Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei A. R. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

4. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

8. Ieškovui buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas, mišri hiperlipidemija, stuburo stenozė kaklo srityje, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais. Iš medicininių dokumentų išrašų/siuntimų nustatyta, jog 2020-08-15 - 2020-10-21 ieškovas gydėsi dėl šlapimtakių, atliktos operacijos, pašalinti akmenys; 2021-04-06 konsultuotas kardiologo dėl nepastovaus kraujo spaudimo, nustatyta diagnozė: AKS padidėjimas, hipertenzinė kardiopatija; 2021-07-08 atliktas pilvo organų ultragarsinis tyrimas; 2021-08-02 nustatytos diagnozės: Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, Stuburo stenozė. juosmens sritis, Stuburo nestabilumas, juosmens sritis. 2021-10-26 ieškovui atliktas inkstų ultragarsinis tyrimas ir nustatytas dešinio inksto kalcifikatas. 2021-12-06 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, jog ieškovui nustatytas klauso nervo uždegimas ir paskirtas gydymas. 2021-12-04 pažyma patvirtina, jog ieškovas nuo 2021-12-04 pradėjo lankyti hiperbarinę deguonies terapiją, 16 užsiėmimų kaina 416 Eur, ieškovas apmokėjo gydymą. 2022-01-26 medicinos dokumentų išrašas /siuntimas patvirtina, jog ieškovui nustatyta stuburo stenozė, juosmens srityje, rekomenduojama operacinis gydymas. Ieškovo bei atsakovės teikti paaiškinimai patvirtina, jog ieškovui onkologinis susirgimas, problemos stuburo srityje, problemos su klausa buvo ir šalims gyvenant santuokoje, taip pat ieškovas patvirtino, jog šiuo metu onkologinių susirgimų neturi, klausa, po atliktų deguonies procedūrų, pagerėjo.

10. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė duomenis, jog ieškovas pateikė Pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 ir 2020 m. Deklaracija už 2019 m. mokestinį laikotarpį užpildyta neteisingai, nes pagal 2020-12-25 gautą iš Norvegijos mokesčių administratoriaus informaciją, nedeklaruotos užsienyje gautos pajamos. Deklaracija už 2020 m. yra teisinga. Iš pateiktų deklaracijų nustatyta, jog ieškovas 2019 metais gavo 4500 Eur pajamų už turto pardavimą, 2020 metais gavo 366,00 Eur pajamų, 2020-09-29 įsigijo transporto priemonę už 2000 Eur, kurią pardavė 2020-12-22 ir gavo 1900,00 Eur pajamų, 2019-08-12 įsigijo transporto priemonę už 2000,00 Eur, kurią 2020-03-29 pardavė ir gavo 1990,00 Eur pajamų, 2019-25-29 įsigijo transporto priemonę už 1100 Eur ir pardavė 2020-04-05 ir gavo 1050,00 Eur pajamų.

11. Ieškovo SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 patvirtina, jog ieškovas gavo 13753,42 Eur įplaukų, turėjo 11910,17 Eur išlaidų, sąskaitos likutis 1843,25 Eur. Išrašas už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 patvirtina, jog ieškovas gavo 15339,28 Eur įplaukų, turėjo 16750,01 Eur išlaidų, sąskaitos likutis 432,52 Eur. Ieškovo SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 patvirtina, jog 2020-01-01 ieškovo sąskaitoje buvo 1411,01 Eur, ieškovas per metus gavo 2898,83 Eur įplaukų, išleido 4309,84 Eur, įplaukų gavo iš Sodros, iš kito asmens 2250,00 Eur už automobilį, sąskaita uždaryta 2020-04-09. Ieškovo Luminor Bank AS sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-07-01 patvirtina, jog ieškovas gavo Sodros išmokas, sesuo A. N. pervedė lėšų.

