Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2019-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-522-204/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
A17.-522-204/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Bagdonienė
Pažeidėjas
R. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-522-204/2019Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00163-2019-6
Registro Nr. ROIK 19100833805(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13.; 21.9.10.
TAURAGĖS apylinkės teismasNUTARIMAS2019 m. spalio 17 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Nijolė Bagdonienė,sekretoriaujant Marijai Razgauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2019-05-04, apie 23 val. 08 min., (duomenys neskelbtini), jis, paskambinęs telefonu, žinomai melagingai iškvietė specialiąją tarnybą – policiją, pranešdamas, kad adresu: (duomenys neskelbtini) bute garsiai groja muzika, tačiau policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, pranešimas nepasitvirtino.

R. G. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, jis telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą neskambino ir policijos nekvietė, o skaitmeninėje garso įrašo laikmenoje užfiksuotas ir girdimas vyro, balsas yra ne jo.

Liudytojas M. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad yra policijos pareigūnas, jis tyrė pažeidimą. Tyrimo metu buvo išsireikalautas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Išklausius įrašą nustatė, kad įraše yra R. G. balsas, kadangi dažnai teko su juo bendrauti, tą patį patvirtino ir kiti pareigūnai, kuriems teko bendrauti su R. G.. Garso įraše skambinantysis prisistatė, kad yra V. P., kuris yra R. G. kaimynas. Apklausus V. P., jis nurodė, kad neskambino. V. P. balsas nesutampa su garso įraše kalbančiojo balsu. Nustatyta, kad skambinta iš R. G. telefono.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tuo tarpu miegojo. Išklausęs garso įrašą nurodė, kad balso nepažįsta.

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad policijoje jis išklausė garso įrašą, jam pasirodė, kad įraše kalbėjo R. G.. Kito telefono jis neturi, jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Su R. G. daug nebendrauja. Su R. G. nesusiskambina, jo telefono numerio neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 18–19 punktai).

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2019-05-04, apie 23 val. 08 min., (duomenys neskelbtini), paskambinęs telefonu, žinomai melagingai iškvietė specialiąją tarnybą – policija, pranešdamas, kad adresu: (duomenys neskelbtini) bute garsiai groja muzika. Atvykus pareigūnams, pranešimas nepasitvirtino. Pats administracinio nusižengimo padarymo faktas – specialiųjų tarnybų iškvietimas be pagrindo abejonių nekelia, tačiau byloje sprendžiamas klausimas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. šioje administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas subjektas. Viso teisminio bylos nagrinėjimo metu R. G. neigė kvietęs policijos pareigūnus, nurodė, kad išklausius byloje esantį pranešimo įrašą, ten yra ne jo balsas, iš jo telefono į Bendrąjį pagalbos centrą galėjo skambinti kažkas iš kompanijos.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019-08-12 R. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame R. G. paaiškino, kad asmeniškai neskambino iš savo telefono, gėrė kompanijoje, gal kas pajuokavo, pats asmeniškai nematė kas (b. l. 3). Tyrėjas M. Ž. 2019-08-02 tarnybiniame pranešime parnešė, kad į Bedrąjį pagalbos centrą buvo skambinta iš telefono be SIM kortelės, telefono IMEI numeris (duomenys neskelbtini). Pagal IMEI kontrolę matyti, kad veikiantis telefono numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2019-01-23 iki 2019-07-20 buvo naudojamas šiame telefone. Telefono numeris priklauso R. G.. Pateikus paklausyti garso įrašo iš BPC, R. G. kaimynams Paliokams, šie nurodė, kad įraše R. G. balsas (b. l. 5). 2019-08-01 paaiškinimuose V. P. ir A. P. nurodė, kad galima teigti, kad garso įraše R. G. balsas (b. l. 6, 10). Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. P. su R. G. daug nebendrauja ir su juo nesusiskambina telefonu, todėl nėra nenuginčijamai įrodyta, kad garso įraše atpažintas būtent R. G. balsas. Išklausius skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašą, užfiksuotame 2019-05-04 23 val. 08 min., girdėti, kad pranešėjas operatorei nurodė, kad (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, bute triukšmas. Pranešėjas prisistatė V. P.. Teismo nuomone, kalbėjusio asmens balsas neatitinka R. G. balso intonacijos, kalbėjimo manieros.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad R. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pagrindinių administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – subjekto, t. y. R. G. nelaikytinas šio administracinio nusižengimo padarymo subjektu.

Kadangi R. G. nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, subjektu ir dėl to jo veikoje nėra šio administracinio nusižengimo požymių, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą R. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt (20) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Šilalės ar Tauragės rūmus.

Teisėja Nijolė Bagdonienė