vaizdo įrašas. Su tokiu vertinimu nesutiktina, nes būtina įvertinti dargi ir paties M ,K, K. sveikatos savybes, jo amžių ir lėtines ligas, kurios trukdo įprastam suvokimui. Be to, būtina įvertinti aplinkybę, kad automobilis „Ford“ po kontakto nebuvo sugadintas, o automobilyje „Toyota“ buvo sugadintos tik trapios plastikinės grotelės. Taigi vyr. tyrėjos vertinimas apie tai, kad M. K. K. negalėjo nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis, yra pernelyg kategoriškas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. K. atstovo advokato Domanto Skebo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas prašė atstovo advokato skundo netenkinti o Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą darytina išvada, jog nutarimas Nr. 10-ANR N-17109-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 23208489015 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu teisės nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo įrašu ir kita bylos medžiaga. Pagal (duomenys neskelbtini) punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Pažymi, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Kelių eismo taisykles, todėl M. K. K., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą informuoti nukentėjusįjį arba policijos pareigūnus. Savarankiškai domėtis apie galimybę atlyginti nuostolius už eismo įvykio metu padarytą žalą. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė. Institucijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl automobilio kontakto nejutimo yra nepagrįsti ir aiškus siekis išvengti atsakomybės. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 2023 m. gegužės 20 d. apie 13 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), M. K. K. vairuojamas automobilis atsitrenkia į stovintį automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo smūgio sujuda visas minėto automobilio kėbulas, po ko automobilio FORD C-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas paskubomis išvažiuoja iš aikštelės. Aiškus automobilių kontaktas, kontakto garsas, kurį išgirdo net apie 20 metrų nuo įvykio vietos esantys praeiviai ir padaryti apgadinimai, tuo metu buvusios oro sąlygos, yra pagrindas be abejonių pripažinti, kad M. K. K. ne tik jautė, bet ir akivaizdžiai suprato transporto priemonių kontaktą, t. y. kilusį eismo įvykį, dėl ko skubėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nutarimą priėmęs pareigūnas, objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančiu įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto, ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Institucijos atstovas Vladislav Butkevič teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamu atveju M. K. K. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas ir jo atstovas neginčija administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio vietos, jeigu vairuotojas yra susijęs su eismo įvykiu, ir žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Iš UAB „Tokvila“ pateiktos sąmatos matyti, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala viršijo nurodytą dydį, todėl mano, kad pažeidėjo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį. Institucijos atstovas taip pat pažymėjo, kad automobilių susidūrimas buvo gana stiprus, nes susidūrimo garsą girdėjo net praeiviai, todėl nesuprantama, kaip jokio garso negirdėjo pareiškėjas. Teismo metu pareiškėjas patvirtino, kad jo automobilis autoįvykio metu buvo visiškai tvarkingas. Jo automobilyje veikia judesio rodikliai (parktronikai), kurie informuoja apie artėjančią kliūtį. Vairuotojas suprato, kad artinasi prie kliūties, nes minėtos sistemos buvo apie tai informuotas. Suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, pareiškėjas iš įvykio vietos pasišalino. Ši aplinkybė įrodyta vaizdo įrašu. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę autoįvykio metu.
Teismo posėdyje pareiškėjas M. K. K. paaiškino, kad jis kaltę pripažįsta. Kontakto su kita mašina nepajuto gal dėl to, kad tuo metu turėjo sveikatos problemų, buvo padidėjęs kraujo spaudimas. Dėl blogos savijautos jis nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, todėl ir išvažiavo iš įvykio vietos. Ten buvo šlagbaumas, todėl iš karto negalėjo išvažiuoti, dar stovėjo prie jo ir laukė. Mano, kad šalia nieko nebuvo, nes niekas jam nieko nesakė. Jo vairuota transporto priemonė buvo tvarkinga, visos sistemos veikė. Nori atsiprašyti nukentėjusiosios už nepatogumus.