15. VšĮ „Vaiko raida“ Špoko centras 2021-08-25 pažyma patvirtina, jog šalių sūnus lanko elgesio terapijos užsiėmimus du kartus per savaitę, vieno užsiėmimo kaina – 20 Eur, taip pat vieną kartą savaitėje lanko užsiėmimus asistuojant žirgams (hipoterapijos užsėmimai), vieno užsiėmimo kainą – 25 Eur. Pateikti kvitai patvirtina apie atliktus apmokėjimus už šalių sūnaus lankytus užsiėmimus. 2021-10-29 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog šalių sūnus lanko hipoterapijos užsiėmimo VšĮ Vaiko raida, turėjo penkis užsiėmimus ir atsakovė sumokėjo 125 Eur, vieno užsiėmimo kaina 25,00 Eur. 2021-10-29 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog šalių sūnus lanko elgesio terapijos užsiėmimus VšĮ Vaiko raida, turėjo aštuonis užsiėmimus ir atsakovė sumokėjo 160 Eur, vieno užsiėmimo kaina 20,00 Eur. 2021-09-29 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog šalių sūnus lanko hipoterapijos užsiėmimo VšĮ Vaiko raida, turėjo keturis užsiėmimo ir atsakovė sumokėjo 100 Eur, vieno užsiėmimo kaina 25,00 Eur. 2021-09-29 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog šalių sūnus lanko elgesio terapijos užsiėmimus VšĮ Vaiko raida, turėjo devynis užsiėmimus ir atsakovė sumokėjo 180 Eur, vieno užsiėmimo kaina 20,00 Eur.

17. Pateiktas atsakovės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 patvirtina apie ieškovo teikiamą išlaikymą sūnui po 210,00 Eur, išrašas už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-08-31 patvirtina apie sūnui teikiamą išlaikymą po 381,00 Eur.

18. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija šalių sūnui moka 111,20 Eur išmoką vaikui, VSDFV šalių sūnui moka 214,00 Eur neįgalumo pašalpą.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu ar sumažėjimu.

Dėl tėvų turtinės padėties.

25. Kaip jau minėta, teismas turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą vaikui, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių sumažėjimą. Ieškovas ieškinį grindžia pablogėjusia jo turtine padėtimi; šį teiginį ieškovas grindė savo pajamų sumažėjimu, nes tapo bedarbis ir jam nustatytu nedarbingumu, dėl ko jo teigimu jis negali dirbti ir gauti pajamų.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba, gauna netekto darbingumo išmoką, jam pragyventi padeda artimieji giminaičiai. Ieškovas savo vardu neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau pateikti bankų sąskaitų išrašai bei duomenys apie ieškovo darbo santykius Norvegijoje patvirtina, jog ieškovas dirbo Norvegijoje ir gavo pajamų apie kurias teismui, teikdamas ieškinį, nenurodė. Taigi ieškovo teiginiai, jog jo gaunamos pajamas sudaro tik valstybės skiriamos išmokos ir jis iš darbo santykių negavo pajamų, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nes byloje nustatyta, jog ieškovas dirbo Norvegijoje iki 2021-01-31 ir gavo iš darbo santykių pajamų, taip pat ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ir bylos nagrinėjimo metu vyko į užsienį ieškoti darbo, dirbo bei gavo pajamų, tačiau tikslių duomenų apie gautas pajamas nepateikė. Be to teismo išreikalauti duomenys - ieškovo banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog ieškovas gavo pajamų ir ne iš darbinių santykių, tačiau tokių duomenų teikdamas ieškinį taip pat nenurodė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentas, jog jis nedirbo ir negavo pajamų iš darbinių santykių atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Vertinant atsakovės turtinę padėtį ir jos pastangas gauti pajamų nustatyta, jog atsakovė dirba, jos gaunamos pajamos iš esmės nepasikeitė, atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuriame gyvena su šalių nepilnamečiu vaiku, turėtą butą pardavė, jog galėtų atsiskaityti su ieškovu, išmokant kompensaciją po santuokos nutraukimo. Atsakovė kitų išlaikytinių neturi, finansinių įsipareigojimų savo vardu neturi. Duomenų, jog atsakovė turi sveikatos problemų teismui nepateikta.

