Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, teistas:

– Šiaulių apygardos teismo 1998 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 7 metams; Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartimi veika perkvalifikuota iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams;

– Raseinių rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo 2 metams bausmė, kuri subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 1998 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 3 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu ir 1200 litų bauda;

– Baltarusijos Respublikos Mogiliovo miesto teismo 2004 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 205 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 metų; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi bausmė suderinta su BK 180 straipsnio 2 dalimi ir nustatyta laisvės atėmimo 7 metams bausmė;

– Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 19 d. ir Baltarusijos Respublikos Mogiliovo miesto teismo 2004 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirtas laisvės atėmimas 8 metams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartimi nuosprendis patikslintas, paskirtas laisvės atėmimas 7 metams 10 mėnesių;

– Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

– Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

– Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 45 paroms, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal 2013 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

– Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams. Šis nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi skirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

– Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; ši bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi pakeista areštu 88 paroms;

– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 30 parų;

– Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų, vadovaujantis 66 straipsniu, įskaityta 2 paros laikino sulaikymo, paskirta galutinė bausmė – areštas 58 paroms; ši bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 mėnesiams 20 dienų;

– Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. M. 2022 m. lapkričio 12 d., apie 16 val. 19 min., Šilalės r., Bijotų sen., Košių II k., Dvaro g. 3, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Circle K Lietuva“ priklausančioje degalinėje „Circle K Kryžkalnis II“, prisipylęs į talpas, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra 182,97 eurų vertės 96,91 litrus 95 Miles Plus kuro, padarydamas UAB „Circle K Lietuva“ bendrą 182,97 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad neatsimena visų veikos padarymo aplinkybių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, todėl prašo jais vadovautis. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo J. M. 2022 m. gruodžio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, jį suprato, savo kaltę dėl 2022 m. lapkričio 12 d. 96,91 litrų 95 Miles Plus kuro, tai yra benzino vagystės iš UAB „Circle K Lietuva“, „Circle K Kryžkalnis II“ priklausančios degalinės, pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kuro vagystės metu, jis buvo blaivus. 2022 m. lapkričio 12 d., po pietų, galėjo būti laikas apie 16 val. 19 min., kai jis su automobiliu „Renault Megane“, valstybinio numerio žino tik skaičius (duomenys neskelbtini), raidžių neprisimena, atvyko į degalinę „Circle Lietuva“, kuri jeigu gerai prisimena yra netoli Kryžkalnio, bet kaip dabar mato iš įtarimo, dar Šilalės rajono teritorijoje. Degalinėje į dvi plastikines talpas prisipylė 96,91 litrus 95 Miles Plus benzino, talpas susidėjo į automobilio bagažinę ir išvažiavo iš degalinės už benziną nesumokėjęs. Pavogtus 96,91 litrus benzino jis sunaudojo savo reikmėms, jo jau nebeturi. Jis pasižada, kai tik turės galimybę, atlyginti UAB „Circle K Lietuva“ padarytą 182,97 eurų turtinę žalą.

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis J. M. nurodė, kad teismas gali vadovautis pagarsintais paaiškinimais, jie surašyti teisingai. Papildomai nurodė, kad išankstinio ketinimo nesumokėti už degalus jis neturėjo – tik prisipylęs kuro į talpas suprato, kad nepakanka turimų pinigų sumokėti už degalus, todėl priėmė sprendimą pasišalinti iš degalinės. Paaiškino, kad ketino sumokėti vėliau, kai grįš į namus (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau šį ketinimą pamiršo. Nurodė, kad kol kas žalos nėra atlyginęs, tačiau jo sutuoktinė ketina jam padėti ir žalą atlygins. J. M. taip pat nurodė labai besigailintis dėl padarytos nusikalstamos veikos, supranta, jog toks jo gyvenimo būdas yra netinkamas ir. norėdamas rodyti teigiamą pavyzdį savo vaikams, ketina elgesį keisti iš esmės ir daugiau nenusikalsti.

Kadangi kaltinamasis J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas vieno baudžiamojo nusižengimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Iš 2022 m. lapkričio 15 d. UAB „Circle K Lietuva“ pareiškimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 12 d., apie 16 val. 19 min., Šilalės r., Bijotų sen., Košių II k., Dvaro g. 3, į UAB „Circle K Lietuva“ priklausančią degalinę „Circle K Kryžkalnis II“, atvažiavo automobilis „Renault Megane“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipęs vyriškis į plastikines talpas prisipylė 182,97 eurų vertės 96,91 litrus 95 Miles Plus kuro ir nesumokėjęs išvažiavo iš degalinės. Dėl kuro vagystės UAB „Circle K Lietuva“ padaryta 182,97 eurų turtinė žala. Su pareiškimu UAB „Circle K Lietuva“ pateikė vaizdo įrašą, nuotraukas, kvitus.