Pareiškėjo atstovas advokatas Domantas Skebas teismo posėdyje palaikė skundą jame nurodytais motyvais, papildomai nurodydamas, kad nutarimo dalis dėl patraukimo atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį yra naikintina, kadangi atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik už tyčinį veikimą. Jo vertinimu, administracinio nusižengimo sudėties, numatytos (duomenys neskelbtini) straipsnyje, nėra. Byloje nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad M. K. K. girdėjo, matė ar pajuto kontaktą su kitu automobiliu, o sukėlęs eismo įvykį – kad sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kitaip tariant, byloje nėra neabejotinų duomenų dėl M. K. K. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jei tyčia nėra nustatyta, asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį. M. K. K. tvirtina, kad jis nežinojo apie sukeltą eismo įvykį, o apie jį sužinojo tik iš policijos. Teigia, kad nutarime nurodytu laiku jis buvo įvykio vietoje, vairavo miniveną „Ford C-Max“, buvo užėjęs į parduotuvę, o išėjęs iš jos – automobiliu išvažiavo. Tarp nukentėjusiosios ir pareiškėjo nėra ginčo, kad jie pažįsta vienas kitą iš matymo. Institucija nutarime pabrėžia, kad vaizdo įrašas patvirtina, kad vairuotojas M. K. K. tikrai galėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Institucijos atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad kontaktas buvo stiprus, nes vaizdo įraše matosi, kaip nukentėjusiosios automobilis „Toyota“ net pašoko. Visgi, analizuojant įrašą, kaip jį vertintų objektyvus nešališkas stebėtojas, vertintina, kad išsireiškimai apie tai, kad automobilis „Toyota“ pašoko, neatitinka įrašo duomenų. Vertinant objektyviai, galima spręsti, kad vaizdo įraše matyti, jog automobilis „Ford“ galine dalimi stumtelėjo nukentėjusios automobilį „Toyota“, tačiau iš vietos neišjudino, nes, akivaizdu, „Toyotoje“ buvo įjungtas stovėjimo stabdis. Dėl to „Toyota“ automobilio galinė dalis kontakto metu šiek tiek kilstelėjo į viršų. Būtent toks galinės dalies kilstelėjimas yra būdingas, kai mėginama pavažiuoti esant įjungtam stovėjimo stabdžiui. Tokiam kilstelėjimui nereikia didelės jėgos, užtenka automobilio stumtelėjimo. Todėl nesutinka su institucijos ir nukentėjusiosios vertinimu apie tai, kad įvyko automobilio „Toyota“ pašokimas – toks vertinimas yra hiperbolizuotas, nes kontaktas tikrai nevyko tiek dramatiškai. Įvyko ne atsitrenkimas, o kito automobilio stumtelėjimas, kurį pajausti yra sudėtingiau, nei smūgio atveju. Be to, įvertintina tai, kad automobilis „Ford“ kontaktavo galiniu labai tvirtu kabliu, skirtu priekaboms tempti, su trapiomis plastmasinėmis automobilio „Toyota“ priekinio bamperio grotelėmis. Akivaizdu, kad tokių plastikinių grotelių laikikliams laužyti ir grotelėms braižyti nereikia didelės jėgos, kas irgi įrodo kontakto nestiprumą. Vertinant, ar pareiškėjas galėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, atsižvelgtina į tai, kad šio vairuotojo galimybės pastebėti ir išgirsti automobilių kontaktą neturi būti vertinamos pagal vidutinio žmogaus įprastų galimybių prizmę. M. K. K. sunkiai ir neaiškiai kalba, kenčia dėl lėtinių ligų, jo klausa, dėmesys ir regėjimas yra suprastėję. Nėra paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis tą dieną buvo labai pavargęs, jautėsi prastai, buvo paūmėjusi jo lėtinė liga. Pareiškėjas neginčija, kad jis, būdamas tokios būklės, neturėjo vairuoti, nes KET draudžia tokiais atvejais vairuoti transporto priemones, tačiau tai jau kito nusižengimo sudėtis. Neatmestina, kad dėl nuovargio ir lėtinių ligų paūmėjimo pareiškėjas buvo iš dalies netekęs galimybių suvokti aplinką ir jos įvykius. Taip pat jis nesutinka su nukentėjusiojo automobilio remonto kaina. Atstovas teigia, kad skaičiuojant žalą turėjo būti atsižvelgta į automobilio nusidėvėjimą, nes nukentėjusiojo automobilio pirmos registracijos data yra 2021 m. Jo paskaičiavimais, autoįvykio metu padaryta žala (įskaitant nusidėvėjimą) sudarytų 303,33 Eur su PVM, o tai jau lemia veikos kvalifikaciją pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Dėl patraukimo M. K. K. administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį ginčo nėra. Susipažinęs su bylos medžiaga, pareiškėjo atstovas pastebėjo, kad automobilis Toyota yra 2021 m. laidos. Vertinant šią aplinkybę, nebūtų teisinga skaičiuoti žalos dydį naujų detalių kainomis. Nėra teisinga, nes dvejų metų automobilio grotelės būna apibraižomos, jos neturi būti keičiamos naujomis. Įvyko turto pagerinimas. Jeigu pakeisti naujų grotelių kainą į naudotų detalių kainą, tai atitinkamai tuo atveju vietoje 852,18 Eur gautųsi 303 Eur, kas jo manymu ne viršytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto žalos dydžio.