29. Ieškovas teigia, jog jo darbingumas sumažėjas ir jis dėl turimų ligų negali dirbti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas turi sveikatos problemų, tačiau byloje nustatyta, jog ieškovas sveikatos problemų turėjo nuo 2015 metų, 2016 metais jam diagnozuotas onkologinis susirgimas, tačiau po taikyto gydymo, naujų onkologinių susirgimų ieškovui nebenustatyta, nuo 2015 metų turėjo klausos sutrikimų, kurie buvo gydomi, o 2021 metams jam buvo paskirta deguonies terapijos, po kurios pats ieškovas patvirtino, jog jo klausa pagerėjo, taip pat ieškovas turėjo problemų ir su stuburu, o nauji susirgimai, kurių ieškovas neturėjo teismo sprendimo priėmimo metu, tai inkstų akmenligė, tačiau atlikus operaciją akmenys buvo pašalinti. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog ieškovas, turėdamas minėtas liga, dirbo Norvegijoje ir gavo pajamas, taip pat nurodė, jog atvykęs į Lietuvą gydydavosi, o vėliau vėl vykdavo dirbti į Norvegiją.

30. Šioje byloje naujai paaiškėjusi aplinkybė, kurios nebuvo teismo sprendimo priėmimo metu, tai, jog ieškovui 2020-05-13 buvo nustatytas 55 proc. netektas darbingumas, tačiau ir esant ieškovo sumažintam darbingumui jis pagal specialybę dirbo užsienyje, taip pat ieškovas patvirtino, jog ir šios bylos nagrinėjimo metu vyko į užsienį ir dirbo. Taip pat svarbu ir tai, jog ieškovo ligos dėl ko jam nustatytas sumažintas darbingumas jau buvo teismo sprendimo priėmimo metu ir į jas teismas atsižvelgė. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, jog nors ieškovui taikomi darbo apribojimai, tačiau jam netaikomi jokie ribojimai dirbti nei naktinį, nei pamaininį, nei viršvalandinį darbą, nėra apribojimų ir dirbti nuolat stovimą ar sėdimą darbą, neapribotos ir galimybės vaikščioti, dirbti su mechaniniais įrengimais, dirbti aukštyje, vairuoti, todėl ieškovui paliktos labai plačios galimybės dirbti, be to ieškovas pagal turimą specialybę gali vykdyti individualią veiklą ir teikti paslaugas. Kita svarbi aplinkybė, jog ieškovui yra tik sumažintas darbingumas, tačiau jam nėra nustatytas neįgalumas, invalidumas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta darytina išvada, jog ieškovo turimos ligos jam netrukdė ir šiuo metu netrukdo dirbti pagal turimą specialybę.

31. Teismas nurodo, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes matyti, jog abi ginčo šalys jaunos, atsakovės darbingumas nėra sumažintas, atsakovės darbovietė bei gaunamos pajamos nepasikeitė. Kaip minėta ieškovui dėl jo turimų sveikatos problemų yra sumažintas darbingumas. Kita vertus teismo vertinimu svarbu tai, jog ieškovas jau turėjo sveikatos problemų ir santuokos nutraukimo metu, tačiau pagal specialybę dirbo elektriku, taip pat kaip matyti ieškovui darbingumas buvo sumažintas 2020-05-11, tačiau ir tuo metu ieškovas dirbo Norvegijoje pagal savo specialybę ir gavo pajamų, kurios buvo pakankamai didelės, t. y. per 2020 metus per mėnesį vidutiniškai gavo 2556,60 Eur, ieškovas nuo 2021-01-31 nebedirbo, tačiau 2021-02-15 gavo 4278,35 Eur, tai per 2021 metų 01-02 mėnesius vidutiniškai gavo 2139,18 Eur. Taigi ieškovas nuo teismo sprendimo priėmimo (2020-04-02) iki ieškinio teismui pateikimo (2021-08-13) gavo 24587,75 Eur pajamų iš darbo santykių bei 4971,00 Eur pajamų iš valstybės mokamų išmokų, taigi 29558,75 Eur, tai vidutiniškai gavo 1738,75 Eur pajamų per mėnesį. Pažymėtina, jog teismo sprendime, kuriuo iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas buvo nustatyta, jog ieškovo gaunamos pajamos 1700,00 Eur. Taigi įvertinus nurodytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog ieškovo pajamos per šį laikotarpį nesumažėjo, o padidėjo, be to ieškovas gavo papildomų pajamų ir už automobilių bei detalių pardavimą, taip pat finansinę paramą iš artimų giminaičių, todėl daryti išdavą, jog iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis ir ji būtų iš esmės pablogėjusi, nėra pagrindo.