Iš 2022 m. lapkričio 21 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas UAB „Circle K Lietuva“ pateiktas 2022 m. lapkričio 12 d. vaizdo įrašas iš degalinės „Circle K Lietuva“, adresu Šilalės r., Bijotų sen., Košių 11 k., Dvaro g. 3. Failas pavadintas „žala 66847 213 20221115 11142634-3“. Atidarius minėtą failą matomas vaizdo įrašas degalinėje. Vaizdo įrašas 4.44 min. Vaizdo įraše matomas prie degalinės dešinėje pusėje stovintis tamsios spalvos „Audi A6“ automobilis, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Šalia minėto automobilio matomas stovintis tamsiai apsirengęs vyras. Toliau vaizdo įraše, kairėje pusėje matomas stovinčio krovininio mėlynos spalvos automobilio galas. Po keletos akimirkų matoma, kad į degalinės teritoriją įvažiuoja žalios spalvos „Renault Megane Scenic“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis sustoja prie degalinės iš kairės pusės ir prasidaro vairuotojo priekinės durelės, iš automobilio išlipa vyras su akiniais. Minėtas vyras vilki tamsios spalvos striukę, šviesios spalvos kelnes ir dėvi raudonai baltus sportinius batus. Vyras prieina prie automobilio galo, pasižiūri ir, vėl prasidaręs automobilio kairės pusės priekines duris, įlipa į jį. Su minėtu automobiliu vyras pavažiuoja į priekį ir atbuline eiga privažiuoja arčiau kolonėlės. Toliau vaizdo įraše matoma kaip prasidaro vairuotojo priekinės durelės ir iš jo vėl išlipa minėtas vyras. Toliau vaizdo įraše matoma kaip šis vyras vėl prieina prie automobilio galo ir pradaro minėto automobilio bagažinės dangtį. Toliau vaizdo įraše matoma kaip minėtas vyras pasilenkia prie atidarytos automobilio bagažinės ir iš jos išima baltos spalvos plastikinę tarą, kurią padeda prie automobilio dešinės pusės galinio rato ir automobilio užpylimo bako. Padėjęs minėtą tarą vyras vėl grįžta prie automobilio bagažinės ir iš jos išsiima dar dvi mažesnes plastikines baltos spalvos taras. Išėmęs abi plastikines taras, vyras automobilio bagažinę uždaro, o išimtas dvi plastikines taras padeda prie pirmos. Toliau vaizdo įraše matoma, kad minėtas vyras atidaro plastikines taras. Po keleto akimirkų minėtas vyras atidaro automobilio užpylimo baką. Toliau apžiūrint vaizdo įrašą matoma kaip minėtas vyras iš kolonėlės paima degalų užpylimo žarną su pistoletu ir įdeda į automobilio kuro užpylimo vietą. Toliau vaizdo įraše matoma kaip šis vyras pilasi degalus į automobilį. Vaizdo įraše matoma, kad minėtas vyras degalus į automobilį pila apie 40 sekundžių. Toliau išėmęs užpylimo žarną su pistoletu iš automobilio degalų užpylimo vietos, užpylimo žarną su pistoletu įdeda į didesnę baltos spalvos plastikinę tarą. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip minėtas vyras prisipila pilną plastikinę tarą, iš jos išima užpylimo žarną su pistoletu ir įdeda į mažesnę plastikinę tarą. Pripildytą kuro plastikinę tarą užsuka su kamščiu. Toliau vaizdo įraše matoma kaip prisipila mažesnes plastikines taras ir uždaro kamščiu, o užpylimo žarną su pistoletu įstato į kolonėlę. Toliau matoma kaip minėtas vyras prieina prie automobilio galo ir prasidaro bagažinę. Pradaręs bagažinę paima didesnę plastikinę tarą ir įdeda į automobilio bagažinę. Toliau paėmęs abi mažesnes plastikines taras vėl įdeda į automobilio bagažinę ir ją uždaro. Uždaręs bagažinę pasičiupinėja savo striukės kišenėse ir nuėjęs prie automobilio kairės pusės priekinių durelių jas pradaro ir įlipa į automobilį. Įlipęs į jį uždaro dureles ir po keleto akimirkų pasuka į dešinę pusę ir taip išvažiuoja iš minėtos degalinės. Ties šiuo epizodu vaizdo įrašas baigiasi.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 178 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad J. M. 2022 m. lapkričio 12 d., apie 16 val. 19 min., Šilalės r., Bijotų sen., Košių II k., Dvaro g. 3, UAB „Circle K Lietuva“ priklausančioje degalinėje „Circle K Kryžkalnis II“, prisipylęs į talpas, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra 182,97 eurų vertės 96,91 litrus 95 Miles Plus kuro, padarydamas UAB „Circle K Lietuva“ bendrą 182,97 eurų turtinę žalą. Šias faktines aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuoto vyro išvaizda visiškai atitinka kaltinamojo išvaizdą.