Teismo posėdyje nukentėjusioji A. V. paaiškino, kad įvykio dieną ji buvo darbe. Dirbo parduotuvės kasoje. Vienu metu į parduotuvę užėjo vyriškis ir paklausė, kam priklauso automobilis Toyota. Ji atsakė, kad tai jos automobilis. Tuomet, vyriškis pasakė, jog į automobilį Toyota atsitrenkė kitas automobilis ir iš įvykio vietos pasišalino. Tas vyriškis nurodė nukentėjusiajai pasišalinusio automobilio valstybinį numerį. Po to ji paskambino telefonu 112 ir apie eismo įvykį pranešė policijai. Mano, kad smūgis į jos automobilį buvo gana stiprus, nes automobilių susidūrimo garsą girdėjo praeiviai, būdami už 20 metrų nuo automobilių susidūrimo vietos. Patyręs vairuotojas turėjo jausti automobilių susidūrimą. Jos automobilis Toyota yra 2021 metų laidos, apdraustas Kasko draudimu. Iki įvykio priekinės grotelės nebuvo sugadintos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
(duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kitus KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose, šiuo atveju KET, nustatytos tvarkos pažeidimus.
(duomenys neskelbtini) punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Nagrinėjamu atveju M. K. K. pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį nuobauda – 10 Eur dydžio bauda buvo paskirta už tai, kad jis 2023 m. gegužės 20 d. apie 13 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį FORD C-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas ir atsitrenkė į stovintį automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Pareiškėjas šio administracinio nusižengimo padarymo fakto ir jam paskirtos nuobaudos neginčija, todėl teismas dėl nutarimo šio dalyje plačiau nepasisako.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų).
(duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Už (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą M. K. K. nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda paskirta už tai, kad 2023 m. gegužės 20 d. apie 13 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį FORD C-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į stovintį automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadindamas, iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Pareiškėjas nesutinka, kad padarė šį nusižengimą, teigia, jog eismo įvykio nepastebėjo, todėl neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, be to, veika neteisingai kvalifikuota pagal šio straipsnio 2 dalį, kadangi realiai padarytos žalos dydis, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina kritiškai.
Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-333-426/2018, Nr. AN2-157-316/2021). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.
Įvertinus ir išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad 2023 m. gegužės 20 d. apie 13 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), M. K. K. vairuojamas automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo smūgio sujudėjo visas minėto automobilio kėbulas, ir tuoj pat automobilio FORD C-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas paskubomis išvažiavo iš aikštelės, t. y. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus.
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. gegužės 20 d. apie 14.00 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas apgadino stovintį automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė A. V., kuri paaiškino, kad jai sėdint parduotuvės kasoje, prie jos priėjo parduotuvės klientas ir pasakė, kad jis matė, kaip automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį „Toyota“ automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. A. V. tuoj pat paskambino numeriu 112 ir iškvietė policiją. Šias aplinkybes A. V. patvirtino 2023 m. gegužės 20 d. paaiškinime (b. l. 19) ir duodama paaiškinimus teisme.
Apžiūrint vaizdo įrašą, gautą iš UAB „Palink“, nustatyta, kad 2023 m. gegužės 20 d. apie 13 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), M. K. K. vairuojamas automobilis atsitrenkia į stovintį automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priešingai, nei teigia pareiškėjo atstovas, nuo smūgio sujuda visas minėto automobilio kėbulas ir tikėtina, kad jei automobilyje nebūtų įjungtas rankinis stabdis, jis kliudytų dar ir gale esantį betoninį bortelį. Po įvykio automobilis FORD C-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gana skubiai išvažiuoja iš aikštelės.