32. Byloje nustatyta, jog po teismo sprendimo priėmimo ir iki ieškovui kreipiantis į teismą, ieškovo gaunamos pajamos buvo didesnės nei atsakovės, šiuo metu pagal teismui pateiktus duomenis atsakovės gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovo, tačiau galimai vėlgi ieškovas nepateikė visų duomenų apie ir šiuo metu užsienyje jo gaunamas pajamas, nes kaip matyti ieškovas ieškojo darbo užsienyje ir dirbo bylos nagrinėjimo metu, tačiau tokių duomenų, teikdamas ieškinį nepateikė ir jie buvo nustatyti tik išreikalavus ieškovo banko sąskaitos išrašus.

33. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovas, turėdamas sumažintą darbingumą bei sveikatos problemų, galėjo dirbti ir gauti pajamų, todėl tikėtina ir šiuo metu, jei jis norėtų, galėtų dirbti pagal savo turimą specialybę. Nors ieškovas teigia, jog ieškojo darbo ir jo niekas nepriėmė, tačiau pažymėtina tai, jog tokių duomenų teismui nepateikta. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas pagal savo specialybę galėtų pats vykdyti veiklą ir teikti paslaugas, tačiau tokios veiklos nevykdė ir net neketina ateityje vykdyti. Kitas svarbus aspektas, jog ieškovo ligos jau buvo, o naujai atsiradusios ligos nepatvirtina, jog jos trukto jam dirbti, be to pateikta pažyma apie darbo pobūdį leidžia daryti išvadą, jog ieškovui paliktos plačios galimybės dirbti. Teismas nurodo, jog ieškovas turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius.

Dėl vaiko poreikių.

34.Ieškovas nurodo, jog vaiko poreikiai iš esmės nepasikeitė, be to teismui priteisiant iš jo išlaikymą iš vaiko poreikių tenkinimui būtinos sumos nebuvo išminusuota valstybės skiriamų išmokų vaikui suma, o atsakovė teigia, jog vaiko poreikių rūšys nors iš esmės nepasikeitė, tačiau jų tenkinimui išleidžia daugiau lėšų, nes pakilo prekių bei paslaugų kainos, be to sūnus serga autizmu, turi specifinių raidos sutrikimų ir jam nustatytas neįgalumas bei specialieji ugdymo poreikiai, kurių tenkinimui atsakovė išleidžia daugiausia lėšų ir šiems teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė rašytinius įrodymus. Taigi, nors ieškovas ieškinio negrindžia vaiko poreikių sumažėjimu, tačiau teikdamas, jog iš vaiko poreikių tenkinimui būtinos sumos turėtų būti išminusuojama valstybės skiriamų lėšų suma, teismui leidžia daryti išvadą, jog pasak ieškovo vaiko poreikiams tenkinti skirtina suma turėtų būti mažintina, todėl teismas sprendžia, jog būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu ar sumažėjimu.

35.Atsakovė nurodo, jog vaikui dėl sveikatos būklės būtini užsiėmimai kainuoja 625,00 Eur per mėnesį, o būtiniems poreikiams per mėnesį išleidžia 375,00 Eur, t. y. maistui, rūbams, vitaminams, kurui, taip pat būsto išlaikymui ir vaiko laisvalaikiui, pramogoms. Viso vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį išleidžia apie 1000 Eur. Teismo vertinimu vaikui gyvenant su atsakove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma. Atsakovės pateikti duomenys, pagrindžiančia atsakovės patiriamas išlaidas vaiko specialiųjų poreikių tenkinimui. Teismas neabejoja, jog nors vaiko poreikių rūšys nėra iš esmės pasikeitusios, tačiau akivaizdu, jog jų tenkinimui atsakovė išleidžia žymiai daugiau, nei teismo sprendimo priėmimo metu, nes visuotinai žinoma aplinkybė, jog pakilo maisto, rūbų, paslaugų kainos.

36.Byloje nustatyta, jog valstybė šalių sūnui specialiųjų poreikių tenkinimui moka – 214,00 Eur neįgalumo pašalpą ir 111,00 Eur vaiko išmoką (vaiko pinigai), kurie skirti vaiko būtiniems poreikiams tenkinti ir šių išmokų tikslas palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaiką, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaiko poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų, o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai. Todėl sprendžiant dėl iš ieškovo priteisino išlaikymo vaikui dydžio mažinimo, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas išmokos vaikui ir neįgalumo šalpos pensijos dydžiu ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Šiuo atveju laikytina, jog vaiko poreikių būtinųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimui nebepakanka 700,00 Eur, kaip buvo nustatyta teismo sprendimu, kita vertus pažymėtina tai, jog valstybė skiria vaikui 325,00 Eur jo specialiųjų ir būtinųjų poreikių tenkinimui, todėl ši suma įtrauktina į vaiko poreikių tenkinimui būtiną sumą.