Atsižvelgiant į tai, kad J. M. pagrobto turto vertė viršija 3, bet neviršija 5 MGL, konstatuotina, kad vagystės atveju J. M. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Taigi J. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje yra skiriama apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Apibrėžta tyčia yra tada, kai nusikalstamą veiką darantis asmuo tiksliai numato kokį nusikalstamą rezultatą jis pasieks atlikdamas ar neatlikdamas konkrečią pavojingą veiką. Neapibrėžta tyčia yra tada, kai darydamas pavojingą veiką asmuo numato, kad, skirtingai nei apibrėžtos tyčios atveju, tiesiog kils kažkokie negatyvūs padariniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punkte išaiškinta, kad vagystė gali būti padaroma apibrėžta ir neapibrėžta tyčia.

Minėta, kad kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai prisipažino ir parodė, jog išankstinio tikslo nesumokėti už įsipiltus degalus neturėjo, tačiau pamatęs, kad turimų pinigų nepakanka susimokėti už kurą, spontaniškai nusprendė pasišalinti iš degalinės nesumokėdamas už prisipiltus degalus. Taigi pripažintina, kad J. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kas sprendžiama iš to, jog jam akivaizdžiai buvo žinomos bei suvokiamos atitinkamo elgesio, pagrobiant nedidelės vertės svetimą turtą, pasekmės, tačiau nei rengiantis daryti nusikalstamą veiką, nei jos darymo metu jis neturėjo tikslo pagrobti konkrečios vertės degalų kiekio.

Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad J. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai. Tad kaltinamojo kaltė padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas trylika kartų (1 t. b. l. 58-73), yra baustas administracine tvarka, be kita ko, ir keletą kartų ir už degalų vagystes iš degalinių (1 t., b. l. 123-158) apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba (duomenys neskelbtini).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam skyrimo, teismas pažymi, kad sankcija už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog J. M. padarytas baudžiamasis nusižengimas – nedidelės vertės turto vagystė, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtiną bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas lygus BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam už baudžiamąjį nusižengimą skirtino arešto termino maksimumui – 45 paroms. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu J. M. buvo nuteistas laisvės atėmimo 1 metams bausme. Veiką, už kurią J. M. teisiamas šioje baudžiamojoje byloje, jis padarė 2022 m. lapkričio 12 d., t. y. jau po Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju bausmių bendrinimui aktualus BK 64 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė pradėta atlikinėti 2022 m. gruodžio 7 d., tačiau 2022 m. gruodžio 18 d. J. M. pasišalino iš bausmės atlikimo vietos ir į ją sugrąžintas 2022 m. gruodžio 30 d. Taigi šio nuosprendžio paskelbimo dieną neatliktos bausmės dalis sudaro 312 dienų, t. y. 10 mėnesių ir 7 dienas.

Todėl remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu prie Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 10 mėnesių ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėtina dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, t. y. 20 parų arešto, ir skirtina subendrinta galutinė bausmė – 10 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinė nutartis Nr.2A-4-699/2016), šiuo atveju bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-2013). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

Baudžiamojoje byloje UAB „Circle K Lietuva“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 182,97 Eur turtinę žalą. Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, civiliniame ieškinyje nurodytos žalos dydis yra pagrįstas prie ieškinio pridėtais dokumentais, kaltinamasis neginčija civilinio ieškinio ir jame nurodyto žalos dydžio, planuoja padarytą žalą atlyginti, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Iš kaltinamojo J. M. UAB „Circle K Lietuva“ priteistina 182,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

VI. Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai iš kaltinamojo J. M. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumą – 100,97 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje kaltinamojo J. M. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo J. M. gynėju buvo parinktas advokatas Petras Remeika.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant J. M. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra teistas 13 kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, be to, šiuo nuosprendžiu patenkinus civilinį ieškinį iš J. M. priteista 182,97 Eur suma. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. M. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. M. netenkintinas.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio) – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 312-313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu prie Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 10 mėnesių ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 20 parų arešto, ir skirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių ir 27 (dvidešimt septynioms) dienoms.

Uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš J. M. 182,97 Eur turtinės žalos atlyginimą uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra 1 kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (prisegtą prie bylos 1 tomo viršelio) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. M..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.