Skundo argumentus ir M. K. K. paaiškinimus, kad neva jis nepajuto automobilių kontakto, teismas atmeta ir įvertina kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės, nes byloje esantys A. V. paaiškinimai ir vaizdo įrašas patvirtina, kad įvyko stiprus automobilių kontaktas, buvo aiškus kontakto garsas, kurį išgirdo net apie 20 metrų nuo įvykio vietos buvę praeiviai. Be to padaryti automobilio „Toyota“ apgadinimai taip pat byloja, priešingai nei teigia pareiškėjo atstovas, apie gana stipraus smūgio buvimą, kadangi lūžo už valstybinio numerio buvę grotelių elementai. Todėl yra pagrindas be abejonių pripažinti, kad M. K. K. ne tik jautė, bet ir akivaizdžiai suprato transporto priemonių kontaktą, t. y. kilusį eismo įvykį, dėl ko skubėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, taigi tyčiniais veiksmais, ignoruodamas KET reikalavimus, nepranešdamas apie sukeltą eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, be pateisinamos priežasties, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį.
Pareiškėjo atstovo advokato D. Skebo teisme nurodyti argumentai apie tai, kad kvalifikuojant M. K. K. veiksmus pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį buvo neteisingai paskaičiuota dėl šio pažeidimo padaryta žala, sugadintos detalės nepagrįstai buvo pakeistas naujomis, o iš tikrųjų padaryta žala tesiekia 303,33 Eur su PVM, yra nepagrįsti, todėl teismas juos taip pat atmeta.
Iš UAB „TOKVILA“ 2023 m. birželio 14 d. PVM sąskaitos faktūros, Serija 4T2 Nr. 22001557, nustatyta, kad automobilio TOYOTA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), remonto kainą sudaro 852,18 Eur su PVM. Ši suma viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų). Teismas sutinka su nukentėjusios argumentais, kad jos automobilis dar gana naujas (pirminė registracija – 2021 m. lapkričio 24 d.), jam taikoma garantija, todėl keičiant detales nusidėvėjimas nėra išskaičiuotinas. Pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V1-118 patvirtinto „Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo“ 41.1.3 nustato, kad transporto priemonių sudėtinių dalių nuvertinimas nėra skaičiuojamas pirmuosius 24 mėnesius nuo pirmosios transporto priemonės registracijos dienos. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas nepagrįstai teigia, jog įvyko turto pagerinimas, kadangi eismo įvykio dienai nuo automobilio „Toyota“ pirmosios registracijos buvo praėję nepilni 18 mėnesių, taigi pagal galiojantį reglamentavimą, keičiant detales negali būti skaičiuojamas jų nusidėvėjimas, taip pat nebuvo pagrindo detales keisti padėvėtomis. Byloje nėra duomenų, kad pakeistos detalės buvo apgadintos iki įvykio, nukentėjusioji tai neigia, o pareiškėjo atstovo nurodyti sugadinimai grotelių šone, sprendžiant iš eismo įvykio mechanizmo ir atlikto sulyginimo medžiagos, galėjo atsirasti ir eismo įvykio metu, užkabinus jas automobilio „Ford“ galinio bamperio kampu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog M. K. K. veika teisingai kvalifikuota pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, teisingai nustatė padarytus administracinius nusižengimus, dėl kurių kaltu pripažino M. K. K.. Skiriant nuobaudą buvo laikomasi įstatymo reikalavimų, buvo tinkamai įvertintas padarytų nusižengimų pavojingumas, atsakomybę lengvinanti aplinkybė. M. K. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta minimali sankcijoje numatyta 10 eurų bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, pareiškėjui paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis bauda, t. y. 1 100 eurų, be specialiosios teisės atėmimo, kurį numato šio straipsnio 7 dalis. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu M. K. K. tinkamai pagal įstatymo nuostatas subendrinta ir paskirta galutinė 1 100 eurų bauda.
Įvertinęs visą tai, teismas neturi pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. K. atstovo advokato Domanto Skebo skundo jame nurodytais motyvais. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo kaltė nutarime nurodytų nusižengimų padarymu yra įrodyta ir veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos nuobaudos nėra per griežtos ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Pagrindų naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą teismas nenustatė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M. K. K. atstovo advokato Domanto Skebo skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 18 d. nutarimą 10-ANR N-17109-2023 (ROIK: 23208489015) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.