37. Teismas sutinka, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

38.Teismas, įvertinęs šalių sūnaus amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), taip pat įvertinus, jog berniukas turi specialių poreikių, sveikatos problemų, kurių tenkinimui atsakovė išleidžia 625 Eur ir vaikui skirti užsiėmimai bei lankymasis pas specialistus yra būtinas, ieškovui tai buvo žinoma dar šalims gyvenant santuokoje, taip pat įskaičiavus į vaiko poreikių tenkinimą valstybės bei savivaldybės mokamas sumas, vadovaujantis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 1025,00 Eur suma kas mėnesį yra būtina ir atitinka šalių vaiko amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas berniuko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, taip pat jo specialiųjų poreikių tenkinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog vaiko poreikių tenkinimui skirtina suma yra padidėjusi, šioje byloje teismo nustatytas išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas bei jo specialiųjų poreikių tenkinimą, todėl iš šios sumos išminusavos valstybės skiriamą 325 Eur, vaiko poreikių tenkinimui būtina skirti 700,00 Eur, taigi kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti po 350,00 Eur ir ši suma ir yra šiuo metu priteista iš ieškovo. Taip pat pažymėtina ir tai, jog atsakovei ir taip tenka didesnė našta išlaikant sūnų, suteikiant vaikui gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu suteikiant galimybę ieškovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, be to ieškovas visiškai nebendrauja su sūnumi ir neprisideda prie jo priežiūros, auklėjimo, nenuveža jo į vaikui būtinus užsiėmimus.

39.Pabrėžtina, jog tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Byloje nustatyta, jog šiuo metu pagal teismui pateiktus duomenis ieškovas Lietuvoje nedirba, tačiau kaip jau nustatyta byloje ieškovo teiginiai, jog jokių pajamų negavo prieštarauja byloje pateiktiems duomenims, kurie patvirtina, jog ieškovas, nors Lietuvoje nedirbo, tačiau dirbo Norvegijoje ir gavo pajamų, kurios buvo didesnės nei teismo sprendimo priėmimo metu, taip pat ir 2022 metais buvo įsidarbinęs užsienyje, tačiau teismui nepateikė duomenų apie gautas pajamas. Be to būtina pažymėti, jog nors ieškovo šiuo metu gaunamos pajamos sumažėjo, nes jas sudaro tik valstybės mokama netekto darbingumo išmoka, tačiau jos sumažėjo, dėl to, jog ieškovas nutraukė darbo santykius užsienyje, ir pats nesiima aktyvių veiksmų susirasti darbą bei dirbti pagal savo specialybę Lietuvoje, jog gautų pajamų, ir galėtų teikti išlaikymą, byloje nustatyta ir tai, jog ieškovas turi sveikatos problemų ir jo darbingumas yra sumažėjęs, tačiau jam nėra nustatytas neįgalumas, invalidumas ir pagal turimą specialybę jis gali dirbti ir kaip matyti esant tokiems susirgimams dirbo užsienyje bei gavo pajamų. Pažymėtina, jog dėl darbo santykių nutraukimo ir individualios veiklos nevykdymo kaltas pats ieškovas, nes jis turėdamas pareigą teikti išlaikymą sūnui, turėtų imtis visų įmanomų veiksmų susirasti darbą bei gauti pajamas, o ne gyventi tik iš valstybės skiriamų išmokų.

40.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, t. y. ji pablogėjo ir ieškovas negali teikti vaikui būtino išlaikymo, todėl pagrindo mažinti teismo priteistą sumą ir iš ieškovo priteisti vaikui po 235,00 Eur nėra teisinio ir faktinio pagrindo, nes ieškovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, be to teismas nustatė, jog vaiko poreikiai padidėjo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

42. Atmetus ieškovo ieškinį ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistino.

43. Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų).

44.Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovės atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atstovės laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta ir nėra per didelė, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. R. 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. R..